Kavamedžiai auga visose aukštumose: nuo jūros lygio iki šalčių linijos tropikuose

Kavamedžiai auga visose aukštumose: nuo jūros lygio iki šalčių linijos tropikuose 2 tūkst. m aukštyje. Didelėse aukštumose kava bręsta lėčiau, bet yra kur kas geresnės kokybės.

Svarbu plantacijų sklypo aukštis ir padėtis. Augalams reikalinga ne tik tam tikra temperatūra, bet ir saulės spindulių kiekis. Tiesioginiai saulės spinduliai kavamedžius žudo. Štai kodėl šie medžiai mėgsta aukštesnių medžių paunksnę. Tam tikslui plantacijose sodinami aukšti ir tiesūs medžiai eritrinai. Paprastai prieš sodinant į dirvą kavamedžių sėklos nuvalomos (nuimamas minkštimas). Antraisiais gyvenimo metais sodinukai persodinami plantacijas. Dar po dvejų metų pasirodo pirmieji vaisiai, o subręsta medis penkerių septynerių metų.

Derlių kavamedžiai duoda iki 50 metų; intensyviausias derlingumas esti 15 metų. Kadangi tropikų ir subtropikų sezoninė klimato kaita nedidelė, medžiai žydi ir derlių duoda apskritus metus. Kiek derlių nuimama, priklauso nuo temperatūros ir drėgmės. Kalnuose, kur temperatūra žemesnė, nokimas vyksta lėčiau, derlius renkamas vieną kartą, šiltuose ir drėgnuose slėniuose — iki keturių kartų per metus. Derliaus kiekis svyruoja trejų metų periode. Per metus nuo vieno medžio surenkama iki 3 kg žalių kavos pupelių, o plantacijose iš 1 ha gaunama iki 20 centnerių.

Kavamedžiai yra lepūs. Juos reikia rūpestingai ir nuolat prižiūrėti. Yra nemažai žemės ūkio kenkėjų ir ligų, pažeidžiančių tiek vaisius, tiek ir pačius kavamedžius. Praėjusio amžiaus pabaigoje rūdinis grybelis sunaikino medžius Ceilone (dabar Šri Lanka).

Jokios priemonės negalėjo sustabdyti baisios ligos, kuri siautėjo daugiau kaip 20 metų. Jeigu 1870 m. Ceilonas eksportavo daugiau kaip 50 tūkst. tonų kavos, tai XX a. pradžioje šalyje neliko nė vieno sveiko medžio.

Kavamedis — puikus naminis augalas, kurį lengva išauginti iš sodinukų. Trečiais gyvenimo metais augalai pradeda žydėti baltais kvapiais žiedais. Namų sąlygomis kavamedis duoda derlių. Nuo suaugusio augalo galima surinkti iki pusės kilogramo žalių pupelių per metus.

Taigi kavos vaisiai prinoko — pradžia yra. Vaisiai nuo medžių surenkami rankomis. Pupelę galima išimti tik pašalinus vaisiaus luobelę ir minkštimą, taip pat vidinę „sidabrinę odelę“.

Yra du vaisių apdorojimo būdai: sausasis ir drėgnasis. Sausuoju būdu gaunama 65 % kavos. Tai senovinis būdas. dar senovės Jemene arabai leisdavo saulei vaisius sudžiovinti ant medžių, o paskui nupurtydavo juos ant pakloto. Kava moko ir džima — vertingesnės rūšys — ir dabar paliekama džiūti ant medžių.

Brazilijoje didžioji kavos dalis valoma sausai. Derlius surenkamas sausuoju sezonu, balandžio—rugsėjo mėnesiais. Nuo medžių visi vaisiai nurenkami vienu metu. Nuplauti vaisiai plonu sluoksniu suberiami saulėkaitoje ir paliekami džiūti dvi tris savaites. Keletą kartų per dieną grėbliais vaisiai pamaišomi, o nakčiai uždengiami nuo drėgmės. Džiovinant vyksta ir pupelių fermentacija. Išdžiovinti vaisiai suberiami į specialią mašiną visiems apvalkalams pašalinti.

Patiko? Pasidalink