Žyma: automobiliai su defektais

Vairuotojas turi įsidėmėti, kad aplenkimas visada yra pavojingas manevras

Vairuotojas turi įsidėmėti, kad aplenkimas visada yra pavojingas manevras, todėl nereikia jo imtis, jeigu nėra absoliučiai būtina. Nedera pasiduoti apgaulingos savimeilės jausmui, kad mes turime važiuoti greičiau, negu kiti.

Pavojus lenkiant didėja, kai aplenkiančiojo ir aplenkiamojo automobilių greičių skirtumas esti nedidelis. Šiuo atveju aplenkimas užsitęsia ir padidėja jo kelias.

Iš aplenkiančiosios mašinos vairuotojo reikalaujama, kad lenkimo metu jis nedidintų greičio. Ši sąlyga būtina aplenkimo laikui ir keliui sutrumpinti.

Abu vairuotojai, tiek aplenkiantysis, tiek aplenkiamasis, privalo rūpintis šio manevro saugumu. Eismo saugumo sumetimais jie turi išlaikyti pakankamą šoninį atstumą tarp savo automobilių. Toks atsargumas niekada nepakenkia, netgi labai praverčia tuomet, kai vienas iš automobilių paslydęs ar dėl kitos priežasties nebegali išlaikyti tiesios krypties arba minutę ją praranda.

Vairuotojas, važiuodamas eismo juosta, esančia aplenkiamajam iš kairės, gali lenkti, jos nekeisdamas. Todėl neturi duoti jokio įspėjančio signalo posūkio rodikliu. Tačiau, kai lenkdamas vairuotojas turi pakeisti eismo eilę ir išvažiuoti į kairę, jis privalo laiku signalizuoti apie šį ketinimą posūkio rodikliu, kurį reikia išjungti iš karto, pakeitus eismo juostą, ir nepalikti įjungto aplenkimo metu.

Kokią dar sąlygą būtina įvykdyti prieš aplenkiant, kai keičiama eismo juosta? Vairuotojas privalo įsitikinti, kad savo manevru jis neperkirs kelio kitoms transporto priemonėms. Jis turi pasižiūrėti užpakalinio vaizdo veidrodį ir pasitikrinti, ar neketina kas nors jo lenkti kaip tik tuo momentu, kai jis pradės lenkti. Jeigu taip yra iš tikrųjų, vairuotojas turi atsisakyti šio manevro, išjungti posūkio rodiklį ir tol likti savo eismo juostoje, kol jį lenkiantysis automobilis baigs lenkti. Atsargumo ignoravimas tokiais atvejais ne kartą yra buvęs rimtų avarijų priežastimi.

Ypač reikia būti atsargiam, lenkiant dviratininkus ir motociklininkus, nes jų transporto priemonės pasižymi dideliu judrumu j šalis. Būtina, kad, jas lenkiant, atstumas tarp transporto priemonių būtų ne mažesnis kaip 1 m. Didesnis atstumas niekada nepakenkia.

Automobilių supirkimas Kaune

Kai mus kas nors lenkia, turime stengtis važiuoti tiesia kryptimi. Sis principas nepaprastai svarbus intensyvaus eismo ruožuose, transporto priemonėms važiuojant arti viena kitos. Pavyzdžiui, nedidelis automobilis važiuoja prie tramvajaus bėgių krašto, kad galėtų aplenkti gretimoje dešinėje juostoje lėčiau važiuojantį didelį sunkvežimį su priekaba. Nedidelis automobilis „įsitaiso“ tarp važiuojamosios dalies kairiojo krašto ir antrojo automobilio ir lenkia. Tačiau tam sunkvežimiui aplenkti reikia tam tikro laiko ir palyginti didelio atstumo. Visą šitą laiką nedidelės lengvosios. mašinos vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad aplenkiamasis sunkvežimis neišlįs kairę nė per pusmetrį. Priešingu atveju jis prispaustu lengvąjį automobilį prie tramvajaus bėgių. Todėl aplenkiamojo automobilio vairuotojas privalo važiuoti tiksliai tiesia kryptimi, nė kiek nuo jos nenukrypdamas, iki aplenkimo baigmės.

Prireikus tuo metu aplenkiamajam automobiliui lenkti kokią nors kliūtį, jo vairuotojas privalo šio manevro atsisakyti. Prieš kliūtį jis turi savo automobili pristabdyti, nekeisdamas važiavimo krypties arba nenukrypdamas nuo tiesiosios, ir lenkimą atidėti iki baigs manevrą aplenkimą pradėjęs vairuotojas.

Įspėjantieji ženklai yra trikampio formos, kurio viena viršūnė nukreipta aukštyn

Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas

Patiko? Pasidalink
Share

Eismo greičio sumažinimui turi įtakos padangų ir kelio sukibimas

Eismo greičio sumažinimui turi įtakos padangų ir kelio sukibimas. Kai kelias slidus, jo danga iš bazaltinio tašyto akmens arba asfaltbetonio nuzulinta, be to, dar ir šlapias, vairuotojas turi gerokai sumažinti greitį. Šiuo atveju svarbus patarėjas yra jo daugiametė patirtis. Turėdamas tokią patirtį, vairuotojas veikia atsargiau, negu, sprendžiant iš pirmo žvilgsnio, reikėtų, nes kitaip jis gali patirti didelių nemalonumų bei susidurti su rimtais netikėtumais.

Gali tekti riboti greiti ir dėl sunkių eismo sąlygų, pavyzdžiui, kai važiuojamojoje dalyje ar šalia jos yra vaikų, važiuojamąja dalimi dažnai vaikšto žmonės, kai intensyvus transporto priemonių eismas, siauras kelias, sunku prasilenkti su kitomis transporto priemonėmis. Tokiomis sąlygomis geriausias patarėjas mūsų sveika nuovoka.

Kaip matyti iš viso, kas pasakyta, kelio ruože leidžiamas greitis ne visada yra saugus. Tačiau greitis, viršijantis leistiną, tikriausiai bus pavojingas.

Ne visada pavojingas yra vien per didelis greitis. Pavojingas gali būti ir labai mažas greitis. Pavyzdžiui, vienas vairuotojas važiuoja labai lėtai, o kiti prieš ji ir už jo — greitai; tuo lėtai važiuojantis ne tik tampa kliūtimi, trukdančia eismui, bet ir sudaro pavojingą situaciją. Tokia situacija kyla dėl to, kad, vienam automobiliui riedant lėtai, kitų automobilių vairuotojai esti verčiami ji lenkti siaurame kelyje ir intensyvaus priešpriešinio eismo sąlygomis. Panašios padėtys dažnai pasitaiko siaurame kelyje, tuneliuose ir riboto pločio vietose. Tokiais atvejais reikia prisitaikyti prie kitų automobilių greičio.

Ženklai, draudžiantys stovėti arba sustoti

Bendra pastaba: greičio normavimas glaudžiai susijęs su automobilio stabdymo keliu. Patyręs vairuotojas, vadovaudamasis savo patirtimi, moka greitai nustatyti to kelio ilgį, nes tai turi pirmaeilę reikšmę, pasirenkant saugų greiti. Labai svarbi vairuotojo savybė yra sugebėjimas neklystant nustatyti kelio slidumą ir automobilio stabilumą kelyje. Abi šias savybes jis įgyja praktikoje, kai turi pagrindines teorines žinias.

Užstatytose teritorijose kelių eismo taisyklės nusako greičio apribojimą iki 50 km/h (jeigu kelio ženklai nenurodo kitokio greičio). Vadinasi, keliuose, einančiuose neužstatytomis teritorijomis, kai juose nėra greiti ribojančių ženklų, galima važiuoti didesniu greičiu, bet visada būtina žiūrėti bendro eismo saugumo. Tokie gatvių ruožai, kuriuose greitis neribojamas, yra, pavyzdžiui, kai kurie šiuolaikiniai tiltai, turintys plačią važiuojamąją dalį. Atrodytų, kad tai kažkoks nesusipratimas, nes, greitai važiuodamas, automobilis gali nukristi į upę. Tačiau ant tilto nėra pėsčiųjų eismo, važiuojamoji dalis tokia pat plati arba net platesnė už paprastą gatvę, o vežimų eismas uždraustas. Tad eismas tiltu yra mažiau pavojingas, negu pilna transporto priemonių gatve, ir riboti greitį čia nėra reikalo. Kaip rodo praktika, labai retai automobiliai sulaužo tilto aptvarą ir nukrinta į upę, bet gana dažnai užvažiuoja ant šaligatvio ir prispaudžia pėsčiuosius prie pastatų sienų, nepaisant to, kad eismo greitis gatvėse yra apribotas.

Legendinio Ford T atsiradimo istorija

Be abejo, daugumai patyrusių vairuotojų laikytis greičio apribojimo nelengva. Todėl jie dažnai peržengia leistiną greičio ribą, kartais netgi ties pažymėtomis pėsčiųjų perėjomis ir prie tramvajų sustojimų. Tai prieštarauja eismo taisyklėms, kurios yra privalomos visiems, bei neatitinka kultūringo vairavimo principų. Ypač tuo požiūriu nedrausmingi būna jaunuoliai, važinėjantys brangiais (savo tėvų) automobiliais ir besistengiantys tokia vairavimo maniera nustebinti šalia sėdinčius savo draugus. Deja, dažniausiai šitai baigiasi tragiškai.

PAVARŲ DĖŽIŲ VARIANTAI IR JŲ VEIKIMO PRINCIPAI

 

Patiko? Pasidalink
Share

Amfibijos — tai automobiliai, sugebantys ir plaukti, ir važiuoti

Noras važiuoti greit, lengvai įveikti visas kliūtis skatino suderinti vienoje mašinoje automobili ir laivą, t. y. sukurti tokia transporto priemone, kuria galėtumei riedėti sausuma ir plaukti, kai kelia netikėtai kerta didelis vandens telkinys. Taip atsirado šiandien daug kur paplitęs ir jau nieko nebestebinantis automobilis — amfibija.

Amfibijos — tai automobiliai, sugebantys ir plaukti, ir važiuoti. Jie gaminami iš didelio pravažumo automobilio agregatų, turi hermetišką laivo pavidalo kėbulą ir laivąsraigti arba reaktyvinį vandens variklį.

Sukurti „plaukiojančią“ ratinę mašiną pirmąkart pabandyta 1907 metais Prancūzijoje. Iš karto paaiškėjo, kiek daug techninių sunkumų teks įveikti konstruktoriams: toks automobilis privalo turėti visus įprasto automobilio mechanizmus bei agregatus, visiškai hermetišką kėbulą. Kadangi iš kėbulo turi išsikišti ratų ašys, traukės, perdavimo velenai, lingės ir kt., reikėjo sugalvoti ir įrengti sudėtingą sandarinimo sistemą, vandens nepraleidžiančias tarpines, hermetiškus stabdžius. Be to, amfibijai reikėjo suprojektuoti įrenginį plaukti vandeniu — sraigtą, siurblius, išsiurbiančius iš mašinos vandenį, plaukimui skirtus vairavimo įtaisus, inkarą ir kitus navigacinius įrenginius. Daugelis šių techninių problemų buvo sėkmingai išspręsta, tačiau šiuolaikinis automobilis-amfibija pagal savo techninius duomenis bei galimybes sausumoje neprilygsta automobiliui, o vandenyje — laivui.

Beje, to ir nebuvo siekiama, nes amfibijos pirmiausia skiriamos armijai (šiais savotiškais automobiliais galima greit persikelti per upes, kai sugriauti tiltai, išlaipinti iš laivų ) sausumą armijos desantą ir pan.). Jau Antrojo pasaulinio karo metais amfibijos buvo naudojamos įvairiose kovinėse operacijose.

Šalyje gana ilgai buvo gaminama amfibija GAZ-46 (arba MAV), galinti vežti 4 keleivius arba 500 kg krovinį. Važiuoti šiuo automobiliu buvo galima iki 90 km per val. greičiu, plaukti — 9 km per val.

Šiandien amfibijos turi pakankamai talpų hermetišką korpusą ir plaukia varomos sraigto ar reaktyvinės jėgos, kuri susidaro išmetant vandens srovę iš vandensvaidžio. Kai kurios amfibijos plaukia vandenyje besisukančių ratų dėka.

Dabar gaminamos lengvos amfibijos medžiotojams, žvejams, turistams. Jos gali turėti net 6 ar 8 nedidelius varančiuosius ratus, 20-25 AG variklis leidžia pasiekti 30-50 km per val. greitį sausumoje ir 5-7 km per val. vandenyje. Traukos jėga vandenyje susidaro sukantis sraigtui arba ratams. Tokio tipo amfibijos dabar populiarios Kanadoje, Šveicarijoje, JAV ir kitur.

Saugaus automobilio koncepcija

AUTOMOBILIO PADANGA — TAI PATVARI GUMOS IR AUDINIO KONSTRUKCIJA

Patiko? Pasidalink
Share

Automobilių keliai — sudėtinė visos transporto sistemos dalis

Kad automobilis greičiau riedėtų, reikia lygaus kelio. Tačiau vien lygaus jo šiandien per maža: važiuoti bus smagiau, jei kelias tiesus it strėlė, be staigių posūkių, pavojingų ir nuokalnių. Taigi norime, kad kelionė automobiliu ar autobusu būtų neilga, kad jaustumės joje saugūs ir patirtume malonių akimirkų.

Visiškai pagristai šiandien teigiama, kad a kiekvieno krašto ekonomiką ir net kultūros lygi atspindi ne tik automobilizacijos tempai, bet ir krašto keliai. Patogiais, lygiais, peizažą puošiančiais keliais gali didžiuotis kiekviena šalis…

Tankus gerų automobiliams pritaikytų kelių tinklas leidžia tolygiai išdėstyti gamybines jėgas, o tada greičiau auga miestai, gyvenvietės, naujos pramonės įmonės ir agrariniai kompleksai, nes greitas žaliavų ir medžiagų pristatymas bei produkcijos išvežimas automobiliais spartina ir patį gamybos procesą, stiprina gamybos ryšius su vartotojais. Geri keliai prailgina automobilių amžių, sumažina jų remonto ir eksploatacijos išlaidas. Be to, plačiose, lygiose automobilių magistralėse be sankryžų daug mažiau galimybių susidaryti avarinėms situacijoms.

Automobilių keliai — sudėtinė visos transporto sistemos dalis, ir jos plėtojimas mūsų šalyje neįmanomas be magistralinių sąjunginės bei respublikinės reikšmės kelių tiesimo bei senųjų rekonstrukcijos.

Dabar mūsų respublikoje vingiuojančių kelių bendras ilgis — per 33 tūkst. kilometrų. Jeigu visus juos — valstybinės, respublikinės ir rajoninės reikšmės — sudurtume į dvi juostę magistralę, galėtume nuvažiuoti nuo Baltijos iki pat Ramiojo vandenyno.

Šiandieninis Lietuvos kelių tinklas, žinoma, remiasi ir istoriniu palikimu, tačiau prieš geroką pusšimti metų daugelis mūsų kelių buvo gana blogi — vyravo gruntkeliai, kuriais pavasario arba rudens polaidžių metu buvo sunku išvažiuoti. Būta ir nedidelių asfaltuotų ruožų. Kelininkai su šypsena prisimena, jog vyresniosios kartos žmonės ligi šiol tebesako „meksfaltas“, — mat tada kelio dangai buvo naudojamas visame pasaulyje garsus meksikiečių bitumas.

Iki pat Tarybų valdžios atkūrimo nė vienas Lietuvos plentas neturėjo ištisinės asfalto dangos. Kaip ponai viršaičiai vieškelius tiesė, su taiklia ironija viename tuometiniame savo apsakyme pasakoja Petras Cvirka… 1940 metų pradžioje kelių su kieta danga (grįstų akmenimis, išpiltų skalda ar žvyru) buvo tik 2000 kilometrų, arba mažiau kaip šeši procentai. Tokią prastą kelių tiesimo būklę galima paaiškinti ekonominiu buržuazinės Lietuvos nepajėgumu.

Po karo Lietuva atstatė sugriautą liaudies ūkį, išlygino nuniokotus senuosius kelius ir nutiesė daug naujų — asfaltuotų, tiesių, plačių, gerai pritaikytų intensyviam automobilių eismui.

Automobilių supirkimas Kaune ir jo apylinkėse.

Patiko? Pasidalink
Share

Automobilių maratonas per Azijos valstybes

Pervažiavus kinų sieną, prieš akis atsivėrė lygios Mongolijos stepės. Jomis reikėjo važiuoti iki Kiachtos (prie rusų—kinų valstybinės sienos). Šį punktą pirmasis pasiekė Š. Borgezė birželio 25 d. už dviejų savaičių po starto. Kiti čia atvyko tik po trijų dienų.

Tolesnė kelionė per Sibirą ir Uralą truko dvi savaites. Maratono dalyviai daugiausia važiavo Transsibiro geležinkeliu, tačiau retkarčiais lenktynių trasa išeidavo iš bėgių kelio, tada tekdavo išvažiuoti Sibiro lygumų vieškelius, kurie buvo sunkiai pravažiuojami. Daug kartų keliautojai čia įstrigo pelkėse, keliantis per plačias ir sraunias Rusijos upes su virpančia širdimi užkeldavo savo automobilius ant nepritaikytų keltų… Rūpesčių ne sykį kėlė ratai, kurie lenktynėse turi nesustodami riedėti, ir tai, kas jiems kliudydavo, tekdavo įveikti visokiomis gudrybėmis.

Kad būtų lengviau važiuoti biriais ir šlapiais keliais, medinius automobilių ratus apsukdavo grandinėmis, tačiau tai gelbėdavo tik kurį laiką, nes geležis pamažu pradėdavo graužtis ratlankių bei stipinų medį ir juos, sugadindavo. Nuo lietaus ir pakelės balų vandens išbrinkusiems ratams tikra dangaus bausmė buvo saulė: karštis juos perdžiovindavo, ratai išklypdavo, išbyrėdavo stipinai. Todėl vos tik išsigiedrijus, medinius automobilių ratus laistydavo, drėkindavo vandeniu, bet ir tas mažai padėdavo.

Automobilių supirkimas Šiauliai kainos bei visoje Lietuvoje, šias paslaugas suteiks bet koks supirkėjas, kuris pasirūpins Jūsų „karieta“.

Prieš pasiekiant Permę, išbyrėjo lenktynių lyderės „Italos“ vieno rato stipinai. Ratą per naktį mirkė pirtyje, tačiau pavažiavus keletą kilometrų, stipinai vėl išbyrėjo. Pagelbėjo rusų kaimo račius, greit vien kirviu ir peiliu pagaminęs naują ratą, su kuriuo, beje, „Itala“ ir baigė lenktynes. Kaip tvirtino maratono dalyvis italų žurnalistas Liudžis Bardzinis, naujasis ratas buvo daug patvaresnis, negu senasis, su kuriuo automobilis lenktynes pradėjo.

Naudoti automobiliai ir jų supirkimas vyksta bet kokiame mieste tiek Europos tiek Azijos.

Nuo Kazanės iki Paryžiaus lenktynių kelias ėjo per Maskvą, Brestą, Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, Šarlevilį. Čia keliai buvo jau daug geresni, nuo pat Kazanės jie priminė Vakarų Europos plentus ir „Itala“, smarkiai aplenkusi konkurentus, čia „pasijuto“ Kaip, tarsi ratai patys nešte „į namus“ neštų. Rugpjūčio 10 d. Š. Borgezė įvažiuoja į Paryžių: 16 tūkstančių kilometrų įveikta per du mėnesius! Paryžiečiai plūsta į gatves sveikinti nugalėtojo, tikrai nusipelniusio griausmingų džiūgaujančios minios ovacijų. O po trijų savaičių Paryžius pasitiko atsilikusius, bet atkaklius kitų trijų automobilių ekipažus.

Info apie pirmuosius šviesaforus ir kitką.

Patiko? Pasidalink
Share

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

Vairuotojai labai tiksliai laikosi eismo taisyklių, visų kelio ženklų nurodymų. Niekur neteko pastebėti pervažiuojančių ištisinę ašinę liniją, pažeidžiančių pravažiavimo pirmumo teisę nereguliuojamoje sankryžoje. Daugumoje Suomijos kelin greitis apribotas iki 80 km/val, kai kur iki 60, 100 ir 120 km/ val. Už greičio viršijimą vairuotojai moka dideles pinigines baudas. Dar griežčiau baudžiama už alkoholinių gėrimų vartojimą. Nors ir visai nedaug išgėrus vairuotojas gali būti nubaustas kalėti. Vaikai, keliu einantys mokyklą, turi prisisegę šviesą atspindinčius ženkliukus, kurie vaizduoja žvėrelius ar pasakų herojus. Tokius ženkliukus vaikai mielai nešioja.

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis. Labai populiarus mokymasis vairuoti automašiną ant ledo, nes dažnai Suomijoje keliai būna apledėję, o neturint tokių įgūdžių, avarija neišvengiama. Žiemos metu nuo užšalusių ežerų sniegas nuvalomas taip, kad ledas imituotų vingiuotą kelią, ir kiekvienas automobilistas, turintis noro ir laiko gali čia treniruotis. Pavojaus nėra jokio — nuslydus nuo kelio blogiausiu atveju teks išstumti automobilį iš sniego pusnies.

Suomijoje žiemos metu nei gatvėse, nei keliuose nebarstoma druska, nes druskos naudojimas pridaro daugiau žalos negu naudos (transporto priemonių korozija, neigiamas poveikis augmenijai ir kt.). Žiemą beveik visi automobiliai „apaunami“ padangomis su spygliais.

Suomijos keliuose sutiksi automobilius pagamintus viso pasaulio šalyse. Pastaruoju metu paplito japoniški lengvieji automobiliai ,Toyota„,Datsun“, „Mazdų“ kasmet parduodama apie 25 tūkstančius. Nemaža šalyje ir tarybinių lengvųjų automobilių.

Tai mūsų „Žiguliai“ („Lados“), įvairių modelių „Moskvičiai“, „Volgos“. Pirmą kartą į Suomiją tarybiniai automobiliai buvo eksportuoti dar 1949 m: tada firma „Konela“ pardavė gyventojams 500 lengvųjų automobilių „Moskvič-400″. Nuo to laiko „Konela“ pastoviai parduoda įvairias tarybines mašinas. Dabar labai populiarios tarybinės „Lados“. Kasmet Suomijoje viso parduodama per šimtą dvidešimt tūkstančių lengvųjų automobilių, iš kurių nemažą dalį sudaro mūsų „Lados“ ir „Moskvičiai“, kurie vėliau superkami automobiliai Vilniuje.

Suomijoje šalia slidinėjimo labai mėgstamas ir automobilių sportas. Lenktynių čia būna labai daug ir įvairių, kai kuriose gali dalyvauti kiekvienas automobilistas. O garsiajame Suomijos rali „Tūkstantis ežerų“ dalyvauja ir lietuvių automobilistai, laimėję čia ne vieną pergalę. Galima drąsiai tvirtinti, kad nėra Europoje kitos šalies, kur paprastas automobilistas mokėtų taip meistriškai vairuoti kaip Suomijoje. Todėl čia užtikrintai ir džentelmeniškai važiuoja ne tik visame pasaulyje garsūs ralistai Mikkola, Aaltonenas, Taivonenas, Vatanenas, bet ir visi automobilistai.

Ledynai nušlifavo Suomijos reljefą, todėl keliuose tenka įveikti daug įkalnių ir nuokalnių. Suomiai juokauja, kad jie dalį kelio pralekia oru. Dėl to įvyksta ir avarijų.

Suomijos kelių tinklas nėra ypatingai tankus, tačiau keliai kruopščiai prižiūrimi. Jei kelias asfaltuotas, jis visada lygus, ašinė ir kelkraščio linijos ryškios net nuošaliausiuose keliukuose. Beje, linijos, pėsčiųjų perėjos dažnai ne dažomos, o klijuojamas specialus plastikas ant asfalto. Daug kelio ženklų, daugelis užmiesčio sankryžų bei atskiri kelių ruožai apšviesti. Miestuose daug sankryžų, pėsčiųjų perėjų reguliuojama šviesoforais, kuriuos gamina Helsinkio firma „FISKARS“. Koordinuoto eismo regbliavimo aparatūra, sukurta šioje firmoje, reguliuoja eismą kai kuriose olimpinio Talino ir Vilniaus sankryžose.

Automobiliu supirkimas vilniuje

Šaltinis – Dažniausia eismo nelaimių priežastis – nuovargis

Patiko? Pasidalink
Share