Žyma: auto supirkimas kaune

Vairuotojas turi įsidėmėti, kad aplenkimas visada yra pavojingas manevras, todėl nereikia jo imtis, jeigu nėra absoliučiai būtina. Nedera pasiduoti apgaulingos savimeilės jausmui, kad mes turime važiuoti greičiau, negu kiti.

Pavojus lenkiant didėja, kai aplenkiančiojo ir aplenkiamojo automobilių greičių skirtumas esti nedidelis. Šiuo atveju aplenkimas užsitęsia ir padidėja jo kelias.

Iš aplenkiančiosios mašinos vairuotojo reikalaujama, kad lenkimo metu jis nedidintų greičio. Ši sąlyga būtina aplenkimo laikui ir keliui sutrumpinti.

Abu vairuotojai, tiek aplenkiantysis, tiek aplenkiamasis, privalo rūpintis šio manevro saugumu. Eismo saugumo sumetimais jie turi išlaikyti pakankamą šoninį atstumą tarp savo automobilių. Toks atsargumas niekada nepakenkia, netgi labai praverčia tuomet, kai vienas iš automobilių paslydęs ar dėl kitos priežasties nebegali išlaikyti tiesios krypties arba minutę ją praranda.

Vairuotojas, važiuodamas eismo juosta, esančia aplenkiamajam iš kairės, gali lenkti, jos nekeisdamas. Todėl neturi duoti jokio įspėjančio signalo posūkio rodikliu. Tačiau, kai lenkdamas vairuotojas turi pakeisti eismo eilę ir išvažiuoti į kairę, jis privalo laiku signalizuoti apie šį ketinimą posūkio rodikliu, kurį reikia išjungti iš karto, pakeitus eismo juostą, ir nepalikti įjungto aplenkimo metu.

Kokią dar sąlygą būtina įvykdyti prieš aplenkiant, kai keičiama eismo juosta? Vairuotojas privalo įsitikinti, kad savo manevru jis neperkirs kelio kitoms transporto priemonėms. Jis turi pasižiūrėti užpakalinio vaizdo veidrodį ir pasitikrinti, ar neketina kas nors jo lenkti kaip tik tuo momentu, kai jis pradės lenkti. Jeigu taip yra iš tikrųjų, vairuotojas turi atsisakyti šio manevro, išjungti posūkio rodiklį ir tol likti savo eismo juostoje, kol jį lenkiantysis automobilis baigs lenkti. Atsargumo ignoravimas tokiais atvejais ne kartą yra buvęs rimtų avarijų priežastimi.

Ypač reikia būti atsargiam, lenkiant dviratininkus ir motociklininkus, nes jų transporto priemonės pasižymi dideliu judrumu j šalis. Būtina, kad, jas lenkiant, atstumas tarp transporto priemonių būtų ne mažesnis kaip 1 m. Didesnis atstumas niekada nepakenkia.

Automobilių supirkimas Kaune

Kai mus kas nors lenkia, turime stengtis važiuoti tiesia kryptimi. Sis principas nepaprastai svarbus intensyvaus eismo ruožuose, transporto priemonėms važiuojant arti viena kitos. Pavyzdžiui, nedidelis automobilis važiuoja prie tramvajaus bėgių krašto, kad galėtų aplenkti gretimoje dešinėje juostoje lėčiau važiuojantį didelį sunkvežimį su priekaba. Nedidelis automobilis „įsitaiso“ tarp važiuojamosios dalies kairiojo krašto ir antrojo automobilio ir lenkia. Tačiau tam sunkvežimiui aplenkti reikia tam tikro laiko ir palyginti didelio atstumo. Visą šitą laiką nedidelės lengvosios. mašinos vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad aplenkiamasis sunkvežimis neišlįs kairę nė per pusmetrį. Priešingu atveju jis prispaustu lengvąjį automobilį prie tramvajaus bėgių. Todėl aplenkiamojo automobilio vairuotojas privalo važiuoti tiksliai tiesia kryptimi, nė kiek nuo jos nenukrypdamas, iki aplenkimo baigmės.

Prireikus tuo metu aplenkiamajam automobiliui lenkti kokią nors kliūtį, jo vairuotojas privalo šio manevro atsisakyti. Prieš kliūtį jis turi savo automobili pristabdyti, nekeisdamas važiavimo krypties arba nenukrypdamas nuo tiesiosios, ir lenkimą atidėti iki baigs manevrą aplenkimą pradėjęs vairuotojas.

Įspėjantieji ženklai yra trikampio formos, kurio viena viršūnė nukreipta aukštyn

Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas

Kad automobilis greičiau riedėtų, reikia lygaus kelio. Tačiau vien lygaus jo šiandien per maža: važiuoti bus smagiau, jei kelias tiesus it strėlė, be staigių posūkių, pavojingų ir nuokalnių. Taigi norime, kad kelionė automobiliu ar autobusu būtų neilga, kad jaustumės joje saugūs ir patirtume malonių akimirkų.

Visiškai pagristai šiandien teigiama, kad a kiekvieno krašto ekonomiką ir net kultūros lygi atspindi ne tik automobilizacijos tempai, bet ir krašto keliai. Patogiais, lygiais, peizažą puošiančiais keliais gali didžiuotis kiekviena šalis…

Tankus gerų automobiliams pritaikytų kelių tinklas leidžia tolygiai išdėstyti gamybines jėgas, o tada greičiau auga miestai, gyvenvietės, naujos pramonės įmonės ir agrariniai kompleksai, nes greitas žaliavų ir medžiagų pristatymas bei produkcijos išvežimas automobiliais spartina ir patį gamybos procesą, stiprina gamybos ryšius su vartotojais. Geri keliai prailgina automobilių amžių, sumažina jų remonto ir eksploatacijos išlaidas. Be to, plačiose, lygiose automobilių magistralėse be sankryžų daug mažiau galimybių susidaryti avarinėms situacijoms.

Automobilių keliai — sudėtinė visos transporto sistemos dalis, ir jos plėtojimas mūsų šalyje neįmanomas be magistralinių sąjunginės bei respublikinės reikšmės kelių tiesimo bei senųjų rekonstrukcijos.

Dabar mūsų respublikoje vingiuojančių kelių bendras ilgis — per 33 tūkst. kilometrų. Jeigu visus juos — valstybinės, respublikinės ir rajoninės reikšmės — sudurtume į dvi juostę magistralę, galėtume nuvažiuoti nuo Baltijos iki pat Ramiojo vandenyno.

Šiandieninis Lietuvos kelių tinklas, žinoma, remiasi ir istoriniu palikimu, tačiau prieš geroką pusšimti metų daugelis mūsų kelių buvo gana blogi — vyravo gruntkeliai, kuriais pavasario arba rudens polaidžių metu buvo sunku išvažiuoti. Būta ir nedidelių asfaltuotų ruožų. Kelininkai su šypsena prisimena, jog vyresniosios kartos žmonės ligi šiol tebesako „meksfaltas“, — mat tada kelio dangai buvo naudojamas visame pasaulyje garsus meksikiečių bitumas.

Iki pat Tarybų valdžios atkūrimo nė vienas Lietuvos plentas neturėjo ištisinės asfalto dangos. Kaip ponai viršaičiai vieškelius tiesė, su taiklia ironija viename tuometiniame savo apsakyme pasakoja Petras Cvirka… 1940 metų pradžioje kelių su kieta danga (grįstų akmenimis, išpiltų skalda ar žvyru) buvo tik 2000 kilometrų, arba mažiau kaip šeši procentai. Tokią prastą kelių tiesimo būklę galima paaiškinti ekonominiu buržuazinės Lietuvos nepajėgumu.

Po karo Lietuva atstatė sugriautą liaudies ūkį, išlygino nuniokotus senuosius kelius ir nutiesė daug naujų — asfaltuotų, tiesių, plačių, gerai pritaikytų intensyviam automobilių eismui.

Automobilių supirkimas Kaune ir jo apylinkėse.