Kavavirė — būtina detalė kavai virti. Atsiminkite: ir ultramoderni, ir pati paprasčiausia kavavirė reikalauja atidžios priežiūros. Viskas smulkiai aprašyta gamyklos pateiktoje instrukcijoje. Mes apsiribosime keletu bendrų patarimų.
Ką tik nupirktą kavavirę iš pradžių išplaukite karštu vandeniu, o paskui vandeniu, prisotintu kavos. Kaip gerą pypkę, kavavirę iš pradžių reikia „ aprūkyti“ . Išpilkite vieną dvi pirmąsias kavos porcijas, kurios, tikriausiai, turės nemalonų kvapą, ir tik paskui galima naudoti kavavirę kavai virti.
Išvirę kavą, kavavirę išskalaukite karštu vandeniu. Nepalikite joje tirščių. Kavoje esantys riebalai aptraukia kavavirės vidinį paviršių ,plėvele, kuri lengvai nusiplauna geriamąja soda.
Žiūrėkite, kad filtras būtų geras. Popierinis filtras panaudojamas tik vieną kartą, o filtrą iš audinio reikia kruopščiai išplauti ir laikyti šaltame vandenyje maišelyje — tai jį apsaugos nuo oro bakterijų.
Nepatartina kavavirės plauti tame vandenyje, kuriame prieš tai buvo plaunami stalo indai, taip pat naudoti plovimo priemones ir tuo labiau — abrazyvines medžiagas ar metalinius šepečius. Nuo pluoštinio skudurėlio ir popierinės servetėlės ant kavavirės sienelių gali likti pluošto likučių ir paskui patekti į kavą. Geriausia ją šluostyti rankšluosčiu iš tankaus audinio. Kartkartėmis kavavirę, reikia išplauti parūgštintu vandeniu, kad nusiplautų apnašas.
Stalo serviravimas taip pat labai svarbu. Žurnaluose rašoma, žinoma, jei jais galima tikėti, jog Bekingemo rūmuose paduodant puodelį arbatos anglų karalienei, procedūroje dalyvauja septyni įmonės. Žinoma, buvo teisus Ostapas Benderis, tvirtinęs, kad nereikia daryti kulto iš maisto. Norint nenukrypti kraštutinumus, protingiausia kavą tiekti išmoningai ir, galbūt, šiek tiek iškilmingai, tuomet kava atrodys skanesnė ir nė kiek nepakenks užstalės pokalbio nuoširdumui bei gerai nuotaikai. Eduardas Bagrickis savo jausmus išreiškė šiomis eilėmis:
Ach, saldžiausioji kava, ir tu, migdole sausas!
Išdėstyti puodukai ant baltų
Kava išpilstoma mažus kavos puodukus. Netinka arbatos puodukai ir jau visiškai blogai, jei kava pilstoma didelius puodukus arba stiklines. Suprantama, kalbame apie juodą stiprią kavą. Kavą su pienu galima gerti ir iš arbatos puodukų.
Įprasta kavų tiekti tame pačiame inde, kuriame virė. Jei dėl kokių nors priežasčių to padaryti neįmanoma, kavą reikia perpilti į kitą indą. puodukus kava išpilstoma čia pat prie stalo. Nereikia visų puodukų pripilti iškart. Pripylę vieną, perduokite jį svečiui. Pasistenkite tai padaryti taip, kad jo nesutrukdytumėte ir, žinoma, neverskite jo atsistoti.
Kavos puodukus reikia statyti ant lėkštučių. Tai patogu ir tam, kuris paduoda puoduką, ir tam, kuris ji ima. Ir nors jūs labai įsijautęs į pokalbį, atsiminkite, kad tuščią puoduką reikia dėti vėl ant lėkštutės, o ne bet kurią laisvą vietą. Taip pat kavos lėkštutės negalima panaudoti vietoj peleninės.
Jei kava rytietiškai pagaminta, nei šaukštelių, nei cukraus ant stalo nedėdama. Visais kitais atvejais būtini nedideli šaukšteliai, atitinkantys puoduko ir lėkštutės dydį. Šaukštelis dedamas ant lėkštutės. Jis skirtas kavai išmaišyti, o paskui vėl dedamas lėkštutę.
Cukrus gali būti smulkus arba gabalinis, bet geriausiai tinka greit tirpstantys standartiniai gabaliukai — jais labai lengva nustatyti reikiamą kiekį. Cukrui imti padedamos mažos „žnyplytės“. Jei jų ant stalo nėra, galima cukrų imti ranka, tačiau reikia pasistengti nepaliesti kitų cukrinėje esančių gabaliukų. Bet kuriuo atveju netinka cukraus imti savo šaukšteliu, ypač jau naudotu.
Prie kavos tinka sausainiai, pyragaičiai, tortas. Kuriems patiko lėkštelėje patiekiama smulkiais griežinėliais supjaustytos citrinos. Ant stalo galima padėti ir vandens su ledu. Užgerti kavą nedideliu šalto vandens gurkšneliu — įprotis visai neblogas.
