Šokis: Jievaro tiltas (IV dalis)

Trečiojoje dalyje apie šį šokį galite pasiskaitinėti – čia .

Merginos žengia nedideli žingsnį atgal, susikabina rateliu rankomis virš alkūnių ir sukasi į priešingą pusę kairėn. Merginos ateina ligi tų pačių vietų.

Viduryje merginų ratelio esantieji vyrai susikabina už kairių parankių ir taip pat sukasi j priešingą pusę — dešinėn.

Šonuose stovintieji vyrai tebesiūbuoja, kaip prieš tai buvusiame posme.

Merginų ratelis priekyje ties žiūrovais skiriasi, ir trumpam laikui susidaro merginų pusratis veidu į žiūrovus. Keturios vidurinės merginos pamažu eina tiesiai į priekį. Už šių merginų greitai sueina iš kiekvieno šono po dvi likusias merginas, kurios taip pat susikabina vienoje eilėje rankomis virš alkūnių.

Tokiu pat būdu už merginų susigrupuoja į dvi eiles vyrai, kurie, pradedant posmą, eina grandinėmis iš šonų į scenos už merginų. Pirmąją eilę už merginų sudaro keturi vyrai (po du iš kiekvieno šono), o už kiti du, prie kurių prisijungia buvę „gražiausieji“. Šie iš vidurio išeina tuojau pat, kai tik persiskiria merginų ratelis. Buvę „gražiausieji“ dabar paskutinės vyrų eilės kampuose. Kraštinės antros eilės merginos ir kraštiniai kiekvienos eilės vyrai uždeda priekyje stovintiesiems laisvąsias išorines rankas ant išorinių pečių. Kraštinių pirmosios eilės merginų rankos už sijonų.

Šią figūrą (18 pieš.) reikia sudaryti per aštuonis paprastuosius žingsnius, po to eiti dar šešis žingsnius pirmyn į žiūrovų pusę (žodžiai: „Aleliuma, rūtele, jievarėlio…“), o su paskutiniu muzikos taktu (žodis: „tiltą“), nepasileidžiant rankomis, nusilenkti. Pirmoji merginų eilė nusilenkia žemai (maždaug ligi juosmens), antroji truputi mažiau, trečioji (pirmoji vyrų eilė) — dar mažiau, o ketvirtoji (antroji vyrų eilė) — tiktai palenkia galvas. Pasilenkę žaidėjai būna keletą sekundžių ir vėl visi atsitiesia. Atsitiesusios merginos tuojau pat nuleidžia žemyn rankas, ir pirmoji jų eilė pasisuka kairėn, o antroji — dešinėn. Merginos pro šonus nueina viena paskui kitą į gilumą už vyrų (19 pieš.) ir sustoja į didelį ratą veidu į centrą.

Atsitiesę vyrai taip pat pasileidžia rankomis. Merginoms baigiant nueiti, jie paeina truputi į prieki ir pasisuka: viena eilė kairėn, kita dešinėn. Vienas paskui kitą, kaip nurodyta 20 pieš., jie nueina prie savo merginų ir sudaro bendrą ratelį veidu į centrą. Žaidėjai susikabina rankomis rateliu ir pasiruošia sekančiam žaidimui.

Dainų šventėje, žaidžiant Jievaro tiltą, reikia sujungti po du ratelius drauge ir sudaryti vieną didesni jungtinį ratelį iš 16 porų. Taip yra žymiai gražiau, negu žaidžiant po vieną ratelį. Jungti daugiau kaip du ratelius negalima. Sujungimas labai lengvas. Reikia vieną ratelį pastatyti už kito ir sudaryti vieną bendrą merginų koloną ir šonuose dvi vyrų kolonas (21 pieš.). Toks jungtinis ratelis nuo pradžios ligi galo atlieka tas pačios figūras kaip ir paprastas ratelis. Skirtumas tas, kad kolonos susidaro didesnės, grandinėlės ilgesnės. Rateliai taip pat didesni, jie apsisuka perpus mažiau. ,Gražiausieji“ renkami tiktai iš vieno ratelio.

Pabaigoje bendra kolona susidaro didesnė, t. y. keturios merginų ir keturios vyrų eilės po keturis žaidėjus kiekvienoje. Pabaigoje nuėjimas toks pat. Abu šie rateliai sudaro jungtinį ratelį Kolūkio pirmininkui.

Tokius jungtinius ratelius aikštėje galima išdėstyti taip, kaip patinka. Jei tokių jungtinių ratelių yra nedaug jei žiūrovai yra, iš vienos pusės, tada juos galime sustatyti į vieną eilę arti vienas kito veidu žiūrovus. Jei žiūrovai iš dviejų ar trijų pusių, tada juos galima sustatyti į dvi eiles arba puslankiu. Jei jungtinių ratelių yra daug ir žiūrovai yra iš visų pusių, tada jungtinius ratelius reikia sustatyti į didelį ratą, kuriame žaidėjai atsigręžę į žiūrovus.

Kolegos prekiauja šokių bateliais Kaune.

Patiko? Pasidalink