Žyma: nekilnojamas turtas

Nekilnojamo turto rinkos dalyviai

Pagrindiniai nekilnojamojo turto rinkos dalyviai yra:

  1. Pirkėjai ir pardavėjai.

    Tai plačiausia kategorija, į kurią įeina tiek privatūs asmenys, tiek firmos, investuotojai, statybos bendrovės. Visi jie turi skirtingus interesus, finansines galimybes, tačiau jie panašūs tuo, kad pasirodo rinkoje norėdami pirkti ar parduoti specifinį nekilnojamojo turto objektą.

  2. NT plėtros specialistai.

    Tai gali būti matininkai, planavimo specialistai, architektai. Pagrindinė jų paskirtis – paversti žemės sklypą patraukliunekilnojamojo turto objektu. Šie planavimo specialistai sukuria naujusnekilnojamojo turto objektus, atlieka suformuotų nekilnojamojo turto objektųpadalinimus, nustato galimą žemės sklypo panaudojimą, planuoja infrastruktūrą. Taip atsiranda konkurentabilus, turintis savo rinkos vertę žemės sklypas.

  3. NT brokeriai.

    Brokeriai vykdo nekilnojamojo turto pirkimą – pardavimą, nekilnojamojo turto marketingą, reklamuodami ar sukurdami kitokių pateikimo potencialiam pirkėjui ar investuotojui strategiją, ir t.t. Brokeriai randa pirkėjus ir pardavėjus rinkoje ir suveda juos kartu. Kaip ir vertintojai, brokeriai gali specializuotis tam tikrose nekilnojamojo turto rinkose, nes jie renka ir analizuoja daug informacijos, kurių galima pritaikyti tik tam tikros paskirties nekilnojamajam turtui. Komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto brokeriai turi analizuoti gyventojų skaičių, jų pajamas, ekonomines sąlygas, finansų ir mokesčių įstatymų Gamybinės paskirties nekilnojamojo turto brokeriai specializuojasi gamyklų, sandėlių, servisų pardavime, surinkdami informaciją apie vietovės ekonominę bazę, transportavimo sistemą, gamybos žaliavų tiekimo galimybes, darbo rinkos situaciją. Gali būti ir žemės ūkio paskirties žemės brokeriai, kurie turi išmanyti žemės dirbimą, augalininkystę ir gyvulininkystę, žemės ūkio produktų rinką, valstybės dotacijas ir t.t.

  4. Kadangi nekilnojamasis turtas yra brangus, didesnėdalis jo pirkimo išlaidųyra finansuojama imant kreditą. Tiek privačios, tiek ir valstybinės struktūros gali būti įtrauktos finansuojant nekilnojamąjįturtą. Bankai, įvairūs investicijųfondai, draudimo bendrovės siūlo paskolas būsto atnaujinimui, gyvenamojo nekilnojamojo turto pirkimui, dideliųkomercinių statiniųfinansavimui, naujoms statyboms kaip užstatąpriimdami nekilnojamojo turto objektus. Investuojant ar finansuojant nekilnojamąjįturtąsvarbu ištirti rizikos faktorius, teisingai įvertinti užstatomąobjektą, siūlyti palankias ir lanksčias kredito vykdymo sąlygas.
  5. Vertintojųpaslaugomis naudojasi beveik visi nekilnojamojo turtorinkos dalyviai. Priešperkant ar parduodant nekilnojamąjįturtąir pardavėjas, ir pirkėjas nori žinot jo vertęrinkoje. Investuotojai priešfinansuodami projektą nori žinoti jo investicinęvertę(naudojimo pajamųvertę). Brokeriai taip pat nepradės pardavinėti nekilnojamojo turto nežinodami jo rinkos vertės ir jos galimųpasikeitimųartimiausiu metu. Todėl vertintojųparuošimas apima nemažai finansinių žinių, jis turi išmanyti brokerio, statybininko darbą, žinoti su nekilnojamuoju turtu susijusius teisinius aktus ir be abejo nekilnojamojo turto vertinimo būdus.

Daugiau galite pasiskaityti: Nekilnojamo turto rinkos klasifikavimas

Patiko? Pasidalink
Share

Biurų rinka Panevėžyje

Nors mažesnių biuro patalpų poreikis yra, Panevėžyje nuo 2005 metų nebuvo pastatytas nė vienas naujas biuro pastatas. Manoma, kad to priežastis galėtų būti mažas atsiperkamumas jau trejus metus nekintanti nuomos kaina. Tokia padėtis truks dar mažiausiai metus .

Vilhelmantas Sereika, UAB „Ober-Haus Nekilnojamasis Turtas“ Panevėžio biuro vadovas, pasakoja, kad šiuo metu mieste užpildyta tik didelių patalpų nuomos rinka – 200-400 m2 biuro patalpų paklausos beveik nelikę. Tačiau 20-40 m2 dydžio biuro patalpų trūksta. Be to, naujesni biurai yra A klasės, tačiau nuomininkai dažniau ieško B klasės biuro patalpų.
„Dabar vyrauja tendencija – nedidelis biuras ir maža kaina“, – sako p. Sereika.
Bendrovės duomenimis, nuo praėjusių metų mažų biurų paklausa išaugo 20%, o didesnių – 70-120 m2 dydžio – sumažėjo apie 10%. Panevėžio biuro vadovo teigimu, net ir pačiame miesto centre yra dar neišnuomotų 200, 300 m2 patalpų. Tokia padėtis, p. Sereikos manymu, susiklostė dėl nepigių statybų ir nuomos kainos stabilumo. Panevėžyje biurų, taip pat ir prekybos patalpų nuomos kainos nesikeitė jau keletą metų. Tačiau statybos brango. Jo manymu, kainos ir artimiausioje ateityje neturėtų ryškiai kisti. „Tai gal kiek atbaido statytojus. Statybos brango, o atsiperkamumas liko toks pat, kaip ir prieš trejus metus.

Ką kalba nuomotojai

Nuomotojai kainas norėtų kelti, tik klausimas, ar nuomininkai išgalės mokėti. Tad dabar mieste statoma daugiau daugiabučių, o biurų statybai skiriama mažiau dėmesio“, – sako Panevėžio biuro vadovas. Tačiau planų statyti naujus biurus yra. Greičiausiai jau kitų metų pabaigoje „Babilono“ – „Miestas mieste“ – projekto plėtotojai turėtų pradėti statyti ir biurus.     Pono Sereikos žiniomis, jų turėtų būti nemažai ir žadama įvairaus dydžio. Be to, pramoniniame rajone – Pramonės gatvėje – UAB „Aulaukis“ turi planų rekonstruoti seną savo administracijos pastatą ir dalį patalpų nuomoti. Kol kas neaišku, koks likimas laukia buvusio AB „Ekranas“ administracijos pastato. „Kas bus su „Ekrano“ pastatu, sunku spręsti. Jei kažkas įsigis vien tik administracijos pastatą, greičiausiai jis bus skirtas nuomai. Jei kaina nebus didelė, išnuomoti nebus sunku“, – spėja jis. Ponas Sereika prognozuoja, kad kitais metais biurų paklausa išliks panaši, gal kiek vėl didėti turėtų mažesnių biurų poreikis.
„Mažų biurų paklausa visada buvo. Mažos įmonės, kurios dirba nuosavuose butuose, pamažu dirba, plečiasi, tad joms po kurio laiko reikia jau didesnių patalpų“, – sako jis.

Šaltinis: Gyvenamojo būsto rinka

Patiko? Pasidalink
Share