Mikroskopu atskaičiuojama teodolitų limbuose ir kitokiose geodezinių prietaisų skalėse. Ji sudaro objektyvas ir okuliaras su židiniais. Žiūrint pro mikroskopą į daiktą, plokštumoje matomas tikras, atvirkščias ir padidintas jo vaizdas vaizdą žiūrima pro okuliarą, kuris jį dar padidina. Matomas menamas, atvirkščias ir padidintas daikto vaizdas. Bendras mikroskopo didinimas
Geodeziniams prietaisams arba jų dalims nustatyti horizontalią arba vertikalią padėti naudojami juose įtaisyti gulsčiukai. Jų yra cilindrinių ir sferinių (apvalių).
Cilindrinis gulsčiukas — tai stiklinis vamzdelis (ampulė), kurio viršutinio šono paviršius išgaubtas tam tikru spinduliu. Ampulė pripilama neužšąlančio skysčio, dažniausiai sieros eterio, spirito arba jų mišinio. Skystis pakaitinamas iki 60 °C, supilamas į ampulę ir ji užlydoma. Temperatūrai nukritus, skysčio tūris sumažėja ir ampulėje atsiranda burbulėlis. Patogu dirbti gulsčiuku, kai burbulėlio ilgis yra apie 0,3-0,4 vamzdelio ilgio. Sis ilgis priklauso nuo aplinkos temperatūros. Siekiant sumažinti šį poveiki, gaminamos ampulės su kompensacine lazdele viduje. Kompensacinės lazdelės paskirtis — sumažinti skysčio turį ampulėje, dėl ko sumažėja temperatūros poveikis burbulėlio ilgiui.
Gulsčiukų ampulės montuojamos metalines dėžutes su termoizoliacija. Viename dėžutės gale yra sraigtelis, kurį sukant, gulsčiuko galą galima pakelti ar nuleisti prietaiso elemento atžvilgiu.
Vamzdelio išgaubimo lanko vidurinis taškas vadinamas nuliniu gulsčiuko tašku. Simetriškai šiam taškui viršutiniame gulsčiuko paviršiuje kas 2 mm įbrėžiamos atžymos. Kartais jos brėžiamos ir apatinėje ampulės pusėje. Tokie gulsčiukai vadinami reversiniais. Liestinė, liečianti lanką nuliniame taške, laikoma gulsčiuko ašimi. Jei burbulėlis nustatytas nulinio taško atžvilgiu simetriškai, tai yra horizontali, o linija vertikali.
Gulsčiuko tikslumas, arba jautrumas, apibūdinamas gulsčiuko padalos verte. Padalos verte laikomas centrinis kampas, kurio lankas yra viena 2 mm ilgio gulsčiuko padala. Pasislinkus burbulėliui viena padala, gulsčiuko ašis pakrypsta kampu, o pasislinkus n padalų, gulsčiuko ašies posvyris Teodolitinių gulsčiukų padalos vertė esti apie 20-50″. Padalos vertė priklauso nuo gulsčiuko ampulės kreivumo spindulio.
Kuo ilgesnis spindulys, tuo mažesnė gulsčiuko padalos vertė, t. y. gulsčiukas tikslesnis.
Kad būtų patogiau dirbti ir tiksliau nustatyti burbulėlį nulinį tašką, kai kuriuose prietaisuose virš gulsčiuko įtaisoma prizmių sistema, kuri burbulėlio galų vaizdą optiškai perduoda stebėtojo akies matymo lauką. Tokie gulsčiukai vadinami kontaktiniais. Burbulėlio, judančio į ampulės centrą, galų vaizdai priešpriešiais artėja. Kai burbulėlis įpIukdytas į nulinį tašką, tai jo galų vaizdai sutampa. Kontaktiniuose gulsčiukuose burbulėlis įplukdomas kelis kartus tiksliau negu paprastuose.
Sferinį gulsčiuką sudaro apskrita ampulė, kurios vidinis sferinis paviršius išgaubtas tam tikru spinduliu. Aukščiausia išgaubimo vieta yra gulsčiuko nulinis taškas. Iš šio taško kas 2 mm nubrėžtos apskritiminės padalos. Jų vertė apie 5-10′. Normalė ampulės paviršių taške 0 yra sferinio gulsčiuko ašis. Ampulė įmontuota į metalinę dėžutę su termoizoliacija. Dėžutė trimis sraigteliais pritvirtinama prie prietaiso. Jais reguliuojama gulsčiuko padėtis. Sferinis gulsčiukas naudojamas, kai reikia apytiksliai nustatyti vertikalią ar horizontalią prietaiso padėtį.
