Automobilių maratonas per Azijos valstybes

Pervažiavus kinų sieną, prieš akis atsivėrė lygios Mongolijos stepės. Jomis reikėjo važiuoti iki Kiachtos (prie rusų—kinų valstybinės sienos). Šį punktą pirmasis pasiekė Š. Borgezė birželio 25 d. už dviejų savaičių po starto. Kiti čia atvyko tik po trijų dienų.

Tolesnė kelionė per Sibirą ir Uralą truko dvi savaites. Maratono dalyviai daugiausia važiavo Transsibiro geležinkeliu, tačiau retkarčiais lenktynių trasa išeidavo iš bėgių kelio, tada tekdavo išvažiuoti Sibiro lygumų vieškelius, kurie buvo sunkiai pravažiuojami. Daug kartų keliautojai čia įstrigo pelkėse, keliantis per plačias ir sraunias Rusijos upes su virpančia širdimi užkeldavo savo automobilius ant nepritaikytų keltų… Rūpesčių ne sykį kėlė ratai, kurie lenktynėse turi nesustodami riedėti, ir tai, kas jiems kliudydavo, tekdavo įveikti visokiomis gudrybėmis.

Kad būtų lengviau važiuoti biriais ir šlapiais keliais, medinius automobilių ratus apsukdavo grandinėmis, tačiau tai gelbėdavo tik kurį laiką, nes geležis pamažu pradėdavo graužtis ratlankių bei stipinų medį ir juos, sugadindavo. Nuo lietaus ir pakelės balų vandens išbrinkusiems ratams tikra dangaus bausmė buvo saulė: karštis juos perdžiovindavo, ratai išklypdavo, išbyrėdavo stipinai. Todėl vos tik išsigiedrijus, medinius automobilių ratus laistydavo, drėkindavo vandeniu, bet ir tas mažai padėdavo.

Automobilių supirkimas kainos visoje Lietuvoje, šias paslaugas suteiks bet koks supirkėjas, kuris pasirūpins Jūsų „karieta“.

Prieš pasiekiant Permę, išbyrėjo lenktynių lyderės „Italos“ vieno rato stipinai. Ratą per naktį mirkė pirtyje, tačiau pavažiavus keletą kilometrų, stipinai vėl išbyrėjo. Pagelbėjo rusų kaimo račius, greit vien kirviu ir peiliu pagaminęs naują ratą, su kuriuo, beje, „Itala“ ir baigė lenktynes. Kaip tvirtino maratono dalyvis italų žurnalistas Liudžis Bardzinis, naujasis ratas buvo daug patvaresnis, negu senasis, su kuriuo automobilis lenktynes pradėjo.

Naudoti automobiliai ir jų supirkimas vyksta bet kokiame mieste tiek Europos tiek Azijos.

Nuo Kazanės iki Paryžiaus lenktynių kelias ėjo per Maskvą, Brestą, Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, Šarlevilį. Čia keliai buvo jau daug geresni, nuo pat Kazanės jie priminė Vakarų Europos plentus ir „Itala“, smarkiai aplenkusi konkurentus, čia „pasijuto“ Kaip, tarsi ratai patys nešte „į namus“ neštų. Rugpjūčio 10 d. Š. Borgezė įvažiuoja į Paryžių: 16 tūkstančių kilometrų įveikta per du mėnesius! Paryžiečiai plūsta į gatves sveikinti nugalėtojo, tikrai nusipelniusio griausmingų džiūgaujančios minios ovacijų. O po trijų savaičių Paryžius pasitiko atsilikusius, bet atkaklius kitų trijų automobilių ekipažus.

Info apie pirmuosius šviesaforus ir kitką.

Patiko? Pasidalink

Šokio žingsniuku: Kalinino srities ratelis

Šis ratelis susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis atliekama pagal rusų liaudies dainą „Vo sadu li v ogorode“, o antroji — pagal „Po ulice mostovoj“. Pirmoji dalis aštuonių taktų ir grojama lėtai, antroji — dvylikos ir grojama greičiau.

Visas ratelis atliekamas šviesia, giedria, pakilia nuotaika.

RATELIO ŽINGSNIAI

  1. Pakaitinis žingsnis („Peremennyj šag“). Žingsnis atliekamas per vieną muzikos taktą. Metras — 2/4. Pirmosios ratelio dalies muzika grojama lėtai.

„viens“ — žengti pirmyn dešine koja;

„ir“ — žengti pirmyn kaire koja;

„du“ žengti pirmyn dešine koja; kairę koją, pasukus pirštus į išorę, vesti pažeme į priekį, kartu per liemenį truputį palinkstant kairėn.

Antras pakaitinis žingsnis pradedamas kaire koja. Žingsnio pabaigoje reikia per liemenį palinkti į dešinę. Palinkimo per liemenį metu reikia šiek tiek pasukti galvą į tą pusę, į kurią linkstama. Kojas ant žemės statyti pirštais ir tik vėliau nusileisti ant visos pėdos.

Pakaitinis žingsnis panašus į lietuvišką trigubąjį žingsnį. Svarbiausi skirtumai tie, kad, atliekant lietuvišką trigubąjį, paprastai nereikia lenktis per liemenį, o šį atliekant — reikia. Taip pat pakaitinio žingsnio pabaigoje reikia koją vesti į priekį pačia pažeme, beveik braukiant žeme, o lietuviško trigubojo žingsnio pabaigoje koja keliama gerokai aukščiau. Lietuviškas trigubasis žingsnis dažniausiai atliekamas per du taktus, o pakaitinis — per vieną.

  1. Pirmasis ištrepsėjimas („Drobj“). Vienam ištrepsėjimui — du muzikos taktai. Grojama pirmosios ratelio dalies melodija. Metras — 2/4. Išeities padėtis — normali.

1 taktas:

„viens“ žengti pirmyn dešine koja;

„ir“ — stovint ant dešinės, treptelti kaire koja šalia dešinės, neperkeliant ant jos kūno svorio;

„du“ — dar kartą treptelti kaire koja šalia dešinės, perkeliant ant jos ir kūno svorį.

2 taktas:

„viens“ — žengti pirmyn dešine koja, nestipriai trepteliant;

„du“ — žengti kaire koja, taip pat nestipriai trepteliant.

Antras žingsnis vėl pradedamas dešine koja. Žingsnis daromas žengiant į priekį arba atgal. Kartais per antrą taktą (dviejų žingsnių metu) šokėjas turi apsisukti vietoje pusę rato per dešinį petį. Atliekant šį žingsnį, kojas reikia statyti ant žemės iš karto visa pėda.

  1. Pritupiamasis žingsnis („Pripadanja“). Per vieną muzikos taktą — du žingsniai su šokių bateliais. Grojama pirmoji arba antroji ratelio muzikos dalis. Metras — 2/4. Išeities padėtis — normali. Prieštaktyje reikia pasikelti ant pirštų:

„viens“ — žengti pirmyn dešine koja, statant ją ant žemės iš pradžių pirštų galais, o vėliau nusileidžiant ant visos pėdos ir kartu truputi pritupiant;

„ir“ — statyti kairę koją pirštų galais šalia arba už dešinės ir pasikelti aukštyn;

„du“ — vėl žengti dešine koja pirmyn, kaip anksčiau;

„ir“ — vėl statyti kairę koją šalia arba už dešinės.

Žingsnis daromas į priekį, sukantis susikabinus poromis, ir žengiant į šoną, susikabinus krepšeliu pro užnugarį. Pritupiamąjį žingsnį galima daryti pradedant kaire koja. Tada reikia truputi pritūpti, žengiant kaire koja, o pasikelti, žengiant dešine koja.

Pritupiamasis žingsnis labai panašus į lietuviškąjį Blezdingėlės žingsnį, tik atliekamas žymiai greičiau.

Šaltinis apie kitą panašų šokį.

Patiko? Pasidalink

Šokis: Jievaro tiltas (IV dalis)

Trečiojoje dalyje apie šį šokį galite pasiskaitinėti – čia .

Merginos žengia nedideli žingsnį atgal, susikabina rateliu rankomis virš alkūnių ir sukasi į priešingą pusę kairėn. Merginos ateina ligi tų pačių vietų.

Viduryje merginų ratelio esantieji vyrai susikabina už kairių parankių ir taip pat sukasi j priešingą pusę — dešinėn.

Šonuose stovintieji vyrai tebesiūbuoja, kaip prieš tai buvusiame posme.

Merginų ratelis priekyje ties žiūrovais skiriasi, ir trumpam laikui susidaro merginų pusratis veidu į žiūrovus. Keturios vidurinės merginos pamažu eina tiesiai į priekį. Už šių merginų greitai sueina iš kiekvieno šono po dvi likusias merginas, kurios taip pat susikabina vienoje eilėje rankomis virš alkūnių.

Tokiu pat būdu už merginų susigrupuoja į dvi eiles vyrai, kurie, pradedant posmą, eina grandinėmis iš šonų į scenos už merginų. Pirmąją eilę už merginų sudaro keturi vyrai (po du iš kiekvieno šono), o už kiti du, prie kurių prisijungia buvę „gražiausieji“. Šie iš vidurio išeina tuojau pat, kai tik persiskiria merginų ratelis. Buvę „gražiausieji“ dabar paskutinės vyrų eilės kampuose. Kraštinės antros eilės merginos ir kraštiniai kiekvienos eilės vyrai uždeda priekyje stovintiesiems laisvąsias išorines rankas ant išorinių pečių. Kraštinių pirmosios eilės merginų rankos už sijonų.

Šią figūrą (18 pieš.) reikia sudaryti per aštuonis paprastuosius žingsnius, po to eiti dar šešis žingsnius pirmyn į žiūrovų pusę (žodžiai: „Aleliuma, rūtele, jievarėlio…“), o su paskutiniu muzikos taktu (žodis: „tiltą“), nepasileidžiant rankomis, nusilenkti. Pirmoji merginų eilė nusilenkia žemai (maždaug ligi juosmens), antroji truputi mažiau, trečioji (pirmoji vyrų eilė) — dar mažiau, o ketvirtoji (antroji vyrų eilė) — tiktai palenkia galvas. Pasilenkę žaidėjai būna keletą sekundžių ir vėl visi atsitiesia. Atsitiesusios merginos tuojau pat nuleidžia žemyn rankas, ir pirmoji jų eilė pasisuka kairėn, o antroji — dešinėn. Merginos pro šonus nueina viena paskui kitą į gilumą už vyrų (19 pieš.) ir sustoja į didelį ratą veidu į centrą.

Atsitiesę vyrai taip pat pasileidžia rankomis. Merginoms baigiant nueiti, jie paeina truputi į prieki ir pasisuka: viena eilė kairėn, kita dešinėn. Vienas paskui kitą, kaip nurodyta 20 pieš., jie nueina prie savo merginų ir sudaro bendrą ratelį veidu į centrą. Žaidėjai susikabina rankomis rateliu ir pasiruošia sekančiam žaidimui.

Dainų šventėje, žaidžiant Jievaro tiltą, reikia sujungti po du ratelius drauge ir sudaryti vieną didesni jungtinį ratelį iš 16 porų. Taip yra žymiai gražiau, negu žaidžiant po vieną ratelį. Jungti daugiau kaip du ratelius negalima. Sujungimas labai lengvas. Reikia vieną ratelį pastatyti už kito ir sudaryti vieną bendrą merginų koloną ir šonuose dvi vyrų kolonas (21 pieš.). Toks jungtinis ratelis nuo pradžios ligi galo atlieka tas pačios figūras kaip ir paprastas ratelis. Skirtumas tas, kad kolonos susidaro didesnės, grandinėlės ilgesnės. Rateliai taip pat didesni, jie apsisuka perpus mažiau. ,Gražiausieji“ renkami tiktai iš vieno ratelio.

Pabaigoje bendra kolona susidaro didesnė, t. y. keturios merginų ir keturios vyrų eilės po keturis žaidėjus kiekvienoje. Pabaigoje nuėjimas toks pat. Abu šie rateliai sudaro jungtinį ratelį Kolūkio pirmininkui.

Tokius jungtinius ratelius aikštėje galima išdėstyti taip, kaip patinka. Jei tokių jungtinių ratelių yra nedaug jei žiūrovai yra, iš vienos pusės, tada juos galime sustatyti į vieną eilę arti vienas kito veidu žiūrovus. Jei žiūrovai iš dviejų ar trijų pusių, tada juos galima sustatyti į dvi eiles arba puslankiu. Jei jungtinių ratelių yra daug ir žiūrovai yra iš visų pusių, tada jungtinius ratelius reikia sustatyti į didelį ratą, kuriame žaidėjai atsigręžę į žiūrovus.

Kolegos prekiauja šokių bateliais Kaune.

Patiko? Pasidalink

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

Vairuotojai labai tiksliai laikosi eismo taisyklių, visų kelio ženklų nurodymų. Niekur neteko pastebėti pervažiuojančių ištisinę ašinę liniją, pažeidžiančių pravažiavimo pirmumo teisę nereguliuojamoje sankryžoje. Daugumoje Suomijos kelin greitis apribotas iki 80 km/val, kai kur iki 60, 100 ir 120 km/ val. Už greičio viršijimą vairuotojai moka dideles pinigines baudas. Dar griežčiau baudžiama už alkoholinių gėrimų vartojimą. Nors ir visai nedaug išgėrus vairuotojas gali būti nubaustas kalėti. Vaikai, keliu einantys mokyklą, turi prisisegę šviesą atspindinčius ženkliukus, kurie vaizduoja žvėrelius ar pasakų herojus. Tokius ženkliukus vaikai mielai nešioja.

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis. Labai populiarus mokymasis vairuoti automašiną ant ledo, nes dažnai Suomijoje keliai būna apledėję, o neturint tokių įgūdžių, avarija neišvengiama. Žiemos metu nuo užšalusių ežerų sniegas nuvalomas taip, kad ledas imituotų vingiuotą kelią, ir kiekvienas automobilistas, turintis noro ir laiko gali čia treniruotis. Pavojaus nėra jokio — nuslydus nuo kelio blogiausiu atveju teks išstumti automobilį iš sniego pusnies.

Suomijoje žiemos metu nei gatvėse, nei keliuose nebarstoma druska, nes druskos naudojimas pridaro daugiau žalos negu naudos (transporto priemonių korozija, neigiamas poveikis augmenijai ir kt.). Žiemą beveik visi automobiliai „apaunami“ padangomis su spygliais.

Suomijos keliuose sutiksi automobilius pagamintus viso pasaulio šalyse. Pastaruoju metu paplito japoniški lengvieji automobiliai ,Toyota„,Datsun“, „Mazdų“ kasmet parduodama apie 25 tūkstančius. Nemaža šalyje ir tarybinių lengvųjų automobilių.

Tai mūsų „Žiguliai“ („Lados“), įvairių modelių „Moskvičiai“, „Volgos“. Pirmą kartą į Suomiją tarybiniai automobiliai buvo eksportuoti dar 1949 m: tada firma „Konela“ pardavė gyventojams 500 lengvųjų automobilių „Moskvič-400″. Nuo to laiko „Konela“ pastoviai parduoda įvairias tarybines mašinas. Dabar labai populiarios tarybinės „Lados“. Kasmet Suomijoje viso parduodama per šimtą dvidešimt tūkstančių lengvųjų automobilių, iš kurių nemažą dalį sudaro mūsų „Lados“ ir „Moskvičiai“, kurie vėliau superkami automobiliai Vilniuje.

Suomijoje šalia slidinėjimo labai mėgstamas ir automobilių sportas. Lenktynių čia būna labai daug ir įvairių, kai kuriose gali dalyvauti kiekvienas automobilistas. O garsiajame Suomijos rali „Tūkstantis ežerų“ dalyvauja ir lietuvių automobilistai, laimėję čia ne vieną pergalę. Galima drąsiai tvirtinti, kad nėra Europoje kitos šalies, kur paprastas automobilistas mokėtų taip meistriškai vairuoti kaip Suomijoje. Todėl čia užtikrintai ir džentelmeniškai važiuoja ne tik visame pasaulyje garsūs ralistai Mikkola, Aaltonenas, Taivonenas, Vatanenas, bet ir visi automobilistai.

Ledynai nušlifavo Suomijos reljefą, todėl keliuose tenka įveikti daug įkalnių ir nuokalnių. Suomiai juokauja, kad jie dalį kelio pralekia oru. Dėl to įvyksta ir avarijų.

Suomijos kelių tinklas nėra ypatingai tankus, tačiau keliai kruopščiai prižiūrimi. Jei kelias asfaltuotas, jis visada lygus, ašinė ir kelkraščio linijos ryškios net nuošaliausiuose keliukuose. Beje, linijos, pėsčiųjų perėjos dažnai ne dažomos, o klijuojamas specialus plastikas ant asfalto. Daug kelio ženklų, daugelis užmiesčio sankryžų bei atskiri kelių ruožai apšviesti. Miestuose daug sankryžų, pėsčiųjų perėjų reguliuojama šviesoforais, kuriuos gamina Helsinkio firma „FISKARS“. Koordinuoto eismo regbliavimo aparatūra, sukurta šioje firmoje, reguliuoja eismą kai kuriose olimpinio Talino ir Vilniaus sankryžose.

Šaltinis – ROTORINIO VARIKLIO IŠRADĖJAS INŽINIERIUS FELIKSAS VANKELIS

Patiko? Pasidalink

Kelmų ir krumų rovimas frezomis

Kelmų rovimas frezomis — vienas iš sunkiausių darbų, atliekamų įsisavi­nant naujas žemes. Pasipriešinimas raunant kelmą priklauso nuo kelmo šaknų sis­temos, kelmo amžiaus ir grunto savybitį. Sunkiausia rauti senų, neseniai nukirstų medžitį kelmus su giliomis šaknimis.

Slapios durpinės ir mineralinės bei akmenuotos dirvos, o taip pat paviršiaus nelygumai krūmapiovės darbą labai apsunkina.

Kai dirbti krūmapiove neįmanoma, atskiri krūmų kelmai ap­juosiami plieninio lyno arba grandinės kilpa ir išraunami tiesiogine traktoriaus, o taip pat ir arklio trauka. Kai krūmų nedaug prižėlę, jie iškertami rankiniu būdu.

Daugiau info apie frezas

Frezos nupiautiems krūmams sugrėbti į krūvas naudo­jami tra.ktorių priešakyje arba užpakalyje montuojami grėbliai GK-3, kurių darbo našumas — apie 1,3 ha per valandą. 2,5 m plo­čio grėblį, montuojamą traktoriaus užpakalyje, sukonstruavo Baltarusijos Žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos institutas.

Nupiautus krūmus bei medžius galima rinkti krūvas rautuvu­rinktuvu D-210 V (63 pav.). Kai lygus ir neakmenuotas plotas apaugęs nedideliais (iki 1,5 m aukščio) vienodo storio krūmais, jį galima suarti, kartu už­ariant jame augančius krūmus. Dabartiniai krūmų ir krūmų-pelkių plūgai nesunkiai užaria iki 5-6 cm storio ir 1,5 m aukščio krūmus ir nupiauna jų šaknis iki 10 cm storio. Kad krūmai geriau gultų į vagą, prie plūgo pritvirtinamas specialus kreipiamasis rėmelis. Krūmams užarti geriausias laikas — vasara ir ankstyvas ruduo. Suartą plotą reikia suvoluoti. Per 1-2 metus užarti krūmai supūva. Krūmų pašalinimas užarimu atsieina 2-3 kartus pigiau už ki­tus šalinimo būdus. Nupiautus krūmus reikia sunaudoti kurui. Iš vieno ha reto krū­myno gaunama iki 140 m3, o iš tankaus krūmyno — iki 480 m3 medienos.

Vasara ir ruduo mineraliniame dirvožemyje ir žiema pelkė­je, kai pelkė įšąla ir joje neperdaugiausia sniego. Krūmapiove – žemės freza nu­pjauti storesni medžiai tinka tik kurui, nes dažniausiai jų kamie­nas esti suskilęs. Vidutinis našumas per pamainą 1,5-3,0 ha piau­nant medžius ir 3-8 ha piaunant krūmus. Krūmapiovę aptarnauja vienas traktorininkas ir 3-5 darbininkai, kurie tvarko nupiautus krūmus ir medelius. Sios krūmapiovės gaminamos serijomis.

Baltarusijos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos insti­tutas sukonstruavo ant traktoriaus iš užpakalio užkabinamas krū­mapioves žemės frezas KMB-2,5 ir KMB-3,5, kurios sėkmingai praėjo valstybi­nius bandymus ir rekomenduotos serijinei gamybai.

Gervės (žiūrėti paveiklsiuką)

Aukščiau peilių yra du vertikalūs lapai ir dar aukščiau — du pasvirę lapai, kurie nupiautą augmeniją nustumia šonus. Prieš radiatorių sumontuota mechaninė gervė D-168, kuri per skrysčius kilnoja krūmapiovės rėmą. Gervę valdo traktorininkas savo kabinos. Darbo metu atpalaiduojamas gervės lynas, ir krū­mapiovės rėmas atsiremia į žemės paviršių. Kad rėmas nesiknistų žemę, jo priešakyje ir užpakalyje yra reguliuojamo aukščio pava­žos. Verstuvo priekyje yra pleištas 9 — nustumti šoną gulinčiam medžiui, akmeniui arba suskaldyti kelmui. Vamzdžig groteliai apsaugo traktoriaus kabiną nuo krintančių rnedžių. Krūmapiovės svo­ris su kėlimo mechanizmais be traktoriaus — 3090 kg; darbo baro plotis — 3600 mm. Vienu pravažiavimu krūmapiovė nupiauna ber­žus iki 22 cm ir pušis iki 30 cm storio. Storesnius medžius (iki 50 cm) reikia piauti per keletą sykių. Reikia atsiminti, kad medis, svirdamas į krūmapiovės pusę, gali suspausti peilį. Piaunant medžius ir krūmus, ne storesnius kaip 7-10 cm, pavažos reguliuojamos taip, kad atstumas tarp peilių ir žernės paviršiaus ibūtų apie 1-2 cm. Plonus krūmus ir ypač verbas ši krūmapiovė piauna blogai. Todėl peilius reikia leisti prie pat žemės paviršiaus prieš krūmų palinkimo kryptį. Peiliai visada turi būti aštrūs; juos reikia galąsti ne mažiau kaip du kartus per pamainą. Kai pasitaiko akmenų, peiliai pakeliami nuo žemės paviršinus apic 3-5 cm.

Šaltinis: žemės frezos – litalis.com

Krautuvai: kaip išsirinkti? —> straipsnis apie tai: čia

Patiko? Pasidalink

Akių sudirgimas – kodėl jos pavargsta

Per daug sausos akys greitai parausta, niežti ir yra jautrios šviesai, j akį patekusi už tašką ne ką didesnė dulkelė gali virsti aštriu akmeniu. Jeigu akys džiūsta vėjyje arba kenčia nuo chloro, normali jūsų veikla sutrinka. Laimė, šią bėdą galite išspręsti akies mirksniu.

 Šalin dulkes nuo akių

Į akį įkritus dulkelei, suimkite už blakstienų ir atsargiai ati­traukite voką nuo akies obuolio. Pavartykite akį. Jei nepasiga­mina pakankamai ašarų kurios išplautų svetimkūnį, vartokite sterilų akių ploviklį arba dirbtines ašaras.Kai kurie žmonės imasi dar ryžtingesnių veiksmų ir išverčia viršutinį voką. Kartais to užtenka, kad dulkelė būtų pašalinta.

Jeigu šis būdas neduoda rezultatų arba jis nepriimtinas jums, tiesiog pamėginkite akis išplauti. Į švarias rieškučias pasi­semkite šilto vandens ir panardinkite į jį veidą užmerktomis akimis. Atsimerkite po vandeniu, kad pasišalintų svetimkūnis.

Išimkite kontaktinius lęšius 

Jeigu nešiojate kontaktinius lęšius ir kažkas įkrito į akį, išsi- imkite lęšius ir nuvalykite juos kaip paprastai. Atidžiai apžiūrėkite, kad įsitikintumėte, jog prie lęšių nėra prilipusi jokia dulkelė. Jeigu svetimkūnį pašalinote, prieš vėl įsidėdami kontaktinius lęšius, dar kartąjuos nuvalykite.

Nuraminkite niežtinčias akis 

  • Flanelinį skudurėlį sumirkykite šaltame vandenyje ir uždėkite ant užmerktų akių laikykite kuo ilgiau. Tai ypač veiksminga priemonė, jeigu akys paraudusios ir niežti dėl alergijos. Šaltis sutraukia kraujagysles, o skudurėlis drėkina akis.

Sumirkykite arbatos maišelius šaltame vandenyje ir, uždėję po maišelį ant abiejų užmerktų akių palaikykite 15 minučių. Tinka bet kuri arbata akis ramina šaltis ir drėgmė, o ne mai­šelio turinys.

Drėkinkite akis

Nusipirkite oro drėkintuvą ir pakabinkite jį tame kambaryje, kur daugiausia būnate, pavyzdžiui, dieną svetainėje, naktį miegamajame.

* dausoms ir sudirgusioms akims padeda dirbtinės ašaros. Jos yra įvairaus tirštumo: klampesnės veikia ilgiau, tačiau gali lai­kinai pabloginti regėjimą; skystesnes reikia dažniau lašinti. Pasitarkite su vaistininku, kurios rūšies dirbtinės ašaros jums labiausiai tiktų, ir ieškokite produkto, kurio sudėtyje nėra kon­servantų, pavyzdžiui, „Tears Naturale“ ar „Viscotears“. Per­skaitykite pakuotės lapelį.

Profilaktikos priemonės

Daugiau miegokite. Kai trūksta miego, akys išsausėja ir parausta, nes pabrinksta kraujagyslės.

Kad akys nebūtų tokios sausos, kiekvieną dieną suvalgykite po bananą. Bananuose yra daug kalio, kuris padeda išlaikyti reikiamą natrio kiekį organizme ir šalina skysčius.

Į sultis ar košę įmaišykite valgomąjį šaukštą sėmenų aliejaus. Tai puikus omega-3 riebalų rūgščių, kurios palaiko normalią akių drėgmę, šaltinis. Ašarose yra ne tik vandens, bet ir riebalų bei gleivių. Kad akis dengtų sveika ašarų plėvelė, valgykite dau­giau omega-3 riebalų rūgščių turinčių produktų graikinių riešutų ir, žinoma, riebių žuvų tokių kaip tunas ar lašiša.

Jeigu akys dažnai džiūsta, peržiūrėkite vartojamus vaistus. Tokią būklę gali sukelti antihistaminai, antidepresantai, vaistai nuo kraujo spaudimo ir raminamieji vaistai.

* Nešiokite apsauginius akinius, kai dirbate tam tikrus dar­bus, pavyzdžiui, šluojate kiemą ar dulkinate kilimą.

Chloruotame baseino vandenyje maudykitės užsidėję van­dens nepraleidžiančius plaukimo akinius. Saulėtą dieną nešiokite akinius nuo saulės, kad apsaugo­tumėte akis nuo ultravioletinių spindulių. Akiniai neleis akims išsausėti ir vėjuotu oru.

Įprasta akių sudirgimo priežastis yra akiųmakiažas. Rinkitės alergijos nesukeliancias kosmetikos priemones. Jeigu viršuti­nius akių vokus tepate kremu, įsitikinkite, kad jis neerzina akių. Laikykitės atokiau nuo tabako dūmų. Rūkote patys? Jūsų akims būtų daug geriau, jeigu atsisakytumėte šio įpročio.

Patiko? Pasidalink

Lietuvos skyrybų statistika – įspūdinga

Neretai lietuviai sulaukia kritikos, kad yra pakankamai šalti žmonės, gatvėse šypsotis nemėgsta, su naujais žmonėmis susipažįsta atsargiai. Jei pasižiūrėtumėm į skyrybų statistiką, tai mes lenkiame net ir karšto temperamento kupinus kraštus.

ES statistikos tarnybos duomenys rodo, kad mus pagal skyrybų skaičių geba aplenkti tik latviai. Pas mus, deja, daugiau kaip pusė santuokų subyra. Na, o Europoje šeimyniniu gyvenimu labiausiai mėgaujasi bei džiaugiasi airiai, maltiečiai bei italai – jie išsituokti neskuba.

Lietuvoje skyrybų ratas faktiškai įsisuko dar sovietmečiu. 1979 metais susituokė beveik 32 tūkstančiai porų, skirtingais keliais pasuko beveik 11 tūkstančių šeimų. Per visą nepriklausomybės laikotarpį šalyje skyrybų skaičius daugiau mažiau likdavo pastovus. Tik 2007 metais buvo užregistruotas rekordiškai mažas ištuokų skaičius – 9270.

Nurodyti be galo tikslias šio reiškinio priežastis nėra taip paprasta. Nereikia pamiršti ir vieno statistinio rodiklio, Lietuvoje vidutinis ištekančių moterų amžius – 22,8 metų. Jaunystė visada asocijuojasi su žodžiu – kvailystė. Pirminis susižavėjimas, jaunatviškas maksimalizmas susiduria su karčia realybe. Per daug kalbėti apie jaunų šeimų finansinį stabilumą nereikia. O savarankiškas gyvenimas niekada nebuvo lengvas, gal todėl 1993 metais Kaune išsiskirti sugebėjo 52 proc. susituokusių porų.

Skyrybų priežastys

Skyrybų priežasčių yra daug, jos dažniausiai persipina tarpusavyje. Santuokos nutraukimas įvyksta ne dėl vienos konkrečios priežasties, bet jų visumos. Šeimos ekonominiai sunkumai veda prie bendravimo stokos, o žmonės, kurie nesugeba susikalbėti, kartu leisti laiko nenori.

Nepamirškime ir to, kad žmogaus būdo savybės per tam tikrą laiką visada kinta. Vieni įpročiai keičia kitus, o tai gali pradėti erzinti sutuoktinius. Tada tampa sunku puoselėti meilę, paramą ir pagarbą vienas kitam. Atrodo, kad pats stipriausias šeimos garantas – vaikai. Žinoma, jie padeda sustiprinti santuoką, bet neretai ją ir paskatina nutraukti, nes nutrūksta artimas seksualinis ryšys, tenka keisti gyvenimo būdą, atsiranda gyvenimo monotonija, jaučiamas nuobodulys, sutuoktiniai neranda bendrų ir įdomių temų pokalbiams. Nedermingą šeimyninį gyvenimą keičia neištikimybė ar alkoholio vartojimas, o tai yra ne reta skyrybų priežastis.

Panašu, kad šiam gyvenimo tarpsniui reikia gerai pasiruošti. Santuoka nėra žaidimas su visada laiminga pabaiga ir perfekcionizmu jis tikrai nekvepia. Per didelis skubėjimas ir gajus avantiūrizmas pakiša koją. Tada belieka racionaliai apsispręsti – būti kartu ar sukti skirtingais keliais.

Patiko? Pasidalink

Paruoškite savo namus pavasariui tinkamai

Visą žiemą tūnojote už uždarų durų ir nekantriai laukėte šiltesnių orų? Gera žinia, kad oras jau pamažu šyla ir vis smagiau laisvą laiką leisti lauke, bloga žinia ta, kad pavasaris atneša ne tik šilumą, bei linksmybes bet ir nemenką darbų sąrašą. Visi darbai prasideda jau nuo velykinio namų šveitimo. Nuo senų laikų žmonės prieš Velykas iššveičia, išblizgina visus namų kampus, kad sulauktų švenčių švariuose ir gaiviuose namuose. Viskas prasideda nuo spintų vėdinimo, užuolaidų skalbimo ir baigiasi kur kas rimtesniais darbais.

Daugiabučių namų gyventojai suskumba patikrinti vamzdynų būklę

Daugiabučių namų gyventojai suskumba patikrinti vamzdynų būklę. Dažniausiai nemalonų siurprizą gali iškrėsti vamzdžių sujungimai, todėl nuo jų derėtų pradėti vamzdyno tikrinimo darbu. Įsitikinus, kad niekur niekas nevarva, nelaša ir nėra jokios rizikos galima tiesiog džiugiai laukti švenčių, o jei atradote kokį nors broką pasidžiaukite, kad pastebėjote jį pačiu metu ir viską sutvarkykite nieko nelaukdami. Išlaidų atžvilgiu bus daug geriau, jeigu pakeisite vamzdžių sujungimus vos pamatę, kad jie gali kelti problemų. Tiesa tokie patikrinimai atima šiek tiek laiko, tačiau jeigu įvyktų nelaimė ne tik laiko, bet ir santaupų netektumėte kur kas daugiau. Nuosavų būstų savininkai taip pat patikrina savo namo vidaus būklę, tačiau kur kas daugiau darbų jų laukia už durų.

Grėbiami pernykščiai lapai, ruošiami sodinukai, purenama dirva, alyva, aliejais tepamos lauko terasos, pavėsinės, taisomos per žiemą pakrypę tvoros. Iš tiesų tvorų priežiūra tiesiogiai priklauso nuo to, kiek investavote į ją statydami. Žinoma, ne vien tvoros kaina lemia jos tvirtumo, ilgaamžiškumo faktorių. Labai svarbu ir tai, kad tvora būtų pastatyta tinkamai, o tvoros tvirtinimo stulpai būtų įmontuoti kuo kruopščiau. Jeigu dar tik planuojate apjuosti savo namus tvora ir svarstote kiek tai galėtų kainuoti, pasinaudokite internetinėmis programomis, kurios be jokių problemų apskaičiuos jūsų išlaidas. Jums tereikės įvesti planuojamos statyti tvoros matmenis ir medžiagos tipą, kurį ketinate pasirinkti. Taip galėsite paeksperimentuoti ir pasižiūrėti kokia būtų skirtingų medžiagų tvoros kaina.

Kai veja bus paruoša vešėti

Kai veja bus paruoša vešėti, gėlynuose savo eilės pražysti lauks gėlės, tvoros žibės ir stovės tvirtai, lauko terasoje auš puodelis arbatos bus daug maloniau sulaukti pavasario. Nemažos dalies žmonių problema yra darbų atidėliojimas, o tada visų jų suspaudimas, sugrūdimas į vieną laiką. Taip pavasariniai darbai virsta kankyne, rodos, kad jie niekada nesibaigs ir su kiekvienais metais šiltųjų metų laiko laukiama vis mažiau. Pavasaris ima asocijuotis su nesibaigiančiu darbymečiu, kuriam nebus nei galo, nei krašto. Tačiau jeigu išmoksite tinkamai planuotis laiką, sudėlioti savo darbus laike ir sąžiningai juos vykdyti darbai nevirs didele problema. Pripažinkite, juk tikrai geriau sugaišti šiek tiek laiko ir patikrinti būsto vamzdyną, vamzdžių sujungimas, nei vėliau ašaroti dėl sprogusio vamzdžio. Lygiai taip pat žymiai geriau apžiūrėti žiemą iškentėjusią tvorą ir ja pasirūpinti, nei per ilgai delsus suvokti, kad jos išgelbėti nebe pavyks ir teks namus apjuosti nauja tvora. Tvoros kaina nėra milžiniška, tačiau tai visai nebūtinos papildomos išlaidos, jeigu senoji jūsų tvora dar būtų galėjusi kuo puikiausiai tarnauti, jeigu tik nebūtumėte pagailėję laiko ja tinkamai pasirūpinti.

Esant gražiai dienai, šviečiant saulei tokie lauko darbai gali tapti visai malonūs, pagalvokite jūs leidžiate laiką gryname ore ir rūpinatės tuo, kas jums svarbu, kas nemalonaus čia gali būti?

šaltinis: Aptverkite savo namus pačia kokybiškiausia tvora

Patiko? Pasidalink

Fiksuoto kiekio atsargu kontroles modelis

  1. Proceso – tos, kurios dalyvauja gamybos, vežimo procesuose.
  2. Ciklo – likutis atsargų, esantis naujam užsakymu ciklui.
  3. Patikimumo – jos dalyvauja sudarant patikimumo fondą. Jis sudaromas tada, kai norima apsisaugoti nuo tiekimo sutrikimų. Tačiau reikia įvertinti ar reikia jį turėti galima patikrinti lyginant konstantinį dydį (fondo turėjimą, to sąnaudas su sustabdytos gamybos nuostoliais – materialiais – nepatirtas pelnas, marketinginiais – pablogėjęs patikimumas, įvaizdis).
  4. Sezono atsargos – jos pačios atsiranda, jų poreikis egzistuoja, jas galima paimti – priklausomai nuo sezono. (Bulvės, bikini, miškas, paimamas tik žiemą).

Fiksuoto kiekio atsargu kontroles modelis:

EOQ – ekonominis užsakymų dydis.

  • Saugojimo galimybes
  • Atsivežimo keliu galimybes
  • Vartojimo intensyvumas
  • Užsakymo vykdymo laikas

Fiksuoto intervalo atsargų kontrolės modelis:

Paskaičiuojame likutines ciklo atsargas ir daromas naujas užsakymas kas tam tikrą pastovų laiką. Yra trūkumų, mums kaip įmonei: jeigu ciklo atsargos bus didelės, kinta užsakymų kiekiai ir jeigu atsiranda labai mažas užsakymas jis bus ekonomiškai nenaudingas (transportavimo kaina). Bet reikia daryti užsakymą, nors ir mažesnį, kad pateisinti savo egzistenciją, kad parodyti kad vis dar esam sistemoje, dirbam.

Logistikos tiekimo grandis

Kanalas – tai logistikos grandinės dalis, jungianti gamintoją ir vartotoją. Tai valdoma logistikos grandies dalis. Geografinė produkto ekspansija – kuo didesnė geografinė aprėptis, produkto pateikimas kuo toliau nuo vartotojo.

Gamintojo/tiekėjo tikslai:

  • Patekti į paskirstymo kanalą (arba sukurti kanalą)
  • Užtikrinti minimalius paskirstymo ir sandėliavimo kaštus
  • Vystyti santykius su tarpininkais ir vartotojais (Pastovūs santykiai labai svarbu)
  • Sulaukti grįžtamąjį ryšį iš vartotojų (ir tarpininkų)
  • Kontroliuoti paskirstymo strategiją (Suinteresuotas gamintojas daryti įtaką kainai ir t.t.)
  • Susitarti dėl išskirtinių teisių su tarpininkais
  • Minimizuoti saugojimo kaštus (minimizuojant atsargas)
  • Gauti pakankamą pelno dydį (pakankamas bet ne per didelis, nes gamyba yra grandinės pradžia ir visi kiti dar užsimeta savo antkainį ir produktas gali tapti per brangus)

Tarpininkų tikslai:

  • Savalaikiai ir dažni užsakymai (Užsakinėjama laiku, kai reikia ir kai gali pateikti gamint.
  • Aptarnauti daug gamintojų, siekiant užtikrinti vartotojams pakankamą pasirinkimą (Gimdo konkurenciją)
  • Tenkinti vartotojų poreikius
  • Vystyti santykius su gamintojais ir vartotojais
  • Efektyviai transportuoti ir sandėliuoti
  • Išskirtinio aptarnavimo kontraktai
  • Gauti pakankamą pelno dalį

Vartotojų tikslai:

  • Kuo įvairesnis prekių asortimentas (Vartotojui rūpi tik pirkti ir rasti)
  • Kuo įvairesnis pardavėjų pasirinkimas (Pasirinkimo galimybė)
  • Apsipirkti patogioje vietoje (Tinkama vieta)
  • Laiku rasti norimas prekes (ir patogus laikas yra sėkmė)
  • Galimybė atsiskaityti įvairiais būdais (pirkimas į kreditą ir t.t.)
  • Galimybė grąžinti netinkamas prekes (Vartotojo interesas)
  • Turėti pakankamai informacijos sprendimų priėmimui (turi žinoti ką perka ir galėti įvertinti)
  • Mokėti tinkamą kainą.

Paskirstymo variantai:

Gamintojas  Pašto sistema  Vartotojas (Paskirstymas su tarpininkais, paštu)

Pašto sistemos panaudojimas yra labai vertingas, privalumai:

  • Globalus tinklas, leidžianti pasaulinę prekybą
  • Pašto sistema turi išankstinę optimizaciją

Trūkumai:

  • Atsiskaitymai (Netobulos valiutos)
  • Fiziniai draudimai (Draudžiama įvežti)

Gamintojas  Firminės parduotuvės  Vartotojas (Pasitelkiant firm. Pard. Didžiulės išlaikymo ir paskirstymo išlaidos po pasaulį)

Gamintojas  Išvežiojamoji prekyba  Vartotojas (Kibinas.lt, nereikalingos investicijos į nekilnojamąjį turtą, tačiau apribojamas siūlomas asortimentas)

Gamintojas  Mažmeninė prekyba  Vartotojas (Atsiranda tarpininkas, kuris pats rūpinasi produktų pristatymu, užsakymu bei rinkos tyrimais, vartojimas)

Gamintojas formuoja mažmenines (mažas – brangias) siuntas mažmenininkui, pats gamintojas turės juos aptarnauti, vežioti prekes. Jį galima atpiginti pridedant vieną tarpininką (žr. sekantį).

Gamintojas  Didmenininkas  Mažmenininkas  Vartotojas (Didesnės – pigesnės siuntos, jis aptarnauja mažmenininkus, susidaro atskiri srautai)

Gamintojas  Prekybos agentas  Didmenininkas  Mažmeninikas  Vartotojas (Būdingas rinkoms,

Gamintojas  Agentas  Pramoninis paskirstytojas  Pramoninis vartotojas  Vartotojas (Būdinga globaliam verslui ir tiekimo sistemai)

Bendrosios paskirstymo strategijos:

  1. „Intensyvus“ Patogi tarpininkų dislokacija, labai daug tarpininkų, maisto, buitinės būtinumo prekės.
  2. „Atrankinė strategija“ Pasirenki tarpininkus pagal tam tikrus kriterijus, atsirenki. Labiau taikoma šiek tiek išskirtinėm prekėm
  3. „Išskirtinė strategija“ Pagal griežtus kriterijus pasirenkamas vienas tarpininkas ir per jį vyksta platinimas. Automobiliai, brangios prekės, išskirtinės. Kriterijai siejami su tarpininko patikimumu rinkoje ir su juo vardu. Monopolizuojasi ir gauna aiškią poziciją rinkoje.

Kiek logistinių kanalų gali turėti firma? – Tiek kiek gali suvaldyti ir kontroliuoti, tol kol jie neša naudą. Paštas, agentas, didmenininkas, mažmenininkas, gamintojas – gamintojui. Reikia sukurti tokią situaciją, kad vartotojas galėtų ateiti iki bet kurio logistinio taško, kur jau yra produktas ir būtų galimybė jį įsigyti, žinoma su to taško sąlygom (ar pirkti vieną pakuotę arba visą paletę, bet jis galėtų tai padaryti).

Patiko? Pasidalink

Tinkamo matininko paieškos Kaune

Artėjantis pavasaris lietuvio sąmonėje visada signalizavo didelių darbų pradžią. Geodeziniai matavimai papuola į šią darbų sferą ir daugelis Kauno gyventojų, kai saulė nušildo sniegą, pradeda aktyvią tinkamų matininkų paiešką.

Pradžioje atsakykime sau į gan elementarų klausimą – ar Kaune sudėtinga atlikti geodezinius matavimus? Faktas, kad ne. Tikrai egzistuoja ne viena ir ne dvi įmonės, kurios atlieka šiuos ir panašius darbus, bet ne visada lengva išsirinkti, o darbus norisi kuo greičiau pradėti bei pabaigti.

Panašu, kad tinkamo matininko paieškoms mes niekada laiko neskiriame. Griebiamės pirmo pasitaikiusio šiaudo ir tikimės, kad viskas bus tvarkoj. Ar taip elgtis tikrai yra racionalu? Žinoma, kad ne, bet atlikti racionalius pasirinkimus ne visada būna lengva.

Jei žmogus ruošiasi atlikti geodezinius matavimus ir nori šiek tiek sutaupyti, greičiausiai, pavasario laukti nedera. Sutaupyti padės šaltasis metų laikotarpis. Suprantama, kad šaltuoju metų laiku matininko darbas yra sudėtingesnis, bet sumažėjusių užsakymų skaičius lemia ir mažesnę darbų kainą. Įmonės negali egzistuoti be darbo, o Kaune konkurencija nemaža, darbų šiltuoju metų laiku netrūksta, visko atlikti nespėja, kaina kyla. Elementari logika, juk sutaupo tas, kas neskuba.

Geri santykiai su kaimynais irgi padeda sutaupyti. Daugelio žemės sklypai ribojasi su kitų žmonių valdomis, o jie gal dar nėra atlikę geodezinių matavimų? Pasiūlykite bendradarbiauti, o matininkai garantuotai sumažins darbų kainą. Beje, taip galima išvengti ir konfliktų su kaimynais, nes visi kartu dalyvausite nustatant savo sklypų ribas.

Keli patarimai kaip ieškoti matininko/geodezininko

Šie keli patarimai tikrai leis sutaupyti pinigų, o dabar pažiūrėkime, kas išlaidas tik padidins. Neretai susižavime pasiūlymais, kurie savyje slepia žodį – pigu. Maža kaina signalizuoja, kad darbai bus atlikti nekokybiškai. Matininkas neturi užtektinai patirties, o gal net ir teisės dirbti. Neretai žmonės skundžiasi neįvykusiais darbais, papildomomis išlaidomis ir dideliu galvos skausmu. Visada pasidomėkite įmonės licencija. Licencija nurodo, kad matininkas turi mažiausiai 3 metų darbo patirtį, o tai garantuoja, kad jūsų užsakymas bus atliktas profesionaliai, o įmonė prisiims visą atsakomybę, jei įsivels netikėtos klaidos.

Kaune pavasarį surasti įmonę, kuri atlieka geodezinius darbus nesudėtinga. Sunkiau gali būti su pasirinkimu. Neskubėkite, apsvarstykite visas galimybes, tada tikrai suvoksite, kuris variantas yra geriausias.

Patiko? Pasidalink

KRŪMŲ IR SMULKAUS MIŠKO PAŠALINIMAS FREZOMIS

Medžius galima versti ir sprogdinimu. Sprogstamas užtaisas čia naudojamas 20-30% mažesnis negu sprogdinant kelmą. Kad medžio liemuo mažiau nukentėtų, užtaisas dedamas giliau po kel­mu ir taip nereik naudoti spacialių frezų.

Kertant mišką, dažniausiai medžiai pjaunami kilnojamais gran­dininiais pjūklais ar frezomis su elektriniais arba vidaus degimo varikliais (CNIIME-K,5, „DRUŽBA“ ir kiti).

Didesniuose plotuose ir tankiau kaip 25%’ augantieji krūmai ir smulkus miškas nupiaunami mechanizuotu būdu. Siam darbui galima sukonstruoti jvaiirius mechanizmus. Pavyzdžiui, traktorlaus priešakyje pagal žemės paviršių galima jmontuoti judančius juos arba diskinius pjūklus. Plonastiebius krūmus geriau piauti dideliu greičiu, nes dėl inercijos stiebai nespėja nulinkti. Kai piovimo greitis mažas, peilis stiebą paglemžia, bet jo nenupiauna. Krūmus, medelius ir bet kurią kitą medžiagą lengviau piauti, kai peilio ašmuo juda ne iik jam statmena, bet dar’ ir išilgine kryptimi; ki­talp sakant, kai peilis piauna slydimu. Pavyzdžiui, pjaunant medi skersai sluoksnių be slydimo (pleišto veikimas), lyginamasis pio­vimo pasipriešinimas būna nuo 120 iki 190 kg/cm2, piaunant sly­dimu nuo 13 iki 27 kg/cm2.

Krūmapjovė – žemės freza

Dabar krūmams ir smulkiam miškui piauti dažniausiai nau­dojama krūmapjovė – žemės freza D-174A (58 pav.), sumontuota traktorlaus S-80 priešakyje, panašiai kaip ir buldozeris. Pric traktoriaus vikš­rinės eigos išilginitp sijų šarnyriškal pritvirtintas rėmas 3, kuris priešakyje per rutulinę atramą 2 iremtas krūmipiov(‘s darbo or­ganą — pivišto formos verstuvą 1. Verstuvo iipaČioje pri­veržti pakeičiami horizontalūs peiliai, kurie pjauna slydimu, nes „kampas tarp jų horizontalioje plokštumoje 60°.

 

58 pav. krūmapiovė – žemės freza

Kelmų rovimas

Kai kelmų yra daug, galima naudoti specialią kelmams įrauti pritaikytą ekskavatoriaus strė!ę. Apipuvę ke:mai išverčiami bėginėmis  arba rotorinėmis akėčiomis, kitaip kalbant frezomis.

Yra visa eilė ir dar kitokią priemonių kelmams rauti, tačiau pati efektyviausioji — rautuvas-rinktuvas. čia trak­toriaus S-80 priešakyje, panašiai kaip buldozeris arba krūmapiovė, sumontuota atspari, 1,47 m pločio verstuvė; verstuvės apačioje išsi­kiša 4 dantys. Verstuvės Ęrėmas kilojamas traktoriaus užpakalyje su­montuota vieno būgno gerve D-269. Rautuvas-rinktuvas tinka taip pat medžiams versti, akmenims rinkti, šaknims išdraskyti, krūmams, akmenims, rąstams, kelmams sustuimti j krūvas ir t. t. Per ,pamainą juo galima išrauti apie 200 kelmų, 30-40 cm skersmens. Agregatą aptarnauja traktorininkas ir vienas darbininkas. Kelmą išrovus, reikia nuo jo nukratyti žemes, kurios suverčiamos j kelmo duobę. Kelmų mediena vertinga vietinė žaliava kurui. Pušiniai kelmai tinka terpentinui, smaloms, lakams, kreozotui, acto rūgščiai, medžio spiritui ir kitoms medžiagoms sausu varymu (destiliacija) gaminti. Spygliuočio visos medienos tūrio ketvirtadalj sudaro kelmas su šaknimis. Šaknyse medienos būna daugiau kaip pačiame kelme. Iš 1 ha spygliuočių kirtavietės apytikriai galima gauti apie 35-65 ktm kelmų medienos.

Panaši tema apie frezas: ŠIENAUJAMOSIOS MAŠINOS arba kitaip kalbant frezos

Patiko? Pasidalink

Miesto transporto tobulinimas, eismo organizavimo pertvarkymas

Miesto transporto tobulinimas, eismo organizavimo pertvarkymas bei perspektyvių naujų transporto priemonių ir sistemų pritaikymas ir įgyvendinimas suteiks Visiems miestų gyventojams galimybę greit ir patogiai keliauti, apskritai pagerins gyvenimo sąlygas ir net paskatins atsisakyti šiandien tokių įprastų ir reikalingų automobilių.

Daugelio stambių pasaulio miestų oras užterštas degimo produktais dešimteriopai smarkiau negu leidžia nustatytos normos. 1972 m. Los Andžele fotocheminių junginių koncentracija viršijo leistinas normas 64 kartus. Niujorke, Tokijuje, Čikagoje ar Los Andžele dėl užteršto oro apie 20 proc. vaikų serga ūmiomis arba chroniškomis kvėpavimo ligomis.

Didžiųjų Japonijos miestų — Tokijo, Osakos ir kt. — oras tiek užterštas, kad juo kvėpuoti visą laiką būtų pavojinga gyvybei, todėl šių miestų gyventojai yra priversti kas valandą pirktis gurkšni gryno oro, kuris pardavinėjamas gatvėse iš specialių automatų. reguliuojantys eismą policininkai naudojasi deguonies aparatais.

Los Andžele, labiausiai nuo smogo kenčiančiame JAV mieste, periodiškai sustabdomas transportas — antraip gyventojams grėstų nuolatinis pavojus užtrokšti.

1968 metais JAV paskelbta kova su oro teršimu. Nuo 1969 metų Europoje ir JAV nustatytas maksimalus leistinas įvairių kenksmingų priemaišų kiekis variklių išmetamose dujose, įvairiose šalyse šis kiekis skirtingas, tačiau kasmet paskelbiami vis griežtesni apribojimai. Mūsų šalyje pagal valstybinį standartą kontroliuojamas anglies monaksido kiekis benzininių variklių išmetamose dujose. Tam naudojami specialūs dujų analizatoriai, kurie parodo, kaip sudega benzinas, kokia yra išmetamų dujų sudėtis. Šiais prietaisais aprūpintos visos automobilių transporto įmonės. Be to, VAI griežtai kontroliuoja automobilių techninę būklę.

Ką mano automobilių supirkėjai

Pasak automobilių supirkėjų Panevėžyje – svarbiausias būdas, leidžiantis sumažinti oro teršimą, yra tobulinti patį automobilį, siekti, kad kuras jo variklyje visiškai sudegtų. Keičiama degimo kameros forma, tobulinama karbiuratoriaus konstrukcija, bandoma kuro mišinį pašildyti, dujų išmetimo sistemoje įmontuojami reaktoriai, kuriuose anglies junginiai visiškai sudega. Automobilius bandoma aprūpinti neutralizatoriais, kurie kai kurias dujas padaro nekenksmingomis, nors kol kas tai mažai tepadeda. Visos šios priemonės geros, tačiau jas panaudojant suvartojama daugiau kuro.

Bandomi ir sėkmingai eksploatuojami vidaus degimo varikliai, vartojantys suspaustas arba suskystintas gamtines dujas. Angliavandenilių jie išmeta 10 kartų, anglies oksidų 3 kartus mažiau. Tokių variklių degimo produktuose daug mažiau kietų dalelių, švino, o sieros beveik visai nėra.

Naudotas šaltinis: Transporto priemonių tobulinimas ir supirkimo sferoje

Patiko? Pasidalink

Kad trumpos proginės suknelės paieškos būtų sėkmingos

Labai smagu, kai atsiranda proga, kada galima užsidėti trumpą suknelę. Jausmas nepakartojamas, atrodo, kad visas pasaulis tau guls po kojomis ir labai didelių pastangų nereikėto, nes su trumpa suknele visi tave pastebėjo.

Šaunu, tik šiam momentui dera tinkamai pasiruošti, o proginių suknelių pasirinkimas dabar yra pakankamai platus. Galima elgtis labai paprastai ir keliauti į parduotuvę, ten surasti sau priimtiniausią variantą. Šiame žingsnyje, deja, yra vienas minusas. Apie proginę suknelę tada dažniausiai galvojame kaip apie pakankamai universalų rūbą, kurį dar ne vieną sykį pavyks užsivilkti. Taip nutinka ne visada, o pats rūbas nors ir puošnus neretai tai progai visiškai netinka.

Siuvėjai čia padėti gali, tik susiduriame su dviem labai elementariomis problemomis, tai laikas ir kaina. Pasiūti, išsirinkti medžiagą, nuspręsti dėl detalių ir t.t. reikalauja ne vienos ir tikrai ne dviejų valandų, o dar pagalvokime ir apie kainą. Ne pats pigiausias ar protingiausias pasirinkimas.

Su racionalumu ir kaina labiausiai draugauja suknelių nuomos salonai. Čia variacijų yra pakankamai daug, galima rinktis ir pakankamai gerai visame pasaulyje žinomų mados namų rūbus, o gal šiek tiek menkiau. Svarbiausia tai, kad pinigų išleisite šiek tiek mažiau ir tikrai nereiks rūpintis tolimesne suknelės gyvenimo vaga. Ji nedulkės spintoje, nes pasitaikius kitai progai, dar viena moteris ar mergina ja pasipuoš.

Dažnos klaidos

Svarbu tik nepadaryti vienos pakankamai dažnos klaidos, išsinuomoti suknelę nelabai tinkamai progai. Žinoma, kad kiekvienai moteriai galva geba nuo pasirinkimo bei spalvų, raštų ir faktūrų apsisukti, nuomos atveju nepamirškite kur einate.

Puošnias ir princesės stiliaus sukneles palikime didelėms vestuvėms, o kitomis progomis geriau pasirinkime niekada nesenstančią klasiką su lengvu romantikos prieskoniu. Žinoma, galima atrodyti ir pakankamai elegantiškai bei rafinuotai. Svarbu tik nesumaišyti progos, šios klaidos taip greitai pamiršti nepavyks ir tada net nenorėsite daugiau užsivilkti trumpos suknelės, nes bijosite ir vėl suklysti.

Klaidų merginoms bei moterims visada padeda išvengti salono darbuotojos. Bendraukite, nuoširdžiai bei atvirai, pasakykite kokie jūsų lūkesčiai ir kur ketinate praleisti vakarą, jos gebės parinkti ne vieną variantą, kuriuo nusivilti neturėtumėt.

kita tema: Pamergių suknelių svarba

Patiko? Pasidalink

Upių ir jūrų transporto tarifai

Upių transporto tarifai yra nustatomi pagal:
·      susisiekimo rūšį;
·      vežimo rūšį;
·      išsiuntimo rūšį.

įvairios krovinių gabenimo sąlygos reikalauja skirtingų eksploatacinių są­naudų vežamo krovinio vienetui, todėl upių transporto tarifų sistema yra skirs­toma j keturias grupes:

  • skystų (piltinių) krovinių gabenimo tarifai;
  • sielių ir plaustų buksyravimo tarifai;
  • laivų ir kitų objektų buksyravimo tarifai.

Sausakrūvių krovinių gabenimo tarifiniai jkainiai yra nustatomi vienai to­mai krovinio, jskaitant transportavimo nuotolj. Jie paprastai yra didesni, ne­gu gabenant kitų rūšių krovinius.

Sielių ir plaustų buksyravimo tarifai nustatomi 1 m3 plukdomos miško me­džiagos. Sielių dydis turi tiesioginės jtakos tarifų dydžiams – didėjant jų mat­menims tarifai mažėja. Prireikus tūrio matavimo vienetai yra paverčiami svo­rio matavimo vienetais.

Savaeigių arba nesavaeigių laivo buksyravimo tarifai yra nustatomi pagal buksyruojamų laivų vandens talpą tonomis vienam kilometrui.

Pagal krovinių išsiuntimo būdą upių transporto tarifai yra diferencijuoja­mi šitaip:
a)  krovinių partija iki visiško laivų pakrovimo. Tai vienarūšiu kroviniu vi­siškai pakrautas laivas, plaukiantis j vieną paskyrimo uostą;
b)  konteineriai;
c)  surinktinių krovinių partijos. Partijų dydis didesnis nei 20 tonų, tačiau mažesnis už visišką laivo pakrovimą;
d)  mažos krovinių partijos (iki 20 tonų).

Krovinių gabenimo surinktinėmis partijomis ir konteineriais tarifai yra 1-2, o vežant mažomis partijomis 1,5 karto didesni, negu gabenant krovinius partijomis iki visiško laivo pakrovimo.

Yra daugybė išimtinitt upių transporto tarifų (didesnių ir mažesnių). Pa­vyzdžiui, smėlio, skaldos, žvyro vežimo tarifai yra mažesni negu gabenant ki­tus sausakrūvius krovinius.

Jūrų transporto tarifai yra taikomi gabenant krovinius linijiniais lai­vais, tai yra laivais, plaukiojančiais reguliariais reisais tarp nustatytų jūrų uostų.

Čarterinių krovinių gabenimo kaina yra fiksuojama jūrų Iaivininkystės ir užsakovo krovinio išsiuntėjo sutartyje – čarteryje. Gabenimo kaina priklauso nuo daugybės veiksnių:
·      krovinių gabenimo atstumo;
·      krovinių pobūdžio;
·      sezoniškumo;
·      pakrovimo arba iškrovimo darbų apimties;
·      vienalytis ar surinktinis krovinys.

Tačiau vežimo kainos pagrindą sudaro atitinkamos rūšies krovinių gabe­nimo tarptautinės rinkos kainos.

šaltinis kita tema: Krovinių gabenimo tarifai

Patiko? Pasidalink

REKLAMA IR RĖMIMAS

Reklama tai tarsi žmonių poveikio forma, kuria siekiama, kad jie pirktų jūsų siūlomus gaminius.

Naujai atsiradusiai įmonei būtina reklama, jei norite kad klientai sužinotų apie siūlomą produkciją. Norint reklamai išleisti kuo mažiau lėšų bei teisingai ją parinkti reikalingas reklamos planas. Reklamos tikslas – atkreipti potencialių klientų dėmesį į tai, kad atsirado nauja firma ir kokie yra jos privalumai prieš kitas tokio tipo firmas. Tai mūsų reklamos pagrindinė užduotis. Akcentuosime kokybišką darbą klientui patogiu laiku ir už jam priimtiną kainą, taip pat pabrėšime, kad taikomos įvairios nuolaidos.

Į potencialius vartotojus kreiptis galima įvairiomis reklamos priemonėmis: skelbimais, klipais, reklaminiais plakatais, lapeliais, suvenyrais, bukletais ir t.t. kadangi pagrindinis reklamos tikslas yra padidinti pardavimą, o tai mūsų manymu geriausia daryti šiais reklamos kanalais: televizija – nes čia greitai galima pateikti daug įvairių vaizdų, palankių produkto pristatymui; radijas – čia reklama trumpa ir aiški – tačiau labai brangi; spauda; išoriniai reklaminiai skydai ir įvairios kompiuterinės priemonės. Žinodami kad efektyviausias veiksmas norint pritraukti klientus yra reklama – pirmiausia išsinagrinėjome kaip tai daro mūsų konkurentai.

Pastebėta, kad nė vienas iš jų nesireklamuoja per radiją ir tuo labiau per televiziją. Populiariausia reklamos skleidimo priemonė yra spauda. Ko gero televizija ir radijas tokiam smulkiam verslui ypač pastebimos naudos ir neduotų, o be to yra ir per brangus būdas reklamuotis. Tačiau pradžioje mes reklamuosimės ir ten, kadangi reikia visuomenę supažindinti su naujai susikūrusia įmone ir mūsų produktais. Bet vėliau dėmesį sukoncentruosime kuriant patį reklaminį pranešimą, kad jis kuo daugiau būtų įsimintinas ir patraukiantis dėmesį.

Taip pat reklamuosimės kabindami reklaminius pranešimus  daugiabučių namų laiptinėse. Taip pat naudosime reklamą ant firmos transporto priemonių.

Preliminariais paskaičiavimais reklamos išlaidos didžiausios turėtų būti gruodžio -balandžio mėnesiais, kai paklausa atslūgsta. Reklamos išlaidos sezono metu svyruoja nuo 60 iki 100 Lt. ir sudaro apie 600 Lt., o ne sezono metu jos svyruoja nuo 100 iki 150Lt. ir sudaro apie 500 Lt. Taigi viso per metus reklamai numatoma skirti apie 1 160Lt.

Reklama turi savo pliusų ir minusų, tai iliustravau lentelėje:

8 LENTELĖ

  1. REKLAMOS PLIUSAI IR MINUSAI

PLIUSAI MINUSAI
Reklama padeda apsispręsti pirkėjui Reklama – lėšų švaistymas
Informuoja visuomenę apie naujas prekes Reklama gali būti žalinga sukurdama nenaudingus poreikius
Sumažina prekių paieškų kaštus
Įveda į rinką naujus gamintojus Reklama priimtina vieniems gali būti nepriimtina kitiems
Naujų poreikių ugdymas
Reklamą remia komunikacijos institucijos Reklama gali iškreipti turimas žinias
Reklama padeda gerinti  produktų kokybę


9 LENTELĖ

REKLAMOS SKAIČIAVIMŲ LENTELĖ

Reklamos kanalas Mėnesiai Viso
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Televizija 50 50 50 50 50 40 50 50 390
Radijas 20 20 15 15 20 15 15 20 140
Spauda 45 30 35 25 20 30 20 20 20 30 20 35 330
Reklaminiai skydai 150 150 300
IŠ VISO: 265 100 100 75 35 30 90 210 35 45 70 105 1160

kitas šaltinis: Verslo plano tikslai ir galimybės ir perspektyvos

Patiko? Pasidalink

Nekilnojamo turto rinkos dalyviai

Pagrindiniai nekilnojamojo turto rinkos dalyviai yra:

  1. Pirkėjai ir pardavėjai.

    Tai plačiausia kategorija, į kurią įeina tiek privatūs asmenys, tiek firmos, investuotojai, statybos bendrovės. Visi jie turi skirtingus interesus, finansines galimybes, tačiau jie panašūs tuo, kad pasirodo rinkoje norėdami pirkti ar parduoti specifinį nekilnojamojo turto objektą.

  2. NT plėtros specialistai.

    Tai gali būti matininkai, planavimo specialistai, architektai. Pagrindinė jų paskirtis – paversti žemės sklypą patraukliunekilnojamojo turto objektu. Šie planavimo specialistai sukuria naujusnekilnojamojo turto objektus, atlieka suformuotų nekilnojamojo turto objektųpadalinimus, nustato galimą žemės sklypo panaudojimą, planuoja infrastruktūrą. Taip atsiranda konkurentabilus, turintis savo rinkos vertę žemės sklypas.

  3. NT brokeriai.

    Brokeriai vykdo nekilnojamojo turto pirkimą – pardavimą, nekilnojamojo turto marketingą, reklamuodami ar sukurdami kitokių pateikimo potencialiam pirkėjui ar investuotojui strategiją, ir t.t. Brokeriai randa pirkėjus ir pardavėjus rinkoje ir suveda juos kartu. Kaip ir vertintojai, brokeriai gali specializuotis tam tikrose nekilnojamojo turto rinkose, nes jie renka ir analizuoja daug informacijos, kurių galima pritaikyti tik tam tikros paskirties nekilnojamajam turtui. Komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto brokeriai turi analizuoti gyventojų skaičių, jų pajamas, ekonomines sąlygas, finansų ir mokesčių įstatymų Gamybinės paskirties nekilnojamojo turto brokeriai specializuojasi gamyklų, sandėlių, servisų pardavime, surinkdami informaciją apie vietovės ekonominę bazę, transportavimo sistemą, gamybos žaliavų tiekimo galimybes, darbo rinkos situaciją. Gali būti ir žemės ūkio paskirties žemės brokeriai, kurie turi išmanyti žemės dirbimą, augalininkystę ir gyvulininkystę, žemės ūkio produktų rinką, valstybės dotacijas ir t.t.

  4. Kadangi nekilnojamasis turtas yra brangus, didesnėdalis jo pirkimo išlaidųyra finansuojama imant kreditą. Tiek privačios, tiek ir valstybinės struktūros gali būti įtrauktos finansuojant nekilnojamąjįturtą. Bankai, įvairūs investicijųfondai, draudimo bendrovės siūlo paskolas būsto atnaujinimui, gyvenamojo nekilnojamojo turto pirkimui, dideliųkomercinių statiniųfinansavimui, naujoms statyboms kaip užstatąpriimdami nekilnojamojo turto objektus. Investuojant ar finansuojant nekilnojamąjįturtąsvarbu ištirti rizikos faktorius, teisingai įvertinti užstatomąobjektą, siūlyti palankias ir lanksčias kredito vykdymo sąlygas.
  5. Vertintojųpaslaugomis naudojasi beveik visi nekilnojamojo turtorinkos dalyviai. Priešperkant ar parduodant nekilnojamąjįturtąir pardavėjas, ir pirkėjas nori žinot jo vertęrinkoje. Investuotojai priešfinansuodami projektą nori žinoti jo investicinęvertę(naudojimo pajamųvertę). Brokeriai taip pat nepradės pardavinėti nekilnojamojo turto nežinodami jo rinkos vertės ir jos galimųpasikeitimųartimiausiu metu. Todėl vertintojųparuošimas apima nemažai finansinių žinių, jis turi išmanyti brokerio, statybininko darbą, žinoti su nekilnojamuoju turtu susijusius teisinius aktus ir be abejo nekilnojamojo turto vertinimo būdus.

Daugiau galite pasiskaityti: Nekilnojamo turto rinkos klasifikavimas

Patiko? Pasidalink

Nekilnojamo turto rinkos klasifikavimas

Priklausomai nuo sutarties dalyvių poreikių ir galimybių, nekilnojamo turto rinka yra lokalizuota ir segmentuota. Nekilnojamo turto rinkos segmentacija – tai jos padalinimas į vienarūšes pirkėjų grupes. Remiantis segmentavimu gali būti išskiriami nekilnojamo turto požymiai atitinkamam jo klasifikavimui.

Nekilnojamo turto rinką galima klasifikuoti pagal tokius skirtingus požymius:

Pagal geografinį veiksnį: kiekvienas regionas, rajonas gali atstovauti atskirai rinkai, skirtinguose miesto rajonuose gali būti skirtingos rinkos sąlygos.

Pagal kainą: brangaus nekilnojamojo turto rinka, masinė, palyginus su nebrangaus nekilnojamo turto rinka.

Pagal investavimo motyvus: pajamas duodančio nekilnojamo turto rinka, nekilnojamo turto rinka su vertės padidėjimo potencialu, mokesčių priedanga.

Pagal nuosavybės teisės tipą: neapribotos nuosavybės teisės; servitutai; teisės į žemės gelmes; teisės į nuomą, teisė dalyvauti kondominimuose (teisinė nuosavybės forma, pagal kurią objektas dalijamas į privačios nuosavybės elementus bei bendros nuosavybės elementus); ūkininkavimo teisė; operatyvinio valdymo teisė; uzufrukto teisė ir kitos nuosavybės teisės.

Vienas iš pagrindinių rinkos specializuotų segmentų, susijusių su nuosavybės teise, yra:

Ūkinės paskirties nuosavybė, įtraukiant miškus, laukus, sodus, tvenkinius ir t. t.

Gyvenamosios paskirties nuosavybė, įtraukiant didelių kvartalų nuosavus namus su žemės priklausiniais, individualūs gyvenamieji namai, butai pastoviam, sezoniniam ar laikinam gyvenimui.

Komercinės paskirties nuosavybė, įtraukiant ofisus, prekybos, sandėliavimo patalpas, aukštos technologijos objektai, biznio parkai, moksliniai – techniniai parkai.

Nekilnojamo turto rinkos įtaka efektyviai ekonomikos plėtrai

Optimalus ir efektyvus nekilnojamojo turto išteklių panaudojimas – pagrindinis besikuriančios nekilnojamojo turto rinkos pranašumas. Fiziniai asmenys bei kompanijos, valdančios nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisėmis, turi potencialų turto šaltinį. Toks turtas gali duoti kapitalą, kurį ekonomika didina ir plėtoja. Ekonomikos galimybė realizuoti šią nepanaudotą vertę – tiesioginė nekilnojamojo turto rinkos efektyvumo funkcija.

Nekilnojamojo turto rinkos plėtra taip pat padidina darbo jėgos mobilumą šalies viduje, kadangi žmonėms lengviau persikelti gyventi į regioninius centrus, kur yra daugiau laisvų darbo vietų, jei jie turi galimybę įsigyti gyvenamąjį plotą. Kita vertus, tai padeda sumažinti ekonominę kvalifikuotų specialistų profesionalų, kurie ieško darbo ir gyvenamojo ploto kitose šalyse, migraciją iš šalies.

Išsivysčiusios rinkos ekonomikos šalyse pagrindinė nekilnojamojo turto rinkos funkcija – žemės ir statinių paskirstymas ir perskirstymas – yra bene svarbiausias įnašas  į ekonominės gerovės kūrimą. Rinka yra priemonė, užtikrinanti galimybę naudotis nekilnojamuoju turtu ir garantuoja jo pasirinkimą pagal rūšį, vietą, valdymo ir naudojimo sąlygas visuose ūkio sektoriuose. Efektyvi nekilnojamojo turto rinka daro įtaką ekonomikos plėtrai tokiose srityse:

Gamybinė veikla. Daugeliui gamybinės veiklos sričių reikalinga žemė. Vystantis ir klestint šalies ekonomikai, reikalingas mechanizmas, užtikrinantis gamybos sektoriui galimybę efektyviai naudotis žemės resursais. Tai reiškia, jog žemė turi būti perskirstoma iš tų, kurie ją naudoja neefektyviai, tiems, kurie naudoja produktyviau. Rinkos sąlygomis įvairios šalys siekia gauti reikiamus resursus ir šiame procese vyksta nekilnojamojo turto perskirstymas. Suprantama, jog efektyviau dirbantys turto naudotojai yra turtingesni ir turi galimybę pasirinkti bei įsigyti jiems reikalingus objektus. Valstybės vaidmuo rinkos reguliavimo srityje turi būti minimalus ir užtikrinti teisingumą, bei vienodas galimybes visiems rinkos dalyviams. Bet kokia didesnė valstybės intervencija gali pakenkti rinkos pusiausvyrai, iškreipti resursų perskirstymo mechanizmą ir sumažinti jo efektyvumą.

Aprūpinimas būstu.

Kintanti užimtumo ir darbo vietų pasiūlos situacija reikalauja optimalaus darbo jėgos dislokavimo, atitinkančio darbo jėgos paklausą. Atvira būsto rinka skatina darbo išteklių geografinį mobilumą. Efektyvi nekilnojamojo turto rinka taip pat užtikrina galimybę pasirinkti pageidaujamos rūšies būstą pageidaujamoje vietoje ir pageidaujamomis sąlygomis. Žmonėms, norintiems įsigyti nuosavą būstą, rinka gali pasiūlyti finansinius resursus palankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, panaudojant turto įkeitimo mechanizmą. Būsto rinkos aktyvumas yra plačiai pripažįstamas kaip šalies ekonominės plėtros barometras ir ekonominės gerovės rodiklis.

Investicijos. Brandi (išplėtota) nekilnojamojo turto rinka, sudarant galimybes investuoti į turtą, gali veikti kaip turto saugojimo priemonė, tais atvejais kai nekilnojamojo turto kainos didėja. Nekilnojamasis turtas yra viena iš konkurencingų investavimo priemonių. Galimybė investuoti į nekilnojamąjį turtą padidina investicijų portfelio asortimentą. Minėta, kad nekilnojamasis turtas turi tokių bruožų – ilgaamžiškumas ir nejudamumas, kuriais nepasižymi kitos investicijų rūšys. Šios savybės leidžia naudoti nekilnojamąjį turtą ilgalaikio aprūpinimo tikslais, pavyzdžiui, pensijų ar paveldėjimo.

Nekilnojamojo turto, kaip turtinių išteklių mobilizavimas.

Savininkas nekilnojamąjį turtą gali turėti jo nevaldydamas ir nenaudodamas. Tai atvejai, kai nekilnojamasis turtas naudojamas kaip užstatas. Turto kaip užstato naudojimas susieja tarpusavyje nekilnojamojo turto rinką ir finansų sektorių. Šalies ekonomikai tai gali turėti ir teigiamos ir neigiamos įtakos. Galimybė naudoti nekilnojamąjį turtą kaip užstatą leidžia firmoms ir būsto savininkams dalį savo turto panaudoti investicijoms arba vartojimui didinti ir daro teigiamą įtaką ekonomikai.  Neigiamas poveikis atsiranda tada, kai dėl nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio turtas kaip užstatas negali garantuoti reikiamų finansinių išteklių norint investuoti ir vartoti. Ekonominės krizės sąlygomis turto kaip užstato naudojimas gali dar pabloginti situaciją, padidinti infliaciją ir sukelti kitų neigiamų reiškinių. Dėl šios priežasties vyriausybė turi stebėti nekilnojamojo turto rinką ir, tais atvejais, kai rinkos situacija pradeda kenkti šalies makroekonominės politikos tikslams, imtis veiksmų ją koreguoti.

Santykis su finansų sektoriumi.

Bankininkystės sistema gali būti pernelyg priklausoma nuo nekilnojamojo turto rinkos. Nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis tokiais atvejais lemia, kad užstatyto turto vertė, palyginti su išduota paskola, tampa mažesnė ir nevykdomi skoliniai įsipareigojimai. Šie reiškiniai gali sukelti ne tik atskirų finansinių institucijų, bet ir visos šalies finansų sektoriaus krizę. Tai rodo būtinybę reguliuoti nekilnojamojo turto rinkos ir finansų sektoriaus ryšį.

Patiko? Pasidalink

Racionalus nuotekų tvarkymo problemų sprendimas

Racionalus nuotekų tvarkymo problemų sprendimas – ne tik reikiamo nuotekų išvalymo užtikrinimas, bet kartu ir minimalios išlaidos, o taip pat kitų esminių rodiklių pasiekimas. Tokiais esminiais rodikliais yra: nuotekų tvarkymo sistemų (tinklų ir valymo įrenginių) statybos kaštai, skaičiuojant vienam gyventojui; eksploatacinės išlaidos, skaičiuojant vienam gyventojui ir kt.

Nuotekų tvarkymo sistemų visapusiška analizė

Nuotekų tvarkymo sistemų visapusiška analizė ir teisingos išvados yra galimos tik naudojant sistematizuotą ir vieningą vertinimo metodiką. Tokia vertinimo metodinė priemonė Lietuvoje paruošta 1998 m. Tai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Vandenų švaros asociacijos paruoštos „Nuotekų valymo įrenginių technologijų bei projektinių sprendimų ir įrangos vertinimo rekomendacijos“ [57].

Sumažėjus nuotekų srautams, daugelis neprižiūrimų, apleistų valymo įrenginių laikinai yra pajėgūs sulaikyti ir kaupti nuotekų teršalus ir išleisti į vandens telkinius iki normatyvinių reikalavimų lygio išvalytas gyvenviečių nuotekas.

Tokia situacija padėjo formuotis nuomonei, kad sudėtingesnės, kvalifikuotesnės priežiūros reikalaujančios, mechanizmus turinčios nuotekų valyklos yra nereikalingos, kad pakanka paprastesnių, visiškai arba beveik be priežiūros veikiančių ir elektros energijos nereikalaujančių ,,gamtinio valymo” įrenginių (tokių nėra arba tai – upės ir ežerai).

Daugelyje gyvenviečių buvo pradėta esamus intensyvaus valymo įrenginius pertvarkyti į ekstensyvaus valymo įrenginius, nenaudojančius elektros energijos ir, tariamai, nereikalaujančius jokios arba bent kiek sudėtingesnės priežiūros.

Deja, neretai tokie pertvarkymai, pagrįsti praktikoje nepasitvirtinusiomis prielaidomis, naujai sukurtomis, nerealiomis technologinėmis schemomis, nedavė lauktų rezultatų. Daugelyje gyvenviečių esamų intensyvaus valymo įrenginių, pirmiausia, su aerotankais ir papildomo valymo aerotvenkiniais, pertvarkymas į ekstensyvaus valymo įrenginius kainavo keletą kartų brangiau negu būtų kainavęs esamų intensyvaus valymo įrenginių pertvarkymas juos modernizuojant, o pertvarkyti įrenginiai veikia blogai, nepakankamai išvalo nuotekas. Didelės pertvarkymams išleistos lėšos tapo nuostoliais, klaidomis, kurių ištaisymui vėl reikia nemažų lėšų. Ryškūs tokios neproduktyvios veiklos pavyzdžiai – nuotekų valyklų Rumšiškėse (Kaišiadorių r.), Želvoje (Ukmergės r.), Eigirgaloje ir Linksmakalnyje (Kauno r.) ir kitur pertvarkymas, atsisakius valymo aktyviuoju dumblu.

Įvairių techninių sprendimų, panaudotų Lietuvoje pertvarkyti esamus intensyvaus valymo įrenginius į ekstensyvaus valymo įrenginius, patirtis yra pateikta atitinkamuose šio leidinio skyreliuose.

Mažų nuotekų kiekių tvarkymo tendencijos ir kryptys Europos Sąjungoje

Lietuvai, kaip ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims, ruošiantis tapti Europos Sąjungos (ES) nare, būtina derintis prie reikalavimų, numatytų atitinkamuose šios ES dokumentuose, bei Lietuvos derybinėje pozicijoje, – taip pat įvertinant šalies ekonominę būklę ir turimą techninį potencialą, nuotekų tvarkymo būklę, patirtį ir tradicijas, esamą gamtinę aplinką, tai yra, vietos sąlygas.

Užsienio šalių patirties ir vietinės kilmės naujovių diegimas Lietuvoje gali būti sėkmingas tik atlikus profesionalių esamų įrenginių techninį ir ekonominį vertinimą, naujų technologijų efektyvumo stebėjimus, patikrinus jas praktinėmis sąlygomis.

Pagrindinės nuostatos nuotekų tvarkymo srityje yra išdėstytos 1991 m. gegužės 21 d. ,,Europos Tarybos direktyvose 91/271/EEC dėl miesto nuotekų valymo” [19].

Pagrindiniai Europos Sąjungos reikalavimai vandens valdymui yra pateikti 2000 m. spalio 23 d. ,,Bendrojoje vandenų politikos direktyvoje (Framework for community action in the field of water policy) 2000/60/EEC”.

Šaltinis: Nuotekų valymo įrenginių kiekių tvarkymo būklė Lietuvoje 

Patiko? Pasidalink

Blogo spausdintuvo nėra – tik netinkamas pasirinkimas

Išsirinkti asmenį kompiuterį – nemenkas iššūkis. Ką jau kalbėti apie papildomus komponentus, kad ir spausdintuvą. Įsigyti jį galima visur, bet išsirinkti ne taip paprasta. Greičiausiai dėl to, kad nesugebam logiškai įvertinti savo poreikių.

Rašaliniai spausdintuvai

Rašaliniai spausdintuvai vilioja savo kaina. Už labai nedidelę pinigų sumą, namuose galėsite džiaugtis visais spausdinimo malonumais. Per daug gerai, kad būtų tiesa? Neklystate. Situacija yra visiškai kitokia. Tereikia kelių mėnesių ir suprasite, kad pasirinkote neteisingai.

Kiekvienas asmuo prieš įsigydamas naują rašalinį spausdintuvą privalo pasidomėti ir kasečių kaina. Jei ji labai didelė, tada verta gerai susimąstyti ar šis pirkinys yra būtinas. Žinoma, kad rašalo kasetes galima ir pačiam užpildyti, nesunku įsigyti ir neoriginalias, tai gali padėti tinkamai apsispręsti. Visą informaciją dera susirinkti, o šiais laikais, tai padaryti be galo paprasta.

Lazeriniai spausdintuvai

Dar ne taip senai jie buvo be galo brangūs ir inovatoriški. Dabar situacija yra šiek tiek kitokia. Net ir žinomi gamintojai išleido ekonominės klasės lazerinius spausdintuvus, kad juo žmonės drąsiai galėtų naudotis namuose.

Jų lyginti su rašaliniai nedera, nes lazerinis prietaisas čia dažniausiai laimės. Ne visais atvejais, bet jei tekstinių dokumentų tenka spausdinti daug ir dažnai. Kito varianto faktiškai nėra. Lazeriniai spausdintuvai ne tik dirba sparčiai ir kokybiškai, bet yra mažai jautrūs popieriaus kokybei. Rašalo čia nėra, tad nereikia baimintis, kad jis uždžius.

Multifunkciniai įrenginiai

Neretai girdime, kad universalūs daiktai yra blogis. Kas tinka viskam, netinka niekam. Kartais reikia daryti ir tam tikras išimtis. Multifunkcinis įrenginys ne tik geba spausdinti, bet ir skenuoti bei kopijuoti. Kai kuriems žmonėms šių funkcijų reikia. Sutaupoma vieta ir ant darbo stalo, nes visi prietaisai telpa viename, nedideliame įrenginyje.

Spausdintuvas čia gali būti rašalinis ar lazerinis. Kiekvienam pagal jo norus. Kainos nesikandžioja, o kokybės užtenka daugeliui. Žinoma, jei turite specifinių poreikių, tada skenerį pirkite atskirai, jis turės daugiau funkcijų ir platesnes galimybes. Panaši situacija ir su spausdintuvais. Blogo gaminio nėra, tik prastas arba neteisingas pasirinkimas.

Patiko? Pasidalink

Efektyvi miestų apsaugos priemonė yra apgalvotas jų išplanavimas

Efektyvi miestų apsaugos priemonė yra apgalvotas jų išplanavimas, gatvių ir kelių rekonstrukcija, tinkamas eismo organizavimas. įkūrus pėsčiųjų zoną Niujorko centre, smalkių koncentracija ten sumažėjo tris kartus, o Vienos miesto centre — 70 proc Jau minėjome, kad automobiliai dujų ir kitų žalingų medžiagų išmeta mažiau, jei nereikia dažnai kaitalioti greičio, stabčioti ar vos vos slinkti. Dideliuose miestuose padidinti automobilių judėjimo greitį gali padėti koordinuotas eismo reguliavimas, skirtingo lygio sankryžos.

Tie, kieno buto langai išeina į judrią gatvę, puikiai žino, kokį nesiliaujanti triukšmą kelia pravažiuojančios mašinos. Daugelis galbūt sakys, kad prie automobilių gausmo, burzgesio ir bilsmo miestiečiai jau priprato, tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tikrųjų nuolatinis triukšmas erzina, trukdo susikaupti, dirbti, ilsėtis ir, suprantama, kenkia sveikatai: silpnina klausą, didina nervingumą, kraujospūdį. Triukšmo supamas žmogus miega neramiai, nuolat prabunda, o keldamasis jaučiasi pavargęs. Vos trisdešimties metų sulaukęs triukšmingojo Niujorko gyventojas girdi kaip perpus už jį vyresnis afrikietis, kuris gyvena ramiai, nevarginamas civilizacijos triukšmo.

Intensyvus automobilių eismas Šiauliuose

Pasak automobilių supirkimas Šiauliuose,  didžiausias „triukšmadarys“ šiuolaikiniame mieste — intensyvus automobilių eismas, kuris sukelia 30 proc. viso miesto triukšmo. Sumažinti automobilių srautą gatvėje — ne išeitis, nes ir vienas netvarkingas sunkvežimis ar autobusas gali sukelti 90-100 decibelų triukšmą, prilygstantį pramoninio šaltinio skleidžiamam.

Vadinasi, svarbiausia priemonė triukšmui sumažinti tai kaip, nors prislopinti automobilių variklių gausmą. Ypač — didelių, galingų mašinų, kurios ir pajudėdamos iš vietos, ir greitai ar lėtai važiuodamos kone riaumote riaumoja. Visų automobilių varikliams įrengti efektyvius slopintuvus brangiai kainuoja, be to, ir degalų tada sunaudojama daug daugiau. Kaip pritildyti automobilio variklį — sunkus galvosūkis konstruktoriams, bet spręsti jį reikia ilgai neatidėliojant.

Automobiliui važiuojant, triukšmą skleidžia ne tik burzgiantis variklis, bet ir padangos, per silpni ar netvarkingi duslintuvai, kėbulas, ypač jeigu krovinys į jį pakrautas kaip pakliuvo ar nepritvirtintas. Dar pernelyg garsiai bilda nelabai tobulos konstrukcijos sunkvežimių priekabos.

Šiuo metu gaminami tarybiniai automobiliai kelia tokio stiprumo triukšmą: lengvieji automobiliai 83-86, sunkvežimiai 86-92, autobusai 82-90 decibelų. Leistina norma gyvenamojo rajono teritorijoje dieną yra 55 decibelai (tokį triukšmą penkiasdešimties metrų spinduliu skleidžia vienas sunkvežimis ZIL-130 važiuodamas 60 kilometrų per valandą greičiu).

šaltinis: Miesto transporto tobulinimas, eismo organizavimo pertvarkymas

Patiko? Pasidalink

Mėlynos pamergių suknelės – elegancijos ir draugiškumo ženklas

Sukurti pasaką nėra sudėtinga. Veiksmas pakankamai paprastas, tereikia dviejų žmonių, reikia jų susitikimo, o vėliau ir pasiryžimo visą likusį laiką praleisti kartu. Tada šiuos veikėjus galime apsukti džiugiu draugų būriu, paskelbti vestuves ir pasirūpinti mėlynos spalvos pamergių suknelėmis.

Tokia jaunųjų palydos spalva leis ne tik tinkamai pabaigti džiugią pasakos fabulą, bet ir vestuvių šventei suteiks papildomos ir neišdildomos nuotaikos. Balta spalva Europoje yra pati prasmingiausia. Palikime mes ją jaunosios suknelei, nes ta moteris spinduliuos šviesa, gyvybe, džiaugsmu, gėriu, sėkme ir dievišku grožiu.

Pamergės dar ne nuotakos

Pamergės dar ne nuotakos, tad mėlyna spalva joms tikrai tiks, o vestuvės atrodys pakankamai solidžiai suderintos, kai visi, ne tik jaunieji, bus pasitempę, gražiai apsirengę ir džiugiai nusiteikę. Mėlynos spalvos simbolis – erdvė, o joje geba tilpti viskas – oras su dangumi, kalnai su vandeniu, ledas su žaismingais šešėliais. Dera suvokti ir tai, kad mėlyna spalva po savo skraiste geba priglausti kilnumą, elegantiškumą, draugiškumą ir meilę, laimę bei mistiką. Nejau tai blogas pasirinkimas vestuvėms?

Tikrai ne, protingi žmonės, kurie ruošiasi sujungti savo gyvenimus geba apie viską pagalvoti. Pasiruošti šiai šventei įmanoma, o jei skiri pakankamai laiko bei apmastai visas svajones, pasiruošimas tampa nesudėtingu procesu ir kitiems šventės dalyviams.

Sudėtingiausias procesas jaunikių palydai visada buvo rūbai. Tapti pabroliu ar pamerge yra garbingas momentas, bet tikrai ne visi turime tokioms šventėms skirtus rūbus, o jei egzistuoja visiška laisvė, tada neretai ir beskonybė ištinka. Vienos spalvos kodas ją greitai naikina, o tada pamergės gali pasirūpinti greitai savo suknelėmis. Tereikia užsukti į suknelių nuomos saloną ir viskas. Mėlynos spalvos, vienodo kirpimo suknelių turiu dauguma nuomos vietų, o uniforminio vientisumo kūrimas leidžia pasimėgauti švente. Nereikia sukti per daug galvos kokia spalva man tiktų, o gal geriau toks kirpimas, toks ilgis ir pan.

Žinoma, ne visi mėgsta uniformas, bet jaunųjų norai ir siekiai, faktiškai yra įsakymas. Jų ignoruoti nereikia, nes taip visi šventės dalyviai geba prisidėti prie bendros pasakos kūrimo. Reikia daryti viską, kad jie gyventų ilgai ir laimingai, o mėlyna spalva gali būti tokio gyvenimo raktas.

Taip pat galite paskaityti: Pamergių suknelių svarba

Patiko? Pasidalink

Biurų rinka Panevėžyje

Nors mažesnių biuro patalpų poreikis yra, Panevėžyje nuo 2005 metų nebuvo pastatytas nė vienas naujas biuro pastatas. Manoma, kad to priežastis galėtų būti mažas atsiperkamumas jau trejus metus nekintanti nuomos kaina. Tokia padėtis truks dar mažiausiai metus .

Vilhelmantas Sereika, UAB „Ober-Haus Nekilnojamasis Turtas“ Panevėžio biuro vadovas, pasakoja, kad šiuo metu mieste užpildyta tik didelių patalpų nuomos rinka – 200-400 m2 biuro patalpų paklausos beveik nelikę. Tačiau 20-40 m2 dydžio biuro patalpų trūksta. Be to, naujesni biurai yra A klasės, tačiau nuomininkai dažniau ieško B klasės biuro patalpų.
„Dabar vyrauja tendencija – nedidelis biuras ir maža kaina“, – sako p. Sereika.
Bendrovės duomenimis, nuo praėjusių metų mažų biurų paklausa išaugo 20%, o didesnių – 70-120 m2 dydžio – sumažėjo apie 10%. Panevėžio biuro vadovo teigimu, net ir pačiame miesto centre yra dar neišnuomotų 200, 300 m2 patalpų. Tokia padėtis, p. Sereikos manymu, susiklostė dėl nepigių statybų ir nuomos kainos stabilumo. Panevėžyje biurų, taip pat ir prekybos patalpų nuomos kainos nesikeitė jau keletą metų. Tačiau statybos brango. Jo manymu, kainos ir artimiausioje ateityje neturėtų ryškiai kisti. „Tai gal kiek atbaido statytojus. Statybos brango, o atsiperkamumas liko toks pat, kaip ir prieš trejus metus.

Ką kalba nuomotojai

Nuomotojai kainas norėtų kelti, tik klausimas, ar nuomininkai išgalės mokėti. Tad dabar mieste statoma daugiau daugiabučių, o biurų statybai skiriama mažiau dėmesio“, – sako Panevėžio biuro vadovas. Tačiau planų statyti naujus biurus yra. Greičiausiai jau kitų metų pabaigoje „Babilono“ – „Miestas mieste“ – projekto plėtotojai turėtų pradėti statyti ir biurus.     Pono Sereikos žiniomis, jų turėtų būti nemažai ir žadama įvairaus dydžio. Be to, pramoniniame rajone – Pramonės gatvėje – UAB „Aulaukis“ turi planų rekonstruoti seną savo administracijos pastatą ir dalį patalpų nuomoti. Kol kas neaišku, koks likimas laukia buvusio AB „Ekranas“ administracijos pastato. „Kas bus su „Ekrano“ pastatu, sunku spręsti. Jei kažkas įsigis vien tik administracijos pastatą, greičiausiai jis bus skirtas nuomai. Jei kaina nebus didelė, išnuomoti nebus sunku“, – spėja jis. Ponas Sereika prognozuoja, kad kitais metais biurų paklausa išliks panaši, gal kiek vėl didėti turėtų mažesnių biurų poreikis.
„Mažų biurų paklausa visada buvo. Mažos įmonės, kurios dirba nuosavuose butuose, pamažu dirba, plečiasi, tad joms po kurio laiko reikia jau didesnių patalpų“, – sako jis.

Šaltinis: Gyvenamojo būsto rinka

Patiko? Pasidalink

Vitaminai – tai organinės medžiagos, reikalingos automobilio vairuotojui

Vitaminai— tai organinės medžiagos, reikalingos organizmo procesų normaliai eigai. Bet kokiame mitybos racione būtinai turi būti vitaminų. Šiuo metu ištirta per 20 vitaminų. Gerai žinomi pagrindiniai iš jų, be kurių žmogus negali apsieiti. Tai A, B grupės vitaminai, vitaminai C, D, E ir K.

Jeigu maisto, produktuose trūksta vitamino A, žmogus blogiau mato naktį (prieblandoje), o tai yra labai svarbu vairuotojui. Vitamino A yra menkės kepenyse, kiaušiniuose, svieste ir kituose produktuose. Augaliniuose produktuose yra A provitamino — karotino, kuris organizme (kepenyse) paverčiamas vitaminu A. Karotino yra šiuose produktuose: morkose, pomidoruose, rūgštynėse, svogūnų laiškuose, abrikosuose, šermukšniuose.

Vitaminas C (askorbininė rūgštis) reguliuoja organizme medžiagų apykaitos procesus. Jeigu jo maiste trūksta, žmogus greičiau pavargsta ir sumažėja jo darbingumas. Vitamino C yra šviežiose daržovėse, vaisiuose ir žaliose augalų dalyse. Daug vitamino C Yra erškėtrožių uogose, juoduosiuose serbentuose, citrinose, ridikėliuose, svogūnų laiškuose, šviežiuose kopūstuose.

Jeigu maisto racione trūksta šių ir kitų pagrindinių vitaminų, „sutrinka normali organizmo gyvybinių procesų eiga, o jeigu jų maiste iš viso nėra, galima susirgti avitaminoze. Ypač svarbu, kad maisto racione vitaminų turinčių produktų būtų pavasarį, kai vitaminų produktuose stokojama.

Pastaruoju metu nustatyta, kad vitaminas C. aktyviai veikia reakcijos greiti, o tai labai svarbu automobilio vairuotojui.

Maitinantis keturis kartus, laiko tarpai tarp atskirų valgymų mažinami, todėl sudaromos palankiausios sąlygos virškinimui. Gerinant vairuotojo mitybos režimą, patartina valgyti lengvus priešpiečius (siekiant sumažinti pusryčių ir pietų kaloringumą), kurie turėtų sutapti su poilsiu po 3-4 val. darbo. Mėsos produktus rekomenduojama vartoti pietums ir pusryčiams. Augalinis maistas ir pieno produktai geriau tinka vakarienei, kurią reikėtų valgyti 1,5— 2 val. prieš miegą

Vasarą svarbią reikšmę vairuotojo mitybai turi automobilio šaldytuvas.

Kad auto vairuotojas išlaikytų gerą darbingumą, labai svarbu laikytis gėrimo režimo. Per parą žmogaus išgeriamas vandens kiekis (apie 2,5 l) gali keistis priklausomai nuo įvairių sąlygų (metų laiko, oro temperatūros kabinoje, darbo pobūdžio ir kt.). Jeigu vairuotojas kelionėje išgeria per daug vandens, tai organizmas perkraunamas skysčiu, sutrinka vandens druskų pusiausvyra, sunkiau dirba širdis, sumažėja darbingumas. Kelionėje vairuotojui nedera gerti vandens kiekvienu atveju, o juo labiau iš atsitiktinių šaltinių. Troškulį malšinti reikia šaltu vandeniu iš termoso, dar geriau — parūgštintu arba mineraliniu vandeniu. Troškulį gerai malšina karšta arbata, ypač žalia.

Vairuotojas turi žinoti, kad troškulio pojūtis gali atsirasti ne tik tada, kai organizme trūksta vandens, bet ir tada, kai išdžiūsta burnos ir nosiaryklės gleivinė (netikras troškulys). Tada pakanka iš termoso atsigerti keletą gurkšnių vandens, stengiantis jį ilgiau palaikyti burnoje.

Automobilių supirkimas Klaipėdoje

Patiko? Pasidalink