Kava — kasdieninis gėrimas Europos šalyse. Kavos vartojimo lyderis XIX a. Europoje buvo Vokietija, bet mūsų amžiuje padėtis pasikeitė. Prancūzijoje vienam žmogui per metus tenka 5,5 kg, bet ypač kava geriama Skandinavijos šalyse: vienas žmogus jos suvartoja 11-12 kg.
Kava labai mėgstama Švedijoje. Stambios firmos kovoje dėl pirkėjų iš to daro savo biznį. „Karas kavos fronte, — rašė laikraštis „ Dagens niucheter“ , — toks brangus, kad nedidelėms kavos įmonėms gresia visiškas išnykimas“ Nesulaikoma reklama, persekiojanti švedus visur ir visada, pasiekė savo — Švedijoje beveik be išimties visi geria firmos „ Hevalija“ kavą. Ši firma priklauso amerikiečių kompanijai „ Dženeral fuds“ .
Štai ką rašo apie Daniją Genadijus Fišas knygoje „ Sveika, Danija!“ : „ Kavą čia geria bet kokia proga ir net be progos. Mane rimtai įtikinėjo, kad daugelio kaimo laiškanešių, iki šiol tebedėvinčių tradicinius ryškiai raudonus švarkus, priešlaikinės mirties priežastis, — apsinuodijimas kava. Atsisakyti — reiškia įžeisti, o per dieną laiškanešys išnešioja ne mažiau kaip pusšimtį laiškų“
Labai populiari kava Italijoje. Temperamentingi italai nenuilsdami ginčijasi, kuris iš šioje šalyje priimtų kavos virimo būdų yra geresnis. Pirmasis būdas — neapolietiškas. Šiuo būdu kava verdama kavavirėje su besisukančiais indais ir filtru tarp jų. Antrasis būdas vadinamas „ espres“ ; kava verdama espres kavavirėje. Abu būdai turi savų gerbėjų ir priešininkų. Italai pupeles labiau paskrudina, negu tai priimta pas mus. Italijoje geria tirštą, juodą kavą su daug kofeino.
Jugoslavijoje kava tradicinė. Čia ji verdama rytietiškai, džiazvose, nors neatsisakoma ir naujausių kavos virimo aparatų. Mėgsta kavą Lenkijoje ir Vengrijoje, kur ją gamina meistriškai ir labai skanią.
Kiek kavos įvežama vieną ar kitą šalį, lemia ne tik tai, kiek jos suvartojama, bet ir tai, kiek toje šalyje yra kavos perdirbimo pramonės. Kava yra pagrindinė žaliava keletui produktų.
Jau buvo kalbėta apie šalių padalijimą „ arbatos“ ir “ kavos““.
„Arbatos“ šalims priklauso Anglija. Joje gyvuoja „Tarptautinis arbatos komitetas“ , kurio duomenimis septintąjį dešimtmetį arbatos šalyje suvartota 2% daugiau ir tai sudarė 183 469 tonas. Statistikos duomenimis, vidutiniškai kiekvienam anglui tenka 5,5 stiklinės stiprios arbatos. O štai kažkoks anglas Kenas Peidrikas pasigyrė kasdien išgeriąs 83 puodukus arbatos. Žurnalistai jį apkaltino melu, nes šis sugebėjo išgerti tik 76 puodukus.
Arbata tvirtai įėjo anglų dienos racioną. Bet tai, žinoma, nereiškia, kad kavos šioje šalyje negeriama visai, kaip ir neišimtis yra arbata eilinio prancūzo dienos racione. Vidutiniam anglui per metus tenka tik 0,68 kg kavos. O tokioje „ kavos“ šalyje kaip JAV, arbata sudaro maždaug ketvirtadalį kavos kiekio.
Nors TSRS tradicinis gėrimas lieka arbata, tačiau galima tvirtinti, jog ir kava įgyja vis didesni populiarumą. Per paskutinį amžiaus ketvirtį kavos pupelių vartojimas padidėjo daugiau kaip 40 kartų.
Tarybų Sąjunga kavą perka iš daugelio šalių. Daug perkama braziliškos kavos, kiek mažiau — indiškos ir jemeniečių kavos. TSRS yra nemažai šiuolaikinių galingų kavos perdirbimo įmonių, kuriose gaminama plataus asortimento kavos gėrimų. Iš tokių žinomų paminėtinas Maskvos Lenino maisto kombinatas, maisto kombinatai Leningrade, Odesoje, Lvove, Rygoje, Rostovo Jarošlavlyje — kavos su cikorija kombinatas.
