Statyba, inžinerija, remontas, apdaila, rekonstrukcijos.

SENŲ BALDŲ IŠVEŽIMAS PO SKIEDINIŲ SKIRTŲ TINKUI PARUOŠIMO

Visos sausos skiediniams ruošti medžiagos, taip pat ir kalkių tešla, matuojamos pagal tūrį ir seikėjamos indais, pavyzdžiui, kibirais, dėžėmis, o kartais ir krūvomis. Medžiagų tūrio santykiai skiediniuose paprastai nurodomi skaičiais; taigi, lygiomis dalimis sumaišytas kalkių ir smėlio skiedinys trumpai žymimas santykiu 1 : 1. Sudėtiniam kalkių cemento skiediniui 1 : 1 :4-9 paruošti reikia imti 1 tūrio dalį 1 t. d. cemento ir nuo 4 iki 9 t. d. smėlio. Vanduo paprastai nenurodomas. Jo pilama tiek, kiek reikia, kad skiedinys būtų tinkamo darbui tirštumo.

Paprastas kalkių skiedinys 1 : 2, 1 : 2,5 arba 1 : 3 daugiausia vartojamas visų rūšių sienoms bei luboms tinkuoti tiek viduje, tiek ir išorėje, išskyrus dalis, esančias nuolatinėje drėgmėje (rūsiai, pamatai, skalbyklos). Juo taip pat nepatariama tinkuoti ir betoninių paviršių.

Kalkių skiedinys paruošiamas labai paprastai: sijotas smėlis maišomas su skysta kalkių tešla, ir mišinys, reikalui esant, skiedžiamas vandeniu. Vanduo turi būti švarus, be kurių nors druskų ar dumblo priemaišų. Miestuose geriausia vartoti vandentiekio vandenį.

Geras kalkių skiedinys, kaip ir kiekvienas kitas skiedinys, turi būti normaliai tirštas, riebus, plastiškas. Jis turi būti toks, kad jį galima būtų lengvai užkrėsti arba užtepti ant tinkuojamojo paviršiaus ir gerai išlyginti, kad jis prie tinkuojamojo paviršiaus gerai prikibtų ir išdžiūvęs sudarytų tvirtą, be nusėdimų ir įtrūkimų tinko sluoksnį.

Drėgmėje kietėjantieji (hidrauliniai) skiediniai. Be skiedinių, maišytų su hidraulinėmis kalkėmis arba cementu, paminėtini skiediniai su paprastomis orinėmis kalkėmis ir kai kuriais hidrauliniais priedais: pucolanu, tufu, trepeliu, aukštakrosnių šlaku, maltų plytų arba molinių indų laužu. Šios medžiagos, nors pačios, sumaišytos su vandeniu, ir nesiriša, tačiau kalkėms jos teikia hidraulinių savybių.

Hidroizoliaciniais ir hidrauliniais skiediniais reikia tinkuoti tuojau pat juos pagaminus.

Verta nepamiršti prieš atliekant šiuos darbus patraukti senus baldus.

UŽPILDAI

Vien iš rišamųjų medžiagų skiediniai negaminami: tai būtų neekonomiška — per brangu, ir nepraktiška — tinkas nebūtų toks tvirtas. Kalkės arba cementas, maišyti su užpildu — smėliu, žvyru, plytų laužu ir pan., ne tik labiau sukietėja, bet ir tinkas džiūdamas netrūkinėja.

Smėlis yra vienas iš prieinamiausių ir būtiniausių užpildų. Paruošiamajam sluoksniui imamas stambesnis smėlis — žvyras, kurio grūdelių dydis yra iki 2,5 mm skersmens; viršutiniam — dengiamajam sluoksniui vartojamas smulkus smėlis — iki 1— 1,2 mm grūdelių skersmens.

Smėlis turi būti švarus — be juodžemio; molio jame gali būti ne daugiau kaip 5-8%. Tinkamiausias yra aštrus lauke smėlis (lauke iškastas), o ne apzulintas upių smėlis. Druskingas jūros arba moliu aplipęs lauko smėlis netinka. Jei smėlyje yra stambesnių kaip 2,5 mm skersmens akmenukų, reikia jį per atitinkamo retumo sietą persijoti.

Užpildais gali būti naudojamas grūstas šlakas, plytų laužas, asbestas, medžio anglis, taip pat kapoti šiaudai, spaliai, pjuvenos ir net statybinės šiukšlės, kurios, žinoma, po statybos darbų turi būti išvežtos.

Patiko? Pasidalink

Paruoškite savo namus pavasariui tinkamai

Visą žiemą tūnojote už uždarų durų ir nekantriai laukėte šiltesnių orų? Gera žinia, kad oras jau pamažu šyla ir vis smagiau laisvą laiką leisti lauke, bloga žinia ta, kad pavasaris atneša ne tik šilumą, bei linksmybes bet ir nemenką darbų sąrašą. Visi darbai prasideda jau nuo velykinio namų šveitimo. Nuo senų laikų žmonės prieš Velykas iššveičia, išblizgina visus namų kampus, kad sulauktų švenčių švariuose ir gaiviuose namuose. Viskas prasideda nuo spintų vėdinimo, užuolaidų skalbimo ir baigiasi kur kas rimtesniais darbais.

Daugiabučių namų gyventojai suskumba patikrinti vamzdynų būklę

Daugiabučių namų gyventojai suskumba patikrinti vamzdynų būklę. Dažniausiai nemalonų siurprizą gali iškrėsti vamzdžių sujungimai, todėl nuo jų derėtų pradėti vamzdyno tikrinimo darbu. Įsitikinus, kad niekur niekas nevarva, nelaša ir nėra jokios rizikos galima tiesiog džiugiai laukti švenčių, o jei atradote kokį nors broką pasidžiaukite, kad pastebėjote jį pačiu metu ir viską sutvarkykite nieko nelaukdami. Išlaidų atžvilgiu bus daug geriau, jeigu pakeisite vamzdžių sujungimus vos pamatę, kad jie gali kelti problemų. Tiesa tokie patikrinimai atima šiek tiek laiko, tačiau jeigu įvyktų nelaimė ne tik laiko, bet ir santaupų netektumėte kur kas daugiau. Nuosavų būstų savininkai taip pat patikrina savo namo vidaus būklę, tačiau kur kas daugiau darbų jų laukia už durų.

Grėbiami pernykščiai lapai, ruošiami sodinukai, purenama dirva, alyva, aliejais tepamos lauko terasos, pavėsinės, taisomos per žiemą pakrypę tvoros. Iš tiesų tvorų priežiūra tiesiogiai priklauso nuo to, kiek investavote į ją statydami. Žinoma, ne vien tvoros kaina lemia jos tvirtumo, ilgaamžiškumo faktorių. Labai svarbu ir tai, kad tvora būtų pastatyta tinkamai, o tvoros tvirtinimo stulpai būtų įmontuoti kuo kruopščiau. Jeigu dar tik planuojate apjuosti savo namus tvora ir svarstote kiek tai galėtų kainuoti, pasinaudokite internetinėmis programomis, kurios be jokių problemų apskaičiuos jūsų išlaidas. Jums tereikės įvesti planuojamos statyti tvoros matmenis ir medžiagos tipą, kurį ketinate pasirinkti. Taip galėsite paeksperimentuoti ir pasižiūrėti kokia būtų skirtingų medžiagų tvoros kaina.

Kai veja bus paruoša vešėti

Kai veja bus paruoša vešėti, gėlynuose savo eilės pražysti lauks gėlės, tvoros žibės ir stovės tvirtai, lauko terasoje auš puodelis arbatos bus daug maloniau sulaukti pavasario. Nemažos dalies žmonių problema yra darbų atidėliojimas, o tada visų jų suspaudimas, sugrūdimas į vieną laiką. Taip pavasariniai darbai virsta kankyne, rodos, kad jie niekada nesibaigs ir su kiekvienais metais šiltųjų metų laiko laukiama vis mažiau. Pavasaris ima asocijuotis su nesibaigiančiu darbymečiu, kuriam nebus nei galo, nei krašto. Tačiau jeigu išmoksite tinkamai planuotis laiką, sudėlioti savo darbus laike ir sąžiningai juos vykdyti darbai nevirs didele problema. Pripažinkite, juk tikrai geriau sugaišti šiek tiek laiko ir patikrinti būsto vamzdyną, vamzdžių sujungimas, nei vėliau ašaroti dėl sprogusio vamzdžio. Lygiai taip pat žymiai geriau apžiūrėti žiemą iškentėjusią tvorą ir ja pasirūpinti, nei per ilgai delsus suvokti, kad jos išgelbėti nebe pavyks ir teks namus apjuosti nauja tvora. Tvoros kaina nėra milžiniška, tačiau tai visai nebūtinos papildomos išlaidos, jeigu senoji jūsų tvora dar būtų galėjusi kuo puikiausiai tarnauti, jeigu tik nebūtumėte pagailėję laiko ja tinkamai pasirūpinti.

Esant gražiai dienai, šviečiant saulei tokie lauko darbai gali tapti visai malonūs, pagalvokite jūs leidžiate laiką gryname ore ir rūpinatės tuo, kas jums svarbu, kas nemalonaus čia gali būti?

šaltinis: Aptverkite savo namus pačia kokybiškiausia tvora

Patiko? Pasidalink

Racionalus nuotekų tvarkymo problemų sprendimas

Racionalus nuotekų tvarkymo problemų sprendimas – ne tik reikiamo nuotekų išvalymo užtikrinimas, bet kartu ir minimalios išlaidos, o taip pat kitų esminių rodiklių pasiekimas. Tokiais esminiais rodikliais yra: nuotekų tvarkymo sistemų (tinklų ir valymo įrenginių) statybos kaštai, skaičiuojant vienam gyventojui; eksploatacinės išlaidos, skaičiuojant vienam gyventojui ir kt.

Nuotekų tvarkymo sistemų visapusiška analizė

Nuotekų tvarkymo sistemų visapusiška analizė ir teisingos išvados yra galimos tik naudojant sistematizuotą ir vieningą vertinimo metodiką. Tokia vertinimo metodinė priemonė Lietuvoje paruošta 1998 m. Tai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Vandenų švaros asociacijos paruoštos „Nuotekų valymo įrenginių technologijų bei projektinių sprendimų ir įrangos vertinimo rekomendacijos“ [57].

Sumažėjus nuotekų srautams, daugelis neprižiūrimų, apleistų valymo įrenginių laikinai yra pajėgūs sulaikyti ir kaupti nuotekų teršalus ir išleisti į vandens telkinius iki normatyvinių reikalavimų lygio išvalytas gyvenviečių nuotekas.

Tokia situacija padėjo formuotis nuomonei, kad sudėtingesnės, kvalifikuotesnės priežiūros reikalaujančios, mechanizmus turinčios nuotekų valyklos yra nereikalingos, kad pakanka paprastesnių, visiškai arba beveik be priežiūros veikiančių ir elektros energijos nereikalaujančių ,,gamtinio valymo” įrenginių (tokių nėra arba tai – upės ir ežerai).

Daugelyje gyvenviečių buvo pradėta esamus intensyvaus valymo įrenginius pertvarkyti į ekstensyvaus valymo įrenginius, nenaudojančius elektros energijos ir, tariamai, nereikalaujančius jokios arba bent kiek sudėtingesnės priežiūros.

Deja, neretai tokie pertvarkymai, pagrįsti praktikoje nepasitvirtinusiomis prielaidomis, naujai sukurtomis, nerealiomis technologinėmis schemomis, nedavė lauktų rezultatų. Daugelyje gyvenviečių esamų intensyvaus valymo įrenginių, pirmiausia, su aerotankais ir papildomo valymo aerotvenkiniais, pertvarkymas į ekstensyvaus valymo įrenginius kainavo keletą kartų brangiau negu būtų kainavęs esamų intensyvaus valymo įrenginių pertvarkymas juos modernizuojant, o pertvarkyti įrenginiai veikia blogai, nepakankamai išvalo nuotekas. Didelės pertvarkymams išleistos lėšos tapo nuostoliais, klaidomis, kurių ištaisymui vėl reikia nemažų lėšų. Ryškūs tokios neproduktyvios veiklos pavyzdžiai – nuotekų valyklų Rumšiškėse (Kaišiadorių r.), Želvoje (Ukmergės r.), Eigirgaloje ir Linksmakalnyje (Kauno r.) ir kitur pertvarkymas, atsisakius valymo aktyviuoju dumblu.

Įvairių techninių sprendimų, panaudotų Lietuvoje pertvarkyti esamus intensyvaus valymo įrenginius į ekstensyvaus valymo įrenginius, patirtis yra pateikta atitinkamuose šio leidinio skyreliuose.

Mažų nuotekų kiekių tvarkymo tendencijos ir kryptys Europos Sąjungoje

Lietuvai, kaip ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims, ruošiantis tapti Europos Sąjungos (ES) nare, būtina derintis prie reikalavimų, numatytų atitinkamuose šios ES dokumentuose, bei Lietuvos derybinėje pozicijoje, – taip pat įvertinant šalies ekonominę būklę ir turimą techninį potencialą, nuotekų tvarkymo būklę, patirtį ir tradicijas, esamą gamtinę aplinką, tai yra, vietos sąlygas.

Užsienio šalių patirties ir vietinės kilmės naujovių diegimas Lietuvoje gali būti sėkmingas tik atlikus profesionalių esamų įrenginių techninį ir ekonominį vertinimą, naujų technologijų efektyvumo stebėjimus, patikrinus jas praktinėmis sąlygomis.

Pagrindinės nuostatos nuotekų tvarkymo srityje yra išdėstytos 1991 m. gegužės 21 d. ,,Europos Tarybos direktyvose 91/271/EEC dėl miesto nuotekų valymo” [19].

Pagrindiniai Europos Sąjungos reikalavimai vandens valdymui yra pateikti 2000 m. spalio 23 d. ,,Bendrojoje vandenų politikos direktyvoje (Framework for community action in the field of water policy) 2000/60/EEC”.

Šaltinis: Nuotekų valymo įrenginių kiekių tvarkymo būklė Lietuvoje

Patiko? Pasidalink