klasikiniai sokiu bateliai Archives - Nekilnojamas turtas, prekyba

Džigūno šokio aprašymas

Šokio aprašymas

Šokiui visi aštuoni vyrai sustoja scenos viduryje — gilumoje virtinę po du greta vienas kito, veidu pasisukę į žiūrovus. Kuria tvarka reikia sustoti virtines, yra pasakyta Sukčiaus pabaigoje.

Rankos sukryžiuotos priešais save krūtinės aukštyje.

Įžanga

Grojant muzikinę įžangą, vyrai per pirmąjį taktą ramiai stovi, o per antrąjį visi truputį pasilenkia priekį ir po porą kartų veržliai pakapsto dešinėmis kojomis (kapstomojo Džigūno žingsnio 1 taktas), lyg vos nulaikomi už pavadžių žirgai.

Suėjimas.

Grojama pirmoji muzikos dalis.

Vyrai šoka du Džigūno žingsnius tiesiai priekį, o paskui skiriasi. Pirmieji keturi vyrai, kurie, žiūrint iš žiūrovų pusės, yra labiau kairėje pusėje, suka vienas paskui kitą dešinėn, o ant-rieji keturi vyrai, esantieji labiau dešinėje pusėje, suka kairėn. Likusius du Džigūno žingsnius vienas vyrų ketvertukas šoka to-lyn nuo kito ketvertuko. Pabaigoje visi vyrai pasisuka veidu žiūrovus. Pirmojo ketvertuko vyrams tenka pasisukti po tris ketvirtadalius rato dešinėn. Jie, po apsisukimo susikabinę rankomis virš alkūnių, pasiruošia Džigūno virvutei dešine koja. Antrojo ketvertuko vyrai pasisuka po tris ketvirtadalius rato kairėn, pabaigoje pakeisdami koją (pastabą prie Džigūno žingsnio). Šio ketvertuko vyrai, po apsisukimo susikabinę rankomis virš alkūnių, pasiruošia Džigūno virvutei kaire koja. Kraštinių vyrų rankos ant klubų

Grandinėlių keitimasis. Grojama antroji muzikos dalis.

1-4 taktai

Vyrų grandinėlės Džigūno virvute pasikeičia vietomis; pirmasis vyrų ketvertukas, esąs kairėje pusėje, Džigūno virvutę pradeda dešine koja ir šoka pro priekį kairėn (I dešinę scenos pusę), o antrasis pradeda kaire koja ir šoka pro scenos gilumą dešinėn į kairę scenos pusę. Per vieną Džigūno virvutę ketvertukai pasikeičia vietomis. Galvos pasuktos ta kryptimi, kuria šoka.

5-8 taktai

Ketvertukai, nekeisdami susikabinimo, tik pradėdami kita koja, Džigūno virvute grįžta tuo pačiu keliu savo puses. Pabaigoje, grįžę savo vietas, beveik visi vyrai pasileidžia rankomis (lieka susikabinę tik 1-asis su 2-uoju ir 7-asis su 8-uoju). Pasileidus rankomis, 3-asis ir 4-asis, 5-asis ir 6-asis vyrai apsisuka per dešinį petį. Visi šie keturi vyrai atsiranda nugara žiūrovus. Atskiruose ketvertukuose vyrai susikabina rankomis virš alkūnių. Šoninių vyrų rankos ant klubų.

Mažasis maniežas. Grojama trečioji muzikos dalis.

Taip susikabinę vyrai smagiai sukasi šuoliniu žingsniu. Šuolinį žingsnį visi pradeda dešine koja. Abu ketvertukai sukasi vienas šalia kito šokio kryptimi. Apsisukti reikia tris pilnus ir tris ketvirtadalius rato. Pabaigoje, sustojus, kaip nurodyta 8 pieš., reikia teptelti dešine koja. Po treptelėjimo vyrai lieka susikabinę po du.

Sportiniai ir ne tik šokių bateliai Vilniuje.

Patiko? Pasidalink

Šokio žingsniuku: Kalinino srities ratelis

Šis ratelis susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis atliekama pagal rusų liaudies dainą „Vo sadu li v ogorode“, o antroji — pagal „Po ulice mostovoj“. Pirmoji dalis aštuonių taktų ir grojama lėtai, antroji — dvylikos ir grojama greičiau.

Visas ratelis atliekamas šviesia, giedria, pakilia nuotaika.

RATELIO ŽINGSNIAI

Pakaitinis žingsnis („Peremennyj šag“). Žingsnis atliekamas per vieną muzikos taktą. Metras — 2/4. Pirmosios ratelio dalies muzika grojama lėtai.

„viens“ — žengti pirmyn dešine koja;

„ir“ — žengti pirmyn kaire koja;

„du“ žengti pirmyn dešine koja; kairę koją, pasukus pirštus į išorę, vesti pažeme į priekį, kartu per liemenį truputį palinkstant kairėn.

Antras pakaitinis žingsnis pradedamas kaire koja. Žingsnio pabaigoje reikia per liemenį palinkti į dešinę. Palinkimo per liemenį metu reikia šiek tiek pasukti galvą į tą pusę, į kurią linkstama. Kojas ant žemės statyti pirštais ir tik vėliau nusileisti ant visos pėdos.

Pakaitinis žingsnis panašus į lietuvišką trigubąjį žingsnį. Svarbiausi skirtumai tie, kad, atliekant lietuvišką trigubąjį, paprastai nereikia lenktis per liemenį, o šį atliekant — reikia. Taip pat pakaitinio žingsnio pabaigoje reikia koją vesti į priekį pačia pažeme, beveik braukiant žeme, o lietuviško trigubojo žingsnio pabaigoje koja keliama gerokai aukščiau. Lietuviškas trigubasis žingsnis dažniausiai atliekamas per du taktus, o pakaitinis — per vieną.

Pirmasis ištrepsėjimas („Drobj“). Vienam ištrepsėjimui — du muzikos taktai. Grojama pirmosios ratelio dalies melodija. Metras — 2/4. Išeities padėtis — normali.

1 taktas:

„viens“ žengti pirmyn dešine koja;

„ir“ — stovint ant dešinės, treptelti kaire koja šalia dešinės, neperkeliant ant jos kūno svorio;

„du“ — dar kartą treptelti kaire koja šalia dešinės, perkeliant ant jos ir kūno svorį.

2 taktas:

„viens“ — žengti pirmyn dešine koja, nestipriai trepteliant;

„du“ — žengti kaire koja, taip pat nestipriai trepteliant.

Antras žingsnis vėl pradedamas dešine koja. Žingsnis daromas žengiant į priekį arba atgal. Kartais per antrą taktą (dviejų žingsnių metu) šokėjas turi apsisukti vietoje pusę rato per dešinį petį. Atliekant šį žingsnį, kojas reikia statyti ant žemės iš karto visa pėda.

Pritupiamasis žingsnis („Pripadanja“). Per vieną muzikos taktą — du žingsniai su šokių bateliais. Grojama pirmoji arba antroji ratelio muzikos dalis. Metras — 2/4. Išeities padėtis — normali. Prieštaktyje reikia pasikelti ant pirštų:

„viens“ — žengti pirmyn dešine koja, statant ją ant žemės iš pradžių pirštų galais, o vėliau nusileidžiant ant visos pėdos ir kartu truputi pritupiant;

„ir“ — statyti kairę koją pirštų galais šalia arba už dešinės ir pasikelti aukštyn;

„du“ — vėl žengti dešine koja pirmyn, kaip anksčiau;

„ir“ — vėl statyti kairę koją šalia arba už dešinės.

Žingsnis daromas į priekį, sukantis susikabinus poromis, ir žengiant į šoną, susikabinus krepšeliu pro užnugarį. Pritupiamąjį žingsnį galima daryti pradedant kaire koja. Tada reikia truputi pritūpti, žengiant kaire koja, o pasikelti, žengiant dešine koja.

Pritupiamasis žingsnis labai panašus į lietuviškąjį Blezdingėlės žingsnį, tik atliekamas žymiai greičiau.

Šaltinis apie kitą panašų šokį.

Patiko? Pasidalink

Šokis: Jievaro tiltas (IV dalis)

Trečiojoje dalyje apie šį šokį galite pasiskaitinėti – čia .

Merginos žengia nedideli žingsnį atgal, susikabina rateliu rankomis virš alkūnių ir sukasi į priešingą pusę kairėn. Merginos ateina ligi tų pačių vietų.

Viduryje merginų ratelio esantieji vyrai susikabina už kairių parankių ir taip pat sukasi j priešingą pusę — dešinėn.

Šonuose stovintieji vyrai tebesiūbuoja, kaip prieš tai buvusiame posme.

Merginų ratelis priekyje ties žiūrovais skiriasi, ir trumpam laikui susidaro merginų pusratis veidu į žiūrovus. Keturios vidurinės merginos pamažu eina tiesiai į priekį. Už šių merginų greitai sueina iš kiekvieno šono po dvi likusias merginas, kurios taip pat susikabina vienoje eilėje rankomis virš alkūnių.

Tokiu pat būdu už merginų susigrupuoja į dvi eiles vyrai, kurie, pradedant posmą, eina grandinėmis iš šonų į scenos už merginų. Pirmąją eilę už merginų sudaro keturi vyrai (po du iš kiekvieno šono), o už kiti du, prie kurių prisijungia buvę „gražiausieji“. Šie iš vidurio išeina tuojau pat, kai tik persiskiria merginų ratelis. Buvę „gražiausieji“ dabar paskutinės vyrų eilės kampuose. Kraštinės antros eilės merginos ir kraštiniai kiekvienos eilės vyrai uždeda priekyje stovintiesiems laisvąsias išorines rankas ant išorinių pečių. Kraštinių pirmosios eilės merginų rankos už sijonų.

Šią figūrą (18 pieš.) reikia sudaryti per aštuonis paprastuosius žingsnius, po to eiti dar šešis žingsnius pirmyn į žiūrovų pusę (žodžiai: „Aleliuma, rūtele, jievarėlio…“), o su paskutiniu muzikos taktu (žodis: „tiltą“), nepasileidžiant rankomis, nusilenkti. Pirmoji merginų eilė nusilenkia žemai (maždaug ligi juosmens), antroji truputi mažiau, trečioji (pirmoji vyrų eilė) — dar mažiau, o ketvirtoji (antroji vyrų eilė) — tiktai palenkia galvas. Pasilenkę žaidėjai būna keletą sekundžių ir vėl visi atsitiesia. Atsitiesusios merginos tuojau pat nuleidžia žemyn rankas, ir pirmoji jų eilė pasisuka kairėn, o antroji — dešinėn. Merginos pro šonus nueina viena paskui kitą į gilumą už vyrų (19 pieš.) ir sustoja į didelį ratą veidu į centrą.

Atsitiesę vyrai taip pat pasileidžia rankomis. Merginoms baigiant nueiti, jie paeina truputi į prieki ir pasisuka: viena eilė kairėn, kita dešinėn. Vienas paskui kitą, kaip nurodyta 20 pieš., jie nueina prie savo merginų ir sudaro bendrą ratelį veidu į centrą. Žaidėjai susikabina rankomis rateliu ir pasiruošia sekančiam žaidimui.

Dainų šventėje, žaidžiant Jievaro tiltą, reikia sujungti po du ratelius drauge ir sudaryti vieną didesni jungtinį ratelį iš 16 porų. Taip yra žymiai gražiau, negu žaidžiant po vieną ratelį. Jungti daugiau kaip du ratelius negalima. Sujungimas labai lengvas. Reikia vieną ratelį pastatyti už kito ir sudaryti vieną bendrą merginų koloną ir šonuose dvi vyrų kolonas (21 pieš.). Toks jungtinis ratelis nuo pradžios ligi galo atlieka tas pačios figūras kaip ir paprastas ratelis. Skirtumas tas, kad kolonos susidaro didesnės, grandinėlės ilgesnės. Rateliai taip pat didesni, jie apsisuka perpus mažiau. ,Gražiausieji“ renkami tiktai iš vieno ratelio.

Pabaigoje bendra kolona susidaro didesnė, t. y. keturios merginų ir keturios vyrų eilės po keturis žaidėjus kiekvienoje. Pabaigoje nuėjimas toks pat. Abu šie rateliai sudaro jungtinį ratelį Kolūkio pirmininkui.

Tokius jungtinius ratelius aikštėje galima išdėstyti taip, kaip patinka. Jei tokių jungtinių ratelių yra nedaug jei žiūrovai yra, iš vienos pusės, tada juos galime sustatyti į vieną eilę arti vienas kito veidu žiūrovus. Jei žiūrovai iš dviejų ar trijų pusių, tada juos galima sustatyti į dvi eiles arba puslankiu. Jei jungtinių ratelių yra daug ir žiūrovai yra iš visų pusių, tada jungtinius ratelius reikia sustatyti į didelį ratą, kuriame žaidėjai atsigręžę į žiūrovus.

Kolegos prekiauja šokių bateliais Kaune.

Patiko? Pasidalink