Neretai lietuviai sulaukia kritikos, kad yra pakankamai šalti žmonės, gatvėse šypsotis nemėgsta, su naujais žmonėmis susipažįsta atsargiai. Jei pasižiūrėtumėm į skyrybų statistiką, tai mes lenkiame net ir karšto temperamento kupinus kraštus.
ES statistikos tarnybos duomenys rodo, kad mus pagal skyrybų skaičių geba aplenkti tik latviai. Pas mus, deja, daugiau kaip pusė santuokų subyra. Na, o Europoje šeimyniniu gyvenimu labiausiai mėgaujasi bei džiaugiasi airiai, maltiečiai bei italai – jie išsituokti neskuba.
Lietuvoje skyrybų ratas faktiškai įsisuko dar sovietmečiu. 1979 metais susituokė beveik 32 tūkstančiai porų, skirtingais keliais pasuko beveik 11 tūkstančių šeimų. Per visą nepriklausomybės laikotarpį šalyje skyrybų skaičius daugiau mažiau likdavo pastovus. Tik 2007 metais buvo užregistruotas rekordiškai mažas ištuokų skaičius – 9270.
Nurodyti be galo tikslias šio reiškinio priežastis nėra taip paprasta. Nereikia pamiršti ir vieno statistinio rodiklio, Lietuvoje vidutinis ištekančių moterų amžius – 22,8 metų. Jaunystė visada asocijuojasi su žodžiu – kvailystė. Pirminis susižavėjimas, jaunatviškas maksimalizmas susiduria su karčia realybe. Per daug kalbėti apie jaunų šeimų finansinį stabilumą nereikia. O savarankiškas gyvenimas niekada nebuvo lengvas, gal todėl 1993 metais Kaune išsiskirti sugebėjo 52 proc. susituokusių porų.
Skyrybų priežastys
Skyrybų priežasčių yra daug, jos dažniausiai persipina tarpusavyje. Santuokos nutraukimas įvyksta ne dėl vienos konkrečios priežasties, bet jų visumos. Šeimos ekonominiai sunkumai veda prie bendravimo stokos, o žmonės, kurie nesugeba susikalbėti, kartu leisti laiko nenori.
Nepamirškime ir to, kad žmogaus būdo savybės per tam tikrą laiką visada kinta. Vieni įpročiai keičia kitus, o tai gali pradėti erzinti sutuoktinius. Tada tampa sunku puoselėti meilę, paramą ir pagarbą vienas kitam. Atrodo, kad pats stipriausias šeimos garantas – vaikai. Žinoma, jie padeda sustiprinti santuoką, bet neretai ją ir paskatina nutraukti, nes nutrūksta artimas seksualinis ryšys, tenka keisti gyvenimo būdą, atsiranda gyvenimo monotonija, jaučiamas nuobodulys, sutuoktiniai neranda bendrų ir įdomių temų pokalbiams. Nedermingą šeimyninį gyvenimą keičia neištikimybė ar alkoholio vartojimas, o tai yra ne reta skyrybų priežastis.
Panašu, kad šiam gyvenimo tarpsniui reikia gerai pasiruošti. Santuoka nėra žaidimas su visada laiminga pabaiga ir perfekcionizmu jis tikrai nekvepia. Per didelis skubėjimas ir gajus avantiūrizmas pakiša koją. Tada belieka racionaliai apsispręsti – būti kartu ar sukti skirtingais keliais.
