Lyralapis fikusas (Ficus lyrata)

Ficus lyrata, dar žinomas kaip smuiko lapinė figa, yra populiarus kambarinis medis, vertinamas dėl didelių, blizgių, smuiko formos lapų. Šie lapai yra labai gysloti ir auga vertikaliai ant grakštaus kamieno, todėl fikusas yra puikus židinio taškas bet kuriame kambaryje. Fikusai taip pat gana greitai auga, todėl juos galima sodinti vazonuose beveik bet kuriuo metų laiku. Tačiau svarbu pažymėti, kad šis augalas yra toksiškas katėms ir šunims, jei nurijus.

Šie augalai kilę iš tropinės Afrikos, kur geriausiai auga karštoje, drėgnoje aplinkoje. Tai gali būti iššūkis namų augintojams, kuriems gali būti sunku atkurti tokias sąlygas. Tačiau šie augalai yra gana atsparūs ir kurį laiką gali atlaikyti mažiau nei idealias sąlygas.

Lyralapis ficus nekelia daug specifinių reikalavimų, jei tik galite sudaryti tinkamas augimo sąlygas. Jei auginate juos kaip kambarinį augalą, turėsite juos pasukti kas kelias dienas, kad kiekviena pusė gautų tiek pat saulės šviesos. Tai padės augalui augti tolygiai ir nelinkti į šviesą. Taip pat turėsite įsitikinti, kad augalas gauna pakankamai vandens ir trąšų, o vazonas turi gerą drenažą.

Taip pat naudinga kas savaitę augalo lapus purkšti vandeniu drėgna šluoste. Dėl to lapai ne tik atrodo blizgesni, bet ir leidžia daugiau saulės šviesos patekti į juos fotosintezei. Taip pat, atsiradus pažeistiems ar nudžiūvusiems lapams, juos galima nupjauti, nes jie nebetarnauja augalui. Taip pat galite nupjauti pagrindinio stiebo viršūnę, kad augalas augtų vešlesnis.

Priežiūros darbai, pvz., užtikrinimas, kad fikusas gautų ryškią, koncentruotą šviesą, yra svarbūs jo augimui ir išvaizdai. Tačiau per daug tiesioginių saulės spindulių, ypač karštos popietės saulės, gali pažeisti lapus. Fikuso augalai, laikomi labai tamsiomis sąlygomis, greitai augs.

Laistymas yra svarbus veiksnys auginant lyreleaf fikusą. Joms reikia vidutinio dirvožemio drėgmės, o jei jos negaus pakankamai vandens, jų lapai nuvys ir praras spalvą. Dėl per daug vandens augalas gali numesti lapus ir patirti šaknų puvinį, kuris galiausiai gali jį nužudyti. Auginimo sezono metu lyros lapų fikusą laistykite, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis išdžius. Žiemos mėnesiais laistykite šiek tiek mažiau. Be to, šie augalai reaguoja į didelį druskos kiekį dirvožemyje. Todėl geriausia žemę nuplauti bent kartą per mėnesį, kol vanduo iš vazono dugno pasipils. Tai padeda išvengti druskos kaupimosi. Vasaros mėnesiais svarbu augalus reguliariai laistyti šiltu vandeniu. Laistyti reikia 3-4 kartus per savaitę. Žiemą laistymą galima sumažinti iki 1 karto per savaitę.

Fikusai mėgsta pastovią 16–24 laipsnių temperatūrą, todėl juos reikia laikyti atokiau nuo skersvėjų ir oro kondicionavimo bei šildymo angų, kad būtų išvengta staigių temperatūros svyravimų. Jie taip pat mėgsta 30–65 procentų oro drėgnumą. Jei reikia padidinti drėgmę, galite kasdien purkšti augalą švariu vandeniu iš purškimo buteliuko. Be to, fikusui gali būti naudinga būti kambaryje su oro drėkintuvu.

Trąšos turi būti dedamos į Lyraleaf ficus dirvožemį per visą auginimo sezoną, vadovaujantis trąšų etiketėje pateiktais nurodymais. Tam puikiai tinka augalinės trąšos su dideliu azoto kiekiu. Galima įsigyti ir specialiai šiai fikusų rūšiai pagamintų trąšų. Apskritai, žiemos mėnesiais nereikia naudoti trąšų, nes augalas yra ramybės būsenoje ir neaktyviai auga. Dėl to dirvoje gali susikaupti druskų, todėl pavasarį augalui bus sunku vėl pradėti augti.

Dirvožemio mišinys iš velėnos, lapinės žemės ir smėlio su perlitu yra geras augalų augimui, nes jis užtikrina drenažą ir derlingumą. Taip pat gali būti naudinga pridėti anglies.

Norint, kad augalas išliktų sveikas, naudinga reguliariai šalinti lapus, ataugas ar susikertančias šakas nuo lyralapio fikuso. Norėdami tai padaryti nepažeisdami, nupjaukite maždaug centimetrą nuo bagažinės. Jei bandote pašalinti nudžiūvusį rudą lapą, pirmiausia jį švelniai patraukite; jis gali išsiskirti savaime.

Norėdami padauginti fikuso augalą, paimkite auginį iš sveiko stiebo ir pamerkite jį į vandenį. Po kelių savaičių augalas išleis šaknis ir gali būti persodintas į vazoną su žemės mišiniu.

Ficus Lyralapi iš stiebo auginių galima dauginti lengviau nei iš sėklų. Norėdami dauginti iš stiebo auginių, aštriomis žirklėmis nupjaukite 12-18 cm ilgio stiebą, palikdami vieną lapą ant stiebo. Įdėkite auginį į vazą su švariu, kambario temperatūros vandeniu ir padėkite į šiltą vietą su ryškia, bet netiesiogine šviesa. Vandenį keiskite tik tada, kai jis atrodo drumstas.

Po kelių savaičių stiebo apačioje vandenyje atsiras nedideli balti kauburėliai. Ilgainiui iš šių dėmių išaugs šaknys, o kai jos pasieks 1-2 cm ilgį, augalą galima persodinti į 5 litrų talpos vazoną, pripiltą žemėmis. Svarbu, kad žemė būtų drėgna, bet ne per drėgna ar permirkusi.

Idealu kiekvieną pavasarį persodinti jauną fikusą. Pasirinkite indą, kurio skersmuo yra bent 5 cm platesnis nei dabartinis puodas. Švelniai išimkite augalą iš vazono, įsitikinkite, kad jis palaiko pagrindą. Įdėkite augalą į naują vazoną ir užpildykite aplink jį esančias erdves dirvožemio ir durpių mišiniu. Kai augalas subręs, jis greičiausiai bus per didelis, kad būtų galima persodinti. Tokiu atveju kiekvieną pavasarį pašalinkite kelis viršutinius centimetrus dirvožemio ir pakeiskite jį šviežia žeme.

Kenkėjai ir ligos gali būti šių augalų problema, tačiau dažniausiai jie yra jautrūs voratinklinėms erkėms, žvyneliams ir bakterinėms ar grybelinėms ligoms. Jei pastebėjote kokių nors lapų pažeidimų, pvz., tamsių dėmių ar mažų vabalų, turėtumėte kuo greičiau pašalinti problemą tinkamu fungicidu, pesticidu ar kitu būdu. Įsitikinkite, kad augalas turi tinkamą oro cirkuliaciją ir nėra laikomas pernelyg drėgnoje aplinkoje, nes tai padės išvengti problemų ateityje.

Kodėl fikuso lapai blunka? Fikuso lapai gali išblukti dėl lapų nudegimo, kurį sukelia per didelis tiesioginių saulės spindulių poveikis. Norėdami išspręsti šią problemą, galite nupjauti pažeistus lapus ir perkelti augalą į vietą, kur jo nepateks tiesioginiai saulės spinduliai.

Yra keletas priežasčių, kodėl fikuso lapai gali paruduoti, įskaitant perlaistymą, grybelines infekcijas, maistinių medžiagų trūkumą ir per didelį saulės spindulių poveikį. Jei įtariate, kad jūsų augalas kenčia nuo bet kurios iš šių problemų, turėtumėte imtis veiksmų, kad išspręstumėte problemą ir pažiūrėkite, ar augalas pagerėja.

Augalo lapai gali pagelsti dėl daugelio priežasčių, įskaitant bakterijų pažeidimą, maistinių medžiagų trūkumą ar stresą. Jei augalas kenčia nuo bakterijų pažeidimų, gali būti per vėlu jį išsaugoti. Tačiau galite pabandyti pašalinti pažeistus lapus ir persodinti augalą į šviežią dirvą.

Lyralapio fikuso lapai gali nukristi, jei augalas nebus tinkamai prižiūrimas. Taip gali nutikti dėl to, kad augalas negauna pakankamai arba per daug vandens, arba yra veikiamas staigių temperatūros pokyčių. Norėdami tai ištaisyti, augalą reikia atitraukti nuo šilumos ar šalto oro šaltinių ir reguliuoti augalui duodamo vandens kiekį.

Kaip greitai auga lyralapis fikusas augalas? Šis kambarinis augalas per metus gali užaugti iki 25–50 centimetrų, pasiekti 2–3 metrų aukštį.

Ar kambarinis lyralapis fikuso augalas duos vaisių?

Lyraleaf gali būti nuodingas naminiams gyvūnėliams prarijus, todėl svarbu jį laikyti jiems nepasiekiamoje vietoje. Jei jūsų augintinis suėdė Lyraleaf lapą, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Patiko? Pasidalink

Rausvažiedės ir violetiškai rausvos spalvos frezijų veislės

Gamybai rekomenduojama veislės Pimpernel ir Stockholm.

Princess Marijke (tetraploidas, išvedė A. van den Berg, 1942). Vidinė apyžiedžio pusė oranžiškai plytinės spalvos, vamzdelyje pereinanti į geltoną; išorinė žiedo spalva ne tokia intensyvi, lyg su apnašu. Apyžiedžio lapelių atsilenkimo kampas bukas, todėl vyrauja išorinė žiedo spalva. Geriausias žiedų (3) ir gumbasvogūnių derlius būna žieminio auginimo, tačiau sėkmingai gali būti auginama ir kitais laikotarpiais. Labai dažnai serga virusinėmis ligomis. į 1 rn2 sodinama apie 100-120 gumbasvogūnių.

Pimpernel (tetraploidas, išvedė A. van den Berg, 1945). Vidinė žiedo pusė plytinės raudonos spalvos, vamzdelio vidus tamsiai geltonas. Išorinė žiedo pusė ne tokia intensyvi. Geriausias žiedų (3) ir gumbasvogūnių derlius gaunamas žieminio auginimo, nors labai geri žiedai būna ir auginant rudenį. Jautri virusinėrns ligoms. į 1 m2 sodinama apie 120 gumbasvogūnių.

Stockholm (tetraploidas). Žiedai avietinės raudonos spalvos (vamzdelis geltonas), stambūs, gražios formos. Augalai standūs, stiebai ilgi ir tvirti. Veislė derlinga (3), bet jautri virusinėms ligoms. 1 m2 sodinama 120 gumbasvogūnių.

Rausvažiedės ir violetiškai rausvos spalvos veislės. Dauguma šios grupės veislių tinka auginti įvairiu metų laiku, tačiau daugelis jų labai serga virusinėmis ligomis. Todėl gamybai galima rekomenduoti tiktai Rose-Marie.

Kopenhagen (tetraploidas). Vidinė žiedo pusė violetiškai purpurinė, vamzdelis baltas. Žiedai stamboki. Veislė labai panaši į Margaret, tačiau vertingesnė už šią, nes žiedynkočiai standesni ir ne tokia jautri virusinėms ligoms. Į 1 m2 sodinama apie 100 gumbasvogūnių.

Margaret (triploidas, išvedė Boorhettwer a. Harting). Žiedai violetiškai purpurinės spalvos, vamzdelis baltas. Stiebai ir lapai gležni, todėl dažnai reikia nutiesti net 4 tinklų eiles. Labai dažnai serga virusinėmis ligomis. Veislė neperspektyvi. Į 1 m2 sodinama apie 100 gumbasvogūnių.

Rose -Marie (tetraploidas, išvedė J. A. M. Goemans, 1961). Žiedai violetiškai purpuriniai, vamzdelis ilgas ir ryškus. Augalai aukšti, standūs. Žiedai ir stiebai labai geros kokybės. Tinka žieminiam auginimui. Žiedų derlius geras (2). I 1 m2 sodinama apie 80 gumbasvogūnių.

Rosemunde. Žiedai tamsiai rausvi, vidutinio dydžio (iki 4 cm skersmens), vamzdelis gelsvas. Žiedynkotis plonokas, bet pakankamai tvirtas. Veislė derlinga (3,5), tik labai dažnai serga virusinėmis ligomis, todėl gamybai nerekomenduojama. į 1 m2 sodinama 80-100 gumbasvogūnių.

Rosita. Žiedai tamsiai rausvi, vidutinio dydžio (iki 4 crn skersmens), vamzdelis balsvas. Žiedynkotis plonokas, bet tvirtas. Veislė derlinga (4,0). Iš vieno gumbasvogūnio išauga 2-3 daigai. 1974 m. pavasarį iš vieno augalo nuskynėme net iki 7 žiedų. Veislė jautri virusinėms frezijų ligoms, todėl gamybai nerekomenduojama. Į 1 m2 sodinama 80-100 gumbasvogūnių.

Arosa (išvedė J.A.M.Goemans). Veislė nauja, labai ankstyva, šviesiai rožiniais žiedais. Spalva pastovi. Žiedynkočiai tvirti, lapai standus. Gerai žydi žiema. Į 1 m2 sodinama po 112 gumbasvogūnių. Pas mus dar neauginama.

Veislė Marina-Sophia išvesta taip pat J. A. M. Goernans (1967 in.). Žiedai arnaranto spalvos, grakščiuose žiedynuose. Žiedynkočiai labai tvirti. Į 1 m2 sodinama 80 gumbasvogūnių.

Patiko? Pasidalink

Frezijų veislės: Golden Glow, Orange Sun, Raudonžiedės frezijos

Golden Glow (tetraploidas, išvedė J. A. M. Goemans, 1962). Žiedai tamsiai geltoni, stambūs, stiebai stiprūs. Vidutinio derlingumo (1,6). į 1 m2 sodinama 90-100 gumbasvogūnių.

Golden Melody (išvesta M. C. van Staaveren, 1962). Žiedai stambūs, ryškiai geltoni. Stiebai ilgi ir tvirti. Geras žiedų derlius būna tik pavasarį. Į 1 m2 sodinama 90-100 gumbasvogūnių.

Orange Favourite. Labai graži stambiažiežiedė veislė oranžiškai geltonais žiedais. Tinka žieminiam auginimui. Žiedynkočiai ilgi ir tvirti. Žiedų derlius geras. į 1 m2 sodinama 90-100 gumbasvogūnių.

Orange Sun. Žiedai vidutinio stambumo, geltoni su rausvais pakraščiais, šiek tiek primena Princess Marijke veislę, tačiau žiedai ir žiedynai grakštesnės formos. Žiedo centras geltonas. Jo pakraščiuose ryškus plytinės oranžinės spalvos kontūras. Gana derlinga veislė. 1974 m. pavasarį iš vieno augalo buvo nuskinta iki 7 žiedų. į 1 m2 sodinama 120 gumbasvogiinių.

Royal Gold. Labai graži stambiažiedė veislė, šviesiai geltonais, 6 cm skersmens žiedais. Žiedynkočiai ilgi ir tvirti. Nuskinti žiedai skleidžiasi labai gerai.

Žiedų derlius vidutinis (1,4). į 1 m2 sodinama 90 gumbasvogūnių.

Sonata (tetraploidas, išvedė J. A. M. Goemans). Palyginti nauja, ryškiai geltonais žiedais veislė. Labai ankstyva. Žiedų ir gumbasvogūnių derlius geras. Tai viena iš derlingiausių stambiažiedžių veislių. 1 m2 sodinama 90-100 gumbasvogūnių.

Moon glow. Nelabai išplitusi ir nederlinga (1) veislė. Žiedai šviesiai geltoni, stambūs, tačiau žiedyne nedaug žiedų. į 1 m2 sodinama 110 gumbasvogūnių.

Souvenir (tetraploidas, išvedė J. A. M. Goemans, 1947). Žiedai ryškiai geltoni su tamsesniais brūkšneliais vamzdelyje, tamsesni už Rijnveld’s Golden Yellow, bet šviesesni už Eldorado, stambūs (iki 5 cm skersmens), gražios formos, labai stipraus kvapo. Ilgai laikosi pamerkti. Veislė ankstyva. Virusinėms ligoms nelabai jautri. į 1 m2 sodinama 120 gumbasvogūnių.

Rijnveld’s Golden Yellow (tetraploidas, išvedė F. Rijnveldas, 1946). Žiedai stamboki, intensyviai geltonos spalvos. Tai labai išplitusi frezijų veislė. Žiedynkočiai tiesūs ir tvirti, nors žiedynuose nelabai daug žiedų. Ši veislė nelabai jautri virusinėms ligoms. Geras būna rudeninio ir žieminio auginimo žiedų derlius (3). Žiedai menkesni už daugelio stambiažiedžių veislių žiedus, bet derlius didesnis ir pastovesnis. Todėl ši veislė rekomenduojama gamybai. į 1 m2 sodinama 120 gumbasvogūnių.

Telstor. Viena iš naujesnių veislių, tik nelabai derlinga (1). Žiedynkočiai ilgi, bet nelabai tvirti. I 1 m2 sodinama 110 gumbasvogūnių.

Raudonžiedės frezijos. Nėra tokių veislių, kurių žiedai būtų visai raudonos spalvos. Jie daugiausia plytinio arba amaranto atspalvio, dažniausiai geltonais vamzdeliais. Žiedai vidutinio stambumo. Veislės jautrios virusinėms ligoms. Geras žiedų derlius ištisus metus.

Patiko? Pasidalink