Fiksuoto kiekio atsargu kontroles modelis

  1. Proceso – tos, kurios dalyvauja gamybos, vežimo procesuose.
  2. Ciklo – likutis atsargų, esantis naujam užsakymu ciklui.
  3. Patikimumo – jos dalyvauja sudarant patikimumo fondą. Jis sudaromas tada, kai norima apsisaugoti nuo tiekimo sutrikimų. Tačiau reikia įvertinti ar reikia jį turėti galima patikrinti lyginant konstantinį dydį (fondo turėjimą, to sąnaudas su sustabdytos gamybos nuostoliais – materialiais – nepatirtas pelnas, marketinginiais – pablogėjęs patikimumas, įvaizdis).
  4. Sezono atsargos – jos pačios atsiranda, jų poreikis egzistuoja, jas galima paimti – priklausomai nuo sezono. (Bulvės, bikini, miškas, paimamas tik žiemą).

Fiksuoto kiekio atsargu kontroles modelis:

EOQ – ekonominis užsakymų dydis.

  • Saugojimo galimybes
  • Atsivežimo keliu galimybes
  • Vartojimo intensyvumas
  • Užsakymo vykdymo laikas

Fiksuoto intervalo atsargų kontrolės modelis:

Paskaičiuojame likutines ciklo atsargas ir daromas naujas užsakymas kas tam tikrą pastovų laiką. Yra trūkumų, mums kaip įmonei: jeigu ciklo atsargos bus didelės, kinta užsakymų kiekiai ir jeigu atsiranda labai mažas užsakymas jis bus ekonomiškai nenaudingas (transportavimo kaina). Bet reikia daryti užsakymą, nors ir mažesnį, kad pateisinti savo egzistenciją, kad parodyti kad vis dar esam sistemoje, dirbam.

Logistikos tiekimo grandis

Kanalas – tai logistikos grandinės dalis, jungianti gamintoją ir vartotoją. Tai valdoma logistikos grandies dalis. Geografinė produkto ekspansija – kuo didesnė geografinė aprėptis, produkto pateikimas kuo toliau nuo vartotojo.

Gamintojo/tiekėjo tikslai:

  • Patekti į paskirstymo kanalą (arba sukurti kanalą)
  • Užtikrinti minimalius paskirstymo ir sandėliavimo kaštus
  • Vystyti santykius su tarpininkais ir vartotojais (Pastovūs santykiai labai svarbu)
  • Sulaukti grįžtamąjį ryšį iš vartotojų (ir tarpininkų)
  • Kontroliuoti paskirstymo strategiją (Suinteresuotas gamintojas daryti įtaką kainai ir t.t.)
  • Susitarti dėl išskirtinių teisių su tarpininkais
  • Minimizuoti saugojimo kaštus (minimizuojant atsargas)
  • Gauti pakankamą pelno dydį (pakankamas bet ne per didelis, nes gamyba yra grandinės pradžia ir visi kiti dar užsimeta savo antkainį ir produktas gali tapti per brangus)

Tarpininkų tikslai:

  • Savalaikiai ir dažni užsakymai (Užsakinėjama laiku, kai reikia ir kai gali pateikti gamint.
  • Aptarnauti daug gamintojų, siekiant užtikrinti vartotojams pakankamą pasirinkimą (Gimdo konkurenciją)
  • Tenkinti vartotojų poreikius
  • Vystyti santykius su gamintojais ir vartotojais
  • Efektyviai transportuoti ir sandėliuoti
  • Išskirtinio aptarnavimo kontraktai
  • Gauti pakankamą pelno dalį

Vartotojų tikslai:

  • Kuo įvairesnis prekių asortimentas (Vartotojui rūpi tik pirkti ir rasti)
  • Kuo įvairesnis pardavėjų pasirinkimas (Pasirinkimo galimybė)
  • Apsipirkti patogioje vietoje (Tinkama vieta)
  • Laiku rasti norimas prekes (ir patogus laikas yra sėkmė)
  • Galimybė atsiskaityti įvairiais būdais (pirkimas į kreditą ir t.t.)
  • Galimybė grąžinti netinkamas prekes (Vartotojo interesas)
  • Turėti pakankamai informacijos sprendimų priėmimui (turi žinoti ką perka ir galėti įvertinti)
  • Mokėti tinkamą kainą.

Paskirstymo variantai:

Gamintojas  Pašto sistema  Vartotojas (Paskirstymas su tarpininkais, paštu)

Pašto sistemos panaudojimas yra labai vertingas, privalumai:

  • Globalus tinklas, leidžianti pasaulinę prekybą
  • Pašto sistema turi išankstinę optimizaciją

Trūkumai:

  • Atsiskaitymai (Netobulos valiutos)
  • Fiziniai draudimai (Draudžiama įvežti)

Gamintojas  Firminės parduotuvės  Vartotojas (Pasitelkiant firm. Pard. Didžiulės išlaikymo ir paskirstymo išlaidos po pasaulį)

Gamintojas  Išvežiojamoji prekyba  Vartotojas (Kibinas.lt, nereikalingos investicijos į nekilnojamąjį turtą, tačiau apribojamas siūlomas asortimentas)

Gamintojas  Mažmeninė prekyba  Vartotojas (Atsiranda tarpininkas, kuris pats rūpinasi produktų pristatymu, užsakymu bei rinkos tyrimais, vartojimas)

Gamintojas formuoja mažmenines (mažas – brangias) siuntas mažmenininkui, pats gamintojas turės juos aptarnauti, vežioti prekes. Jį galima atpiginti pridedant vieną tarpininką (žr. sekantį).

Gamintojas  Didmenininkas  Mažmenininkas  Vartotojas (Didesnės – pigesnės siuntos, jis aptarnauja mažmenininkus, susidaro atskiri srautai)

Gamintojas  Prekybos agentas  Didmenininkas  Mažmeninikas  Vartotojas (Būdingas rinkoms,

Gamintojas  Agentas  Pramoninis paskirstytojas  Pramoninis vartotojas  Vartotojas (Būdinga globaliam verslui ir tiekimo sistemai)

Bendrosios paskirstymo strategijos:

  1. „Intensyvus“ Patogi tarpininkų dislokacija, labai daug tarpininkų, maisto, buitinės būtinumo prekės.
  2. „Atrankinė strategija“ Pasirenki tarpininkus pagal tam tikrus kriterijus, atsirenki. Labiau taikoma šiek tiek išskirtinėm prekėm
  3. „Išskirtinė strategija“ Pagal griežtus kriterijus pasirenkamas vienas tarpininkas ir per jį vyksta platinimas. Automobiliai, brangios prekės, išskirtinės. Kriterijai siejami su tarpininko patikimumu rinkoje ir su juo vardu. Monopolizuojasi ir gauna aiškią poziciją rinkoje.

Kiek logistinių kanalų gali turėti firma? – Tiek kiek gali suvaldyti ir kontroliuoti, tol kol jie neša naudą. Paštas, agentas, didmenininkas, mažmenininkas, gamintojas – gamintojui. Reikia sukurti tokią situaciją, kad vartotojas galėtų ateiti iki bet kurio logistinio taško, kur jau yra produktas ir būtų galimybė jį įsigyti, žinoma su to taško sąlygom (ar pirkti vieną pakuotę arba visą paletę, bet jis galėtų tai padaryti).

Patiko? Pasidalink