Geodezija teikia įvairioms mokslo ir technikos šakoms duomenis apie Žemės evoliuciją

Astronominiai geodeziniai Žemės plutos judesių stebėjimai rodo, kad ji juda ir horizontaliai. Tai aiškinama vandenyno dugno plėtimusi medžiagai veržiantis iš mantijos.

Apie litosferos plokščių judesius patikimų duomenų galima gauti atliekant pakartotinius geodezinius matavimus lūžių zonose. Amerikos plokštės judėjimo Ramiojo vandenyno atžvilgiu greitis, nustatytas atliekant geodezinius stebėjimus išilgai lūžių sistemos, yra apie 4 cm/metus.

Žemės dinamikai apibūdinti reikės tikslių tyrimų, kurių dažnumą, trukmę ir mastą reikia nustatyti taip, kad būtų geriausiai įvertinti visi geodinaminiai reiškiniai.

Daug planetinių, regioninių ir vietinių geodinaminių reiškinių galima tirti antžeminiais astronominiais, geodeziniais ir gravimetriniais matavimų metodais, stebint palydovus, Mėnulio optinę lokaciją ir panaudojant ilgos bazės radiointerferometrus.

Geodezija teikia įvairioms mokslo ir technikos šakoms duomenis apie Žemės evoliuciją (Žemės plutos ir ašigalių judėjimą, gravitacinio lauko ir Žemės sukimosi greičio variacijas, kontinentų dreifą ir jų kranto linijų pasikeitimą bei kitus reiškinius), taip pat medžiagą prognozei ir padariniams dėl masių pasikeitimo vertinti: lokalinių — Žemėje ir planetinių — jos atmosferoje.

Duomenys apie pavienių regionų dalių, kontinentų ir visos planetos koordinačių bei gravitacinio lauko kitimus yra labai svarbūs Žemės fizikai. Žinant Žemės vidinę struktūrą ir procesus, vykstančius jos gelmėse, galima optimizuoti geologines prognozes ir gelmių žvalgybą, prognozuoti Žemės drebėjimus ir kitus tektoninius procesus, taip pat įvertinti galimas šių gamtos reiškinių pasekmes.

Taigi geodeziniai duomenys, susiję su geodeziniu atramos tinklu, geocentrine koordinačių sistema, Žemės forma ir gravitaciniu lauku, turi būti skiriami tam tikrai epochai, atsižvelgiant ašigalių judėjimo, Žemės sukimosi greičio kitimo pobūdį, Žemes plutos judesius ir kitus veiksnius. Šį aktualų geodezijos uždavinį galima spręsti naudojantis visais duomenimis, gautais atliekant antžeminius ir kosminius tyrimus. Matuojant lazeriu atstumus iki dangaus kūnų, tarp jų ir iki reflektorių Mėnulyje, aukščius iš palydovų, naudojant sistemas „palydovas—palydovas“, doplerio aparatūrą, dirbtinius Žemės palydovus ir kosminius aparatus, radiointerferometrus su ilga baze, galima moksliškai išspręsti šį uždavinį.

Naujo tūkstantmečio pradžiai galima numatyti tokias geodezijos raidos kryptis:

1) vieningos planetinės geocentrinės geodezinių koordinačių sistemos sudarymas ir fizinės, gravitacinės bei dinaminės Žemės formos kiekvienai epochai nustatymas;

2) skaitmeninės fizinės geografijos (topografijos ir kartografijos) kaip operatyvios, precizinės ir globalinės geoinformacijos šaltinio plėtojimas. Informaciniai geodezijos ir skaitmeninės kartografijos bankai bus sudaromi pagal vieningą geodezinę atskaitos sistemą, todėl labai padidės geodezinių darbų vaidmuo operatyviai aprūpinant antžemines, jūrų, oro ir kosmines nuotraukas pradiniais geodeziniais duomenimis;

3) diegiant statyboje ir agrarinėje industrijoje naujas technologijas, intensyviai plėtosis skaitmeninis kadastras (antžeminis, povandeninis ir požeminis), kurį sudarant reikės plačiai naudoti antžeminius ir jūrų geodezijos metodus;

4) intensyviai bus diegiamos naujos technologijos, matavimo ir skaičiavimo priemonės, nauji informacijos apdorojimo metodai, darbų automatizavimo ir robotizavimo sistemos;

5) plačiai panaudojant geodezinius duomenis, keisis dabartinė geodezinių tinklų sudarymo koncepcija.

Patiko? Pasidalink