Eismo greičio sumažinimui turi įtakos padangų ir kelio sukibimas

Eismo greičio sumažinimui turi įtakos padangų ir kelio sukibimas. Kai kelias slidus, jo danga iš bazaltinio tašyto akmens arba asfaltbetonio nuzulinta, be to, dar ir šlapias, vairuotojas turi gerokai sumažinti greitį. Šiuo atveju svarbus patarėjas yra jo daugiametė patirtis. Turėdamas tokią patirtį, vairuotojas veikia atsargiau, negu, sprendžiant iš pirmo žvilgsnio, reikėtų, nes kitaip jis gali patirti didelių nemalonumų bei susidurti su rimtais netikėtumais.

Gali tekti riboti greiti ir dėl sunkių eismo sąlygų, pavyzdžiui, kai važiuojamojoje dalyje ar šalia jos yra vaikų, važiuojamąja dalimi dažnai vaikšto žmonės, kai intensyvus transporto priemonių eismas, siauras kelias, sunku prasilenkti su kitomis transporto priemonėmis. Tokiomis sąlygomis geriausias patarėjas mūsų sveika nuovoka.

Kaip matyti iš viso, kas pasakyta, kelio ruože leidžiamas greitis ne visada yra saugus. Tačiau greitis, viršijantis leistiną, tikriausiai bus pavojingas.

Ne visada pavojingas yra vien per didelis greitis. Pavojingas gali būti ir labai mažas greitis. Pavyzdžiui, vienas vairuotojas važiuoja labai lėtai, o kiti prieš ji ir už jo — greitai; tuo lėtai važiuojantis ne tik tampa kliūtimi, trukdančia eismui, bet ir sudaro pavojingą situaciją. Tokia situacija kyla dėl to, kad, vienam automobiliui riedant lėtai, kitų automobilių vairuotojai esti verčiami ji lenkti siaurame kelyje ir intensyvaus priešpriešinio eismo sąlygomis. Panašios padėtys dažnai pasitaiko siaurame kelyje, tuneliuose ir riboto pločio vietose. Tokiais atvejais reikia prisitaikyti prie kitų automobilių greičio.

Ženklai, draudžiantys stovėti arba sustoti

Bendra pastaba: greičio normavimas glaudžiai susijęs su automobilio stabdymo keliu. Patyręs vairuotojas, vadovaudamasis savo patirtimi, moka greitai nustatyti to kelio ilgį, nes tai turi pirmaeilę reikšmę, pasirenkant saugų greiti. Labai svarbi vairuotojo savybė yra sugebėjimas neklystant nustatyti kelio slidumą ir automobilio stabilumą kelyje. Abi šias savybes jis įgyja praktikoje, kai turi pagrindines teorines žinias.

Užstatytose teritorijose kelių eismo taisyklės nusako greičio apribojimą iki 50 km/h (jeigu kelio ženklai nenurodo kitokio greičio). Vadinasi, keliuose, einančiuose neužstatytomis teritorijomis, kai juose nėra greiti ribojančių ženklų, galima važiuoti didesniu greičiu, bet visada būtina žiūrėti bendro eismo saugumo. Tokie gatvių ruožai, kuriuose greitis neribojamas, yra, pavyzdžiui, kai kurie šiuolaikiniai tiltai, turintys plačią važiuojamąją dalį. Atrodytų, kad tai kažkoks nesusipratimas, nes, greitai važiuodamas, automobilis gali nukristi į upę. Tačiau ant tilto nėra pėsčiųjų eismo, važiuojamoji dalis tokia pat plati arba net platesnė už paprastą gatvę, o vežimų eismas uždraustas. Tad eismas tiltu yra mažiau pavojingas, negu pilna transporto priemonių gatve, ir riboti greitį čia nėra reikalo. Kaip rodo praktika, labai retai automobiliai sulaužo tilto aptvarą ir nukrinta į upę, bet gana dažnai užvažiuoja ant šaligatvio ir prispaudžia pėsčiuosius prie pastatų sienų, nepaisant to, kad eismo greitis gatvėse yra apribotas.

Legendinio Ford T atsiradimo istorija

Be abejo, daugumai patyrusių vairuotojų laikytis greičio apribojimo nelengva. Todėl jie dažnai peržengia leistiną greičio ribą, kartais netgi ties pažymėtomis pėsčiųjų perėjomis ir prie tramvajų sustojimų. Tai prieštarauja eismo taisyklėms, kurios yra privalomos visiems, bei neatitinka kultūringo vairavimo principų. Ypač tuo požiūriu nedrausmingi būna jaunuoliai, važinėjantys brangiais (savo tėvų) automobiliais ir besistengiantys tokia vairavimo maniera nustebinti šalia sėdinčius savo draugus. Deja, dažniausiai šitai baigiasi tragiškai.

Automobilių supirkimas Vilnius

Patiko? Pasidalink

Efektyvi miestų apsaugos priemonė yra apgalvotas jų išplanavimas

Efektyvi miestų apsaugos priemonė yra apgalvotas jų išplanavimas, gatvių ir kelių rekonstrukcija, tinkamas eismo organizavimas. įkūrus pėsčiųjų zoną Niujorko centre, smalkių koncentracija ten sumažėjo tris kartus, o Vienos miesto centre — 70 proc Jau minėjome, kad automobiliai dujų ir kitų žalingų medžiagų išmeta mažiau, jei nereikia dažnai kaitalioti greičio, stabčioti ar vos vos slinkti. Dideliuose miestuose padidinti automobilių judėjimo greitį gali padėti koordinuotas eismo reguliavimas, skirtingo lygio sankryžos.

Tie, kieno buto langai išeina į judrią gatvę, puikiai žino, kokį nesiliaujanti triukšmą kelia pravažiuojančios mašinos. Daugelis galbūt sakys, kad prie automobilių gausmo, burzgesio ir bilsmo miestiečiai jau priprato, tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tikrųjų nuolatinis triukšmas erzina, trukdo susikaupti, dirbti, ilsėtis ir, suprantama, kenkia sveikatai: silpnina klausą, didina nervingumą, kraujospūdį. Triukšmo supamas žmogus miega neramiai, nuolat prabunda, o keldamasis jaučiasi pavargęs. Vos trisdešimties metų sulaukęs triukšmingojo Niujorko gyventojas girdi kaip perpus už jį vyresnis afrikietis, kuris gyvena ramiai, nevarginamas civilizacijos triukšmo.

Intensyvus automobilių eismas Šiauliuose

Pasak automobilių supirkimas Šiauliuose,  didžiausias „triukšmadarys“ šiuolaikiniame mieste — intensyvus automobilių eismas, kuris sukelia 30 proc. viso miesto triukšmo. Sumažinti automobilių srautą gatvėje — ne išeitis, nes ir vienas netvarkingas sunkvežimis ar autobusas gali sukelti 90-100 decibelų triukšmą, prilygstantį pramoninio šaltinio skleidžiamam.

Vadinasi, svarbiausia priemonė triukšmui sumažinti tai kaip, nors prislopinti automobilių variklių gausmą. Ypač — didelių, galingų mašinų, kurios ir pajudėdamos iš vietos, ir greitai ar lėtai važiuodamos kone riaumote riaumoja. Visų automobilių varikliams įrengti efektyvius slopintuvus brangiai kainuoja, be to, ir degalų tada sunaudojama daug daugiau. Kaip pritildyti automobilio variklį — sunkus galvosūkis konstruktoriams, bet spręsti jį reikia ilgai neatidėliojant.

Automobiliui važiuojant, triukšmą skleidžia ne tik burzgiantis variklis, bet ir padangos, per silpni ar netvarkingi duslintuvai, kėbulas, ypač jeigu krovinys į jį pakrautas kaip pakliuvo ar nepritvirtintas. Dar pernelyg garsiai bilda nelabai tobulos konstrukcijos sunkvežimių priekabos.

Šiuo metu gaminami tarybiniai automobiliai kelia tokio stiprumo triukšmą: lengvieji automobiliai 83-86, sunkvežimiai 86-92, autobusai 82-90 decibelų. Leistina norma gyvenamojo rajono teritorijoje dieną yra 55 decibelai (tokį triukšmą penkiasdešimties metrų spinduliu skleidžia vienas sunkvežimis ZIL-130 važiuodamas 60 kilometrų per valandą greičiu).

šaltinis: Miesto transporto tobulinimas, eismo organizavimo pertvarkymas

Patiko? Pasidalink