Eismo greičio sumažinimui turi įtakos padangų ir kelio sukibimas

Eismo greičio sumažinimui turi įtakos padangų ir kelio sukibimas. Kai kelias slidus, jo danga iš bazaltinio tašyto akmens arba asfaltbetonio nuzulinta, be to, dar ir šlapias, vairuotojas turi gerokai sumažinti greitį. Šiuo atveju svarbus patarėjas yra jo daugiametė patirtis. Turėdamas tokią patirtį, vairuotojas veikia atsargiau, negu, sprendžiant iš pirmo žvilgsnio, reikėtų, nes kitaip jis gali patirti didelių nemalonumų bei susidurti su rimtais netikėtumais.

Gali tekti riboti greiti ir dėl sunkių eismo sąlygų, pavyzdžiui, kai važiuojamojoje dalyje ar šalia jos yra vaikų, važiuojamąja dalimi dažnai vaikšto žmonės, kai intensyvus transporto priemonių eismas, siauras kelias, sunku prasilenkti su kitomis transporto priemonėmis. Tokiomis sąlygomis geriausias patarėjas mūsų sveika nuovoka.

Kaip matyti iš viso, kas pasakyta, kelio ruože leidžiamas greitis ne visada yra saugus. Tačiau greitis, viršijantis leistiną, tikriausiai bus pavojingas.

Ne visada pavojingas yra vien per didelis greitis. Pavojingas gali būti ir labai mažas greitis. Pavyzdžiui, vienas vairuotojas važiuoja labai lėtai, o kiti prieš ji ir už jo — greitai; tuo lėtai važiuojantis ne tik tampa kliūtimi, trukdančia eismui, bet ir sudaro pavojingą situaciją. Tokia situacija kyla dėl to, kad, vienam automobiliui riedant lėtai, kitų automobilių vairuotojai esti verčiami ji lenkti siaurame kelyje ir intensyvaus priešpriešinio eismo sąlygomis. Panašios padėtys dažnai pasitaiko siaurame kelyje, tuneliuose ir riboto pločio vietose. Tokiais atvejais reikia prisitaikyti prie kitų automobilių greičio.

Ženklai, draudžiantys stovėti arba sustoti

Bendra pastaba: greičio normavimas glaudžiai susijęs su automobilio stabdymo keliu. Patyręs vairuotojas, vadovaudamasis savo patirtimi, moka greitai nustatyti to kelio ilgį, nes tai turi pirmaeilę reikšmę, pasirenkant saugų greiti. Labai svarbi vairuotojo savybė yra sugebėjimas neklystant nustatyti kelio slidumą ir automobilio stabilumą kelyje. Abi šias savybes jis įgyja praktikoje, kai turi pagrindines teorines žinias.

Užstatytose teritorijose kelių eismo taisyklės nusako greičio apribojimą iki 50 km/h (jeigu kelio ženklai nenurodo kitokio greičio). Vadinasi, keliuose, einančiuose neužstatytomis teritorijomis, kai juose nėra greiti ribojančių ženklų, galima važiuoti didesniu greičiu, bet visada būtina žiūrėti bendro eismo saugumo. Tokie gatvių ruožai, kuriuose greitis neribojamas, yra, pavyzdžiui, kai kurie šiuolaikiniai tiltai, turintys plačią važiuojamąją dalį. Atrodytų, kad tai kažkoks nesusipratimas, nes, greitai važiuodamas, automobilis gali nukristi į upę. Tačiau ant tilto nėra pėsčiųjų eismo, važiuojamoji dalis tokia pat plati arba net platesnė už paprastą gatvę, o vežimų eismas uždraustas. Tad eismas tiltu yra mažiau pavojingas, negu pilna transporto priemonių gatve, ir riboti greitį čia nėra reikalo. Kaip rodo praktika, labai retai automobiliai sulaužo tilto aptvarą ir nukrinta į upę, bet gana dažnai užvažiuoja ant šaligatvio ir prispaudžia pėsčiuosius prie pastatų sienų, nepaisant to, kad eismo greitis gatvėse yra apribotas.

Legendinio Ford T atsiradimo istorija

Be abejo, daugumai patyrusių vairuotojų laikytis greičio apribojimo nelengva. Todėl jie dažnai peržengia leistiną greičio ribą, kartais netgi ties pažymėtomis pėsčiųjų perėjomis ir prie tramvajų sustojimų. Tai prieštarauja eismo taisyklėms, kurios yra privalomos visiems, bei neatitinka kultūringo vairavimo principų. Ypač tuo požiūriu nedrausmingi būna jaunuoliai, važinėjantys brangiais (savo tėvų) automobiliais ir besistengiantys tokia vairavimo maniera nustebinti šalia sėdinčius savo draugus. Deja, dažniausiai šitai baigiasi tragiškai.

Automobilių supirkimas Vilnius

Patiko? Pasidalink

Amfibijos — tai automobiliai, sugebantys ir plaukti, ir važiuoti

Noras važiuoti greit, lengvai įveikti visas kliūtis skatino suderinti vienoje mašinoje automobili ir laivą, t. y. sukurti tokia transporto priemone, kuria galėtumei riedėti sausuma ir plaukti, kai kelia netikėtai kerta didelis vandens telkinys. Taip atsirado šiandien daug kur paplitęs ir jau nieko nebestebinantis automobilis — amfibija.

Amfibijos — tai automobiliai, sugebantys ir plaukti, ir važiuoti. Jie gaminami iš didelio pravažumo automobilio agregatų, turi hermetišką laivo pavidalo kėbulą ir laivąsraigti arba reaktyvinį vandens variklį.

Sukurti „plaukiojančią“ ratinę mašiną pirmąkart pabandyta 1907 metais Prancūzijoje. Iš karto paaiškėjo, kiek daug techninių sunkumų teks įveikti konstruktoriams: toks automobilis privalo turėti visus įprasto automobilio mechanizmus bei agregatus, visiškai hermetišką kėbulą. Kadangi iš kėbulo turi išsikišti ratų ašys, traukės, perdavimo velenai, lingės ir kt., reikėjo sugalvoti ir įrengti sudėtingą sandarinimo sistemą, vandens nepraleidžiančias tarpines, hermetiškus stabdžius. Be to, amfibijai reikėjo suprojektuoti įrenginį plaukti vandeniu — sraigtą, siurblius, išsiurbiančius iš mašinos vandenį, plaukimui skirtus vairavimo įtaisus, inkarą ir kitus navigacinius įrenginius. Daugelis šių techninių problemų buvo sėkmingai išspręsta, tačiau šiuolaikinis automobilis-amfibija pagal savo techninius duomenis bei galimybes sausumoje neprilygsta automobiliui, o vandenyje — laivui.

Beje, to ir nebuvo siekiama, nes amfibijos pirmiausia skiriamos armijai (šiais savotiškais automobiliais galima greit persikelti per upes, kai sugriauti tiltai, išlaipinti iš laivų ) sausumą armijos desantą ir pan.). Jau Antrojo pasaulinio karo metais amfibijos buvo naudojamos įvairiose kovinėse operacijose.

Automobilių supirkimas Vilnius

Šalyje gana ilgai buvo gaminama amfibija GAZ-46 (arba MAV), galinti vežti 4 keleivius arba 500 kg krovinį. Važiuoti šiuo automobiliu buvo galima iki 90 km per val. greičiu, plaukti — 9 km per val.

Šiandien amfibijos turi pakankamai talpų hermetišką korpusą ir plaukia varomos sraigto ar reaktyvinės jėgos, kuri susidaro išmetant vandens srovę iš vandensvaidžio. Kai kurios amfibijos plaukia vandenyje besisukančių ratų dėka.

Dabar gaminamos lengvos amfibijos medžiotojams, žvejams, turistams. Jos gali turėti net 6 ar 8 nedidelius varančiuosius ratus, 20-25 AG variklis leidžia pasiekti 30-50 km per val. greitį sausumoje ir 5-7 km per val. vandenyje. Traukos jėga vandenyje susidaro sukantis sraigtui arba ratams. Tokio tipo amfibijos dabar populiarios Kanadoje, Šveicarijoje, JAV ir kitur.

Koks gi jis buvo garsusis „Fordas-T

Patiko? Pasidalink

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

Vairuotojai labai tiksliai laikosi eismo taisyklių, visų kelio ženklų nurodymų. Niekur neteko pastebėti pervažiuojančių ištisinę ašinę liniją, pažeidžiančių pravažiavimo pirmumo teisę nereguliuojamoje sankryžoje. Daugumoje Suomijos kelin greitis apribotas iki 80 km/val, kai kur iki 60, 100 ir 120 km/ val. Už greičio viršijimą vairuotojai moka dideles pinigines baudas. Dar griežčiau baudžiama už alkoholinių gėrimų vartojimą. Nors ir visai nedaug išgėrus vairuotojas gali būti nubaustas kalėti. Vaikai, keliu einantys mokyklą, turi prisisegę šviesą atspindinčius ženkliukus, kurie vaizduoja žvėrelius ar pasakų herojus. Tokius ženkliukus vaikai mielai nešioja.

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis. Labai populiarus mokymasis vairuoti automašiną ant ledo, nes dažnai Suomijoje keliai būna apledėję, o neturint tokių įgūdžių, avarija neišvengiama. Žiemos metu nuo užšalusių ežerų sniegas nuvalomas taip, kad ledas imituotų vingiuotą kelią, ir kiekvienas automobilistas, turintis noro ir laiko gali čia treniruotis. Pavojaus nėra jokio — nuslydus nuo kelio blogiausiu atveju teks išstumti automobilį iš sniego pusnies.

Suomijoje žiemos metu nei gatvėse, nei keliuose nebarstoma druska, nes druskos naudojimas pridaro daugiau žalos negu naudos (transporto priemonių korozija, neigiamas poveikis augmenijai ir kt.). Žiemą beveik visi automobiliai „apaunami“ padangomis su spygliais.

Suomijos keliuose sutiksi automobilius pagamintus viso pasaulio šalyse. Pastaruoju metu paplito japoniški lengvieji automobiliai ,Toyota„,Datsun“, „Mazdų“ kasmet parduodama apie 25 tūkstančius. Nemaža šalyje ir tarybinių lengvųjų automobilių.

Tai mūsų „Žiguliai“ („Lados“), įvairių modelių „Moskvičiai“, „Volgos“. Pirmą kartą į Suomiją tarybiniai automobiliai buvo eksportuoti dar 1949 m: tada firma „Konela“ pardavė gyventojams 500 lengvųjų automobilių „Moskvič-400″. Nuo to laiko „Konela“ pastoviai parduoda įvairias tarybines mašinas. Dabar labai populiarios tarybinės „Lados“. Kasmet Suomijoje viso parduodama per šimtą dvidešimt tūkstančių lengvųjų automobilių, iš kurių nemažą dalį sudaro mūsų „Lados“ ir „Moskvičiai“, kurie vėliau superkami automobiliai Vilniuje.

Suomijoje šalia slidinėjimo labai mėgstamas ir automobilių sportas. Lenktynių čia būna labai daug ir įvairių, kai kuriose gali dalyvauti kiekvienas automobilistas. O garsiajame Suomijos rali „Tūkstantis ežerų“ dalyvauja ir lietuvių automobilistai, laimėję čia ne vieną pergalę. Galima drąsiai tvirtinti, kad nėra Europoje kitos šalies, kur paprastas automobilistas mokėtų taip meistriškai vairuoti kaip Suomijoje. Todėl čia užtikrintai ir džentelmeniškai važiuoja ne tik visame pasaulyje garsūs ralistai Mikkola, Aaltonenas, Taivonenas, Vatanenas, bet ir visi automobilistai.

Ledynai nušlifavo Suomijos reljefą, todėl keliuose tenka įveikti daug įkalnių ir nuokalnių. Suomiai juokauja, kad jie dalį kelio pralekia oru. Dėl to įvyksta ir avarijų.

Suomijos kelių tinklas nėra ypatingai tankus, tačiau keliai kruopščiai prižiūrimi. Jei kelias asfaltuotas, jis visada lygus, ašinė ir kelkraščio linijos ryškios net nuošaliausiuose keliukuose. Beje, linijos, pėsčiųjų perėjos dažnai ne dažomos, o klijuojamas specialus plastikas ant asfalto. Daug kelio ženklų, daugelis užmiesčio sankryžų bei atskiri kelių ruožai apšviesti. Miestuose daug sankryžų, pėsčiųjų perėjų reguliuojama šviesoforais, kuriuos gamina Helsinkio firma „FISKARS“. Koordinuoto eismo regbliavimo aparatūra, sukurta šioje firmoje, reguliuoja eismą kai kuriose olimpinio Talino ir Vilniaus sankryžose.

Šaltinis – ROTORINIO VARIKLIO IŠRADĖJAS INŽINIERIUS FELIKSAS VANKELIS

Patiko? Pasidalink