Automobiliai - viskas apie juoos ir kas su jais susiję

DPF filtro valymas/keitimas

Transporto skaičius daugėjant Lietuvoje daugėja ir jų gedimo šalinimo poreikis. Apie 17 metų automobiliuose mantuojami katalizatoriai yra viena iš automobilio gedimo priežasčių. Tad kjo sudedamosios dalies – dpf filtro valymas ar keitimas yra gan populiari paslauga visoje šalyje.

DPF filtro valymas/keitimas

Sumažėjus automobilio traukai ar atsiradus apsukų svyravimams galima bandyti spėti, kad tam įtakos turi užsikišęs katalizatorius – dpf filtras. Jei meistrai nustatys atsiradusią šią problemą, dpf filtro valymas/keitimas – neišvengiamas. Gedimas gali atsirasti dėl kelių priežasčių.

Kuras;
Transporto savininko vairavimo įpročiai;

Kuras

Keistas būtų klausimkas dėl taupymo, visi norėtų žinoti visas gudrybes. Tačiau kai klausimas paliečia automobilio kurą, taupymas neturėtų būti pagrindinis apsisprendimo veiksnys. Dažnas kurą perka garažiukuose, iš pažystamu ir taip įtakoja lėtam automobilio dalių kenkimui. Kadangi prastas kuras turi didesnę taršą ir kietų suodžių dalelio išmetimo koeficientą, tokiems „taupiems“ auto savininkams dpf filtras užsikemša, todėl valymo/keitimo paslaugos atliekamos dažniau;

Vairavimo įpročiai

Sutiksite, kad kiekvienas vairuotojas turi savo vairavimo stilių, kuris įtakoja ir automobilio tarnavimo laikui.

Ramus vairavimo stilius leidžia eksploatuoti automobilį ilgiau be remonto poreikio.
Agresybų vairavimo stilių mėgstantys vairuotojai dažnai keičia generatoriaus dirželius ir supranta, dažniau valo dpf filtrą arba karts nuo karto jį pasikeičia.

Dažnai užduodami klausimai

Auto savininkai, kuriems buvo nustatytas katalizatoriaus gedimas ir dpd filtro užsikimšimas dažnai klausia ką geriau rinktis, valymą ir keitimą nauju. DPF filtro keitimas nauju yra rekomenduojamas profesionalių mesitrų. Toks pasirinkimas leidžia saugiai ir tausojant aplinką nuvažiuoti begales kilometrų, kurie bus skaičiuojami tūkstančiais. Tačiau ar verta tiek išlaidauti naujam, jei paslauga gali viršyti automobilio kainą? Dėl šio klausimo individulaius sprendimus priima patys savininkai.

Užsikimšusio dpf filtro valymas. Jei katalizatorius ir filtras užsikimšo tepalais ar suodžiais, jį dar galima sėkminga išvalyti bei vėl naudoti. Tačiau nėra jokios garantijos kiek toks automobilis nuvažiuos. Tam vėl gali įtakoti vėl minėtas kuras bei vairavimo stilius.

Svarbus klausimas yra keliamas dėl ECU – automobilio kompiuterio programos išprogramavimo dpf filtrą. Taip, filtrą galima išpjauti ir išprogramuoti, tačiau tai padaryti greitai ir sklandžiai gali padaryti tik profesionalai. Tokių ekspertų nėra daug. Todėl siekiantys apsaugoti ne tik variklį, bet ir visas jo susdedamasias dalis bei ECU, profesionalai išvalys dpf filtrą arba jį pakeis.

Kokybiškas aptarnavimas ir dpf filtro valymas/keitimas – kas automobilis tarnautų ilgiau.

Patiko? Pasidalink

Vairuotojas turi įsidėmėti, kad aplenkimas visada yra pavojingas manevras

Vairuotojas turi įsidėmėti, kad aplenkimas visada yra pavojingas manevras, todėl nereikia jo imtis, jeigu nėra absoliučiai būtina. Nedera pasiduoti apgaulingos savimeilės jausmui, kad mes turime važiuoti greičiau, negu kiti.

Pavojus lenkiant didėja, kai aplenkiančiojo ir aplenkiamojo automobilių greičių skirtumas esti nedidelis. Šiuo atveju aplenkimas užsitęsia ir padidėja jo kelias.

Iš aplenkiančiosios mašinos vairuotojo reikalaujama, kad lenkimo metu jis nedidintų greičio. Ši sąlyga būtina aplenkimo laikui ir keliui sutrumpinti.

Abu vairuotojai, tiek aplenkiantysis, tiek aplenkiamasis, privalo rūpintis šio manevro saugumu. Eismo saugumo sumetimais jie turi išlaikyti pakankamą šoninį atstumą tarp savo automobilių. Toks atsargumas niekada nepakenkia, netgi labai praverčia tuomet, kai vienas iš automobilių paslydęs ar dėl kitos priežasties nebegali išlaikyti tiesios krypties arba minutę ją praranda.

Vairuotojas, važiuodamas eismo juosta, esančia aplenkiamajam iš kairės, gali lenkti, jos nekeisdamas. Todėl neturi duoti jokio įspėjančio signalo posūkio rodikliu. Tačiau, kai lenkdamas vairuotojas turi pakeisti eismo eilę ir išvažiuoti į kairę, jis privalo laiku signalizuoti apie šį ketinimą posūkio rodikliu, kurį reikia išjungti iš karto, pakeitus eismo juostą, ir nepalikti įjungto aplenkimo metu.

Kokią dar sąlygą būtina įvykdyti prieš aplenkiant, kai keičiama eismo juosta? Vairuotojas privalo įsitikinti, kad savo manevru jis neperkirs kelio kitoms transporto priemonėms. Jis turi pasižiūrėti užpakalinio vaizdo veidrodį ir pasitikrinti, ar neketina kas nors jo lenkti kaip tik tuo momentu, kai jis pradės lenkti. Jeigu taip yra iš tikrųjų, vairuotojas turi atsisakyti šio manevro, išjungti posūkio rodiklį ir tol likti savo eismo juostoje, kol jį lenkiantysis automobilis baigs lenkti. Atsargumo ignoravimas tokiais atvejais ne kartą yra buvęs rimtų avarijų priežastimi.

Ypač reikia būti atsargiam, lenkiant dviratininkus ir motociklininkus, nes jų transporto priemonės pasižymi dideliu judrumu j šalis. Būtina, kad, jas lenkiant, atstumas tarp transporto priemonių būtų ne mažesnis kaip 1 m. Didesnis atstumas niekada nepakenkia.

Automobilių supirkimas Kaune

Kai mus kas nors lenkia, turime stengtis važiuoti tiesia kryptimi. Sis principas nepaprastai svarbus intensyvaus eismo ruožuose, transporto priemonėms važiuojant arti viena kitos. Pavyzdžiui, nedidelis automobilis važiuoja prie tramvajaus bėgių krašto, kad galėtų aplenkti gretimoje dešinėje juostoje lėčiau važiuojantį didelį sunkvežimį su priekaba. Nedidelis automobilis „įsitaiso“ tarp važiuojamosios dalies kairiojo krašto ir antrojo automobilio ir lenkia. Tačiau tam sunkvežimiui aplenkti reikia tam tikro laiko ir palyginti didelio atstumo. Visą šitą laiką nedidelės lengvosios. mašinos vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad aplenkiamasis sunkvežimis neišlįs kairę nė per pusmetrį. Priešingu atveju jis prispaustu lengvąjį automobilį prie tramvajaus bėgių. Todėl aplenkiamojo automobilio vairuotojas privalo važiuoti tiksliai tiesia kryptimi, nė kiek nuo jos nenukrypdamas, iki aplenkimo baigmės.

Prireikus tuo metu aplenkiamajam automobiliui lenkti kokią nors kliūtį, jo vairuotojas privalo šio manevro atsisakyti. Prieš kliūtį jis turi savo automobili pristabdyti, nekeisdamas važiavimo krypties arba nenukrypdamas nuo tiesiosios, ir lenkimą atidėti iki baigs manevrą aplenkimą pradėjęs vairuotojas.

Įspėjantieji ženklai yra trikampio formos, kurio viena viršūnė nukreipta aukštyn

Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas

Patiko? Pasidalink

Eismo greičio sumažinimui turi įtakos padangų ir kelio sukibimas

Eismo greičio sumažinimui turi įtakos padangų ir kelio sukibimas. Kai kelias slidus, jo danga iš bazaltinio tašyto akmens arba asfaltbetonio nuzulinta, be to, dar ir šlapias, vairuotojas turi gerokai sumažinti greitį. Šiuo atveju svarbus patarėjas yra jo daugiametė patirtis. Turėdamas tokią patirtį, vairuotojas veikia atsargiau, negu, sprendžiant iš pirmo žvilgsnio, reikėtų, nes kitaip jis gali patirti didelių nemalonumų bei susidurti su rimtais netikėtumais.

Gali tekti riboti greiti ir dėl sunkių eismo sąlygų, pavyzdžiui, kai važiuojamojoje dalyje ar šalia jos yra vaikų, važiuojamąja dalimi dažnai vaikšto žmonės, kai intensyvus transporto priemonių eismas, siauras kelias, sunku prasilenkti su kitomis transporto priemonėmis. Tokiomis sąlygomis geriausias patarėjas mūsų sveika nuovoka.

Kaip matyti iš viso, kas pasakyta, kelio ruože leidžiamas greitis ne visada yra saugus. Tačiau greitis, viršijantis leistiną, tikriausiai bus pavojingas.

Ne visada pavojingas yra vien per didelis greitis. Pavojingas gali būti ir labai mažas greitis. Pavyzdžiui, vienas vairuotojas važiuoja labai lėtai, o kiti prieš ji ir už jo — greitai; tuo lėtai važiuojantis ne tik tampa kliūtimi, trukdančia eismui, bet ir sudaro pavojingą situaciją. Tokia situacija kyla dėl to, kad, vienam automobiliui riedant lėtai, kitų automobilių vairuotojai esti verčiami ji lenkti siaurame kelyje ir intensyvaus priešpriešinio eismo sąlygomis. Panašios padėtys dažnai pasitaiko siaurame kelyje, tuneliuose ir riboto pločio vietose. Tokiais atvejais reikia prisitaikyti prie kitų automobilių greičio.

Ženklai, draudžiantys stovėti arba sustoti

Bendra pastaba: greičio normavimas glaudžiai susijęs su automobilio stabdymo keliu. Patyręs vairuotojas, vadovaudamasis savo patirtimi, moka greitai nustatyti to kelio ilgį, nes tai turi pirmaeilę reikšmę, pasirenkant saugų greiti. Labai svarbi vairuotojo savybė yra sugebėjimas neklystant nustatyti kelio slidumą ir automobilio stabilumą kelyje. Abi šias savybes jis įgyja praktikoje, kai turi pagrindines teorines žinias.

Užstatytose teritorijose kelių eismo taisyklės nusako greičio apribojimą iki 50 km/h (jeigu kelio ženklai nenurodo kitokio greičio). Vadinasi, keliuose, einančiuose neužstatytomis teritorijomis, kai juose nėra greiti ribojančių ženklų, galima važiuoti didesniu greičiu, bet visada būtina žiūrėti bendro eismo saugumo. Tokie gatvių ruožai, kuriuose greitis neribojamas, yra, pavyzdžiui, kai kurie šiuolaikiniai tiltai, turintys plačią važiuojamąją dalį. Atrodytų, kad tai kažkoks nesusipratimas, nes, greitai važiuodamas, automobilis gali nukristi į upę. Tačiau ant tilto nėra pėsčiųjų eismo, važiuojamoji dalis tokia pat plati arba net platesnė už paprastą gatvę, o vežimų eismas uždraustas. Tad eismas tiltu yra mažiau pavojingas, negu pilna transporto priemonių gatve, ir riboti greitį čia nėra reikalo. Kaip rodo praktika, labai retai automobiliai sulaužo tilto aptvarą ir nukrinta į upę, bet gana dažnai užvažiuoja ant šaligatvio ir prispaudžia pėsčiuosius prie pastatų sienų, nepaisant to, kad eismo greitis gatvėse yra apribotas.

Legendinio Ford T atsiradimo istorija

Be abejo, daugumai patyrusių vairuotojų laikytis greičio apribojimo nelengva. Todėl jie dažnai peržengia leistiną greičio ribą, kartais netgi ties pažymėtomis pėsčiųjų perėjomis ir prie tramvajų sustojimų. Tai prieštarauja eismo taisyklėms, kurios yra privalomos visiems, bei neatitinka kultūringo vairavimo principų. Ypač tuo požiūriu nedrausmingi būna jaunuoliai, važinėjantys brangiais (savo tėvų) automobiliais ir besistengiantys tokia vairavimo maniera nustebinti šalia sėdinčius savo draugus. Deja, dažniausiai šitai baigiasi tragiškai.

PAVARŲ DĖŽIŲ VARIANTAI IR JŲ VEIKIMO PRINCIPAI

Patiko? Pasidalink

Amfibijos — tai automobiliai, sugebantys ir plaukti, ir važiuoti

Noras važiuoti greit, lengvai įveikti visas kliūtis skatino suderinti vienoje mašinoje automobili ir laivą, t. y. sukurti tokia transporto priemone, kuria galėtumei riedėti sausuma ir plaukti, kai kelia netikėtai kerta didelis vandens telkinys. Taip atsirado šiandien daug kur paplitęs ir jau nieko nebestebinantis automobilis — amfibija.

Amfibijos — tai automobiliai, sugebantys ir plaukti, ir važiuoti. Jie gaminami iš didelio pravažumo automobilio agregatų, turi hermetišką laivo pavidalo kėbulą ir laivąsraigti arba reaktyvinį vandens variklį.

Sukurti „plaukiojančią“ ratinę mašiną pirmąkart pabandyta 1907 metais Prancūzijoje. Iš karto paaiškėjo, kiek daug techninių sunkumų teks įveikti konstruktoriams: toks automobilis privalo turėti visus įprasto automobilio mechanizmus bei agregatus, visiškai hermetišką kėbulą. Kadangi iš kėbulo turi išsikišti ratų ašys, traukės, perdavimo velenai, lingės ir kt., reikėjo sugalvoti ir įrengti sudėtingą sandarinimo sistemą, vandens nepraleidžiančias tarpines, hermetiškus stabdžius. Be to, amfibijai reikėjo suprojektuoti įrenginį plaukti vandeniu — sraigtą, siurblius, išsiurbiančius iš mašinos vandenį, plaukimui skirtus vairavimo įtaisus, inkarą ir kitus navigacinius įrenginius. Daugelis šių techninių problemų buvo sėkmingai išspręsta, tačiau šiuolaikinis automobilis-amfibija pagal savo techninius duomenis bei galimybes sausumoje neprilygsta automobiliui, o vandenyje — laivui.

Beje, to ir nebuvo siekiama, nes amfibijos pirmiausia skiriamos armijai (šiais savotiškais automobiliais galima greit persikelti per upes, kai sugriauti tiltai, išlaipinti iš laivų ) sausumą armijos desantą ir pan.). Jau Antrojo pasaulinio karo metais amfibijos buvo naudojamos įvairiose kovinėse operacijose.

Šalyje gana ilgai buvo gaminama amfibija GAZ-46 (arba MAV), galinti vežti 4 keleivius arba 500 kg krovinį. Važiuoti šiuo automobiliu buvo galima iki 90 km per val. greičiu, plaukti — 9 km per val.

Šiandien amfibijos turi pakankamai talpų hermetišką korpusą ir plaukia varomos sraigto ar reaktyvinės jėgos, kuri susidaro išmetant vandens srovę iš vandensvaidžio. Kai kurios amfibijos plaukia vandenyje besisukančių ratų dėka.

Dabar gaminamos lengvos amfibijos medžiotojams, žvejams, turistams. Jos gali turėti net 6 ar 8 nedidelius varančiuosius ratus, 20-25 AG variklis leidžia pasiekti 30-50 km per val. greitį sausumoje ir 5-7 km per val. vandenyje. Traukos jėga vandenyje susidaro sukantis sraigtui arba ratams. Tokio tipo amfibijos dabar populiarios Kanadoje, Šveicarijoje, JAV ir kitur.

Saugaus automobilio koncepcija

AUTOMOBILIO PADANGA — TAI PATVARI GUMOS IR AUDINIO KONSTRUKCIJA

Patiko? Pasidalink

Automobilių keliai — sudėtinė visos transporto sistemos dalis

Kad automobilis greičiau riedėtų, reikia lygaus kelio. Tačiau vien lygaus jo šiandien per maža: važiuoti bus smagiau, jei kelias tiesus it strėlė, be staigių posūkių, pavojingų ir nuokalnių. Taigi norime, kad kelionė automobiliu ar autobusu būtų neilga, kad jaustumės joje saugūs ir patirtume malonių akimirkų.

Visiškai pagristai šiandien teigiama, kad a kiekvieno krašto ekonomiką ir net kultūros lygi atspindi ne tik automobilizacijos tempai, bet ir krašto keliai. Patogiais, lygiais, peizažą puošiančiais keliais gali didžiuotis kiekviena šalis…

Tankus gerų automobiliams pritaikytų kelių tinklas leidžia tolygiai išdėstyti gamybines jėgas, o tada greičiau auga miestai, gyvenvietės, naujos pramonės įmonės ir agrariniai kompleksai, nes greitas žaliavų ir medžiagų pristatymas bei produkcijos išvežimas automobiliais spartina ir patį gamybos procesą, stiprina gamybos ryšius su vartotojais. Geri keliai prailgina automobilių amžių, sumažina jų remonto ir eksploatacijos išlaidas. Be to, plačiose, lygiose automobilių magistralėse be sankryžų daug mažiau galimybių susidaryti avarinėms situacijoms.

Automobilių keliai — sudėtinė visos transporto sistemos dalis, ir jos plėtojimas mūsų šalyje neįmanomas be magistralinių sąjunginės bei respublikinės reikšmės kelių tiesimo bei senųjų rekonstrukcijos.

Dabar mūsų respublikoje vingiuojančių kelių bendras ilgis — per 33 tūkst. kilometrų. Jeigu visus juos — valstybinės, respublikinės ir rajoninės reikšmės — sudurtume į dvi juostę magistralę, galėtume nuvažiuoti nuo Baltijos iki pat Ramiojo vandenyno.

Šiandieninis Lietuvos kelių tinklas, žinoma, remiasi ir istoriniu palikimu, tačiau prieš geroką pusšimti metų daugelis mūsų kelių buvo gana blogi — vyravo gruntkeliai, kuriais pavasario arba rudens polaidžių metu buvo sunku išvažiuoti. Būta ir nedidelių asfaltuotų ruožų. Kelininkai su šypsena prisimena, jog vyresniosios kartos žmonės ligi šiol tebesako „meksfaltas“, — mat tada kelio dangai buvo naudojamas visame pasaulyje garsus meksikiečių bitumas.

Iki pat Tarybų valdžios atkūrimo nė vienas Lietuvos plentas neturėjo ištisinės asfalto dangos. Kaip ponai viršaičiai vieškelius tiesė, su taiklia ironija viename tuometiniame savo apsakyme pasakoja Petras Cvirka… 1940 metų pradžioje kelių su kieta danga (grįstų akmenimis, išpiltų skalda ar žvyru) buvo tik 2000 kilometrų, arba mažiau kaip šeši procentai. Tokią prastą kelių tiesimo būklę galima paaiškinti ekonominiu buržuazinės Lietuvos nepajėgumu.

Po karo Lietuva atstatė sugriautą liaudies ūkį, išlygino nuniokotus senuosius kelius ir nutiesė daug naujų — asfaltuotų, tiesių, plačių, gerai pritaikytų intensyviam automobilių eismui.

Automobilių supirkimas Kaune ir jo apylinkėse.

Patiko? Pasidalink

Automobilių maratonas per Azijos valstybes

Pervažiavus kinų sieną, prieš akis atsivėrė lygios Mongolijos stepės. Jomis reikėjo važiuoti iki Kiachtos (prie rusų—kinų valstybinės sienos). Šį punktą pirmasis pasiekė Š. Borgezė birželio 25 d. už dviejų savaičių po starto. Kiti čia atvyko tik po trijų dienų.

Tolesnė kelionė per Sibirą ir Uralą truko dvi savaites. Maratono dalyviai daugiausia važiavo Transsibiro geležinkeliu, tačiau retkarčiais lenktynių trasa išeidavo iš bėgių kelio, tada tekdavo išvažiuoti Sibiro lygumų vieškelius, kurie buvo sunkiai pravažiuojami. Daug kartų keliautojai čia įstrigo pelkėse, keliantis per plačias ir sraunias Rusijos upes su virpančia širdimi užkeldavo savo automobilius ant nepritaikytų keltų… Rūpesčių ne sykį kėlė ratai, kurie lenktynėse turi nesustodami riedėti, ir tai, kas jiems kliudydavo, tekdavo įveikti visokiomis gudrybėmis.

Kad būtų lengviau važiuoti biriais ir šlapiais keliais, medinius automobilių ratus apsukdavo grandinėmis, tačiau tai gelbėdavo tik kurį laiką, nes geležis pamažu pradėdavo graužtis ratlankių bei stipinų medį ir juos, sugadindavo. Nuo lietaus ir pakelės balų vandens išbrinkusiems ratams tikra dangaus bausmė buvo saulė: karštis juos perdžiovindavo, ratai išklypdavo, išbyrėdavo stipinai. Todėl vos tik išsigiedrijus, medinius automobilių ratus laistydavo, drėkindavo vandeniu, bet ir tas mažai padėdavo.

Automobilių supirkimas Šiauliai kainos bei visoje Lietuvoje, šias paslaugas suteiks bet koks supirkėjas, kuris pasirūpins Jūsų „karieta“.

Prieš pasiekiant Permę, išbyrėjo lenktynių lyderės „Italos“ vieno rato stipinai. Ratą per naktį mirkė pirtyje, tačiau pavažiavus keletą kilometrų, stipinai vėl išbyrėjo. Pagelbėjo rusų kaimo račius, greit vien kirviu ir peiliu pagaminęs naują ratą, su kuriuo, beje, „Itala“ ir baigė lenktynes. Kaip tvirtino maratono dalyvis italų žurnalistas Liudžis Bardzinis, naujasis ratas buvo daug patvaresnis, negu senasis, su kuriuo automobilis lenktynes pradėjo.

Naudoti automobiliai ir jų supirkimas vyksta bet kokiame mieste tiek Europos tiek Azijos.

Nuo Kazanės iki Paryžiaus lenktynių kelias ėjo per Maskvą, Brestą, Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, Šarlevilį. Čia keliai buvo jau daug geresni, nuo pat Kazanės jie priminė Vakarų Europos plentus ir „Itala“, smarkiai aplenkusi konkurentus, čia „pasijuto“ Kaip, tarsi ratai patys nešte „į namus“ neštų. Rugpjūčio 10 d. Š. Borgezė įvažiuoja į Paryžių: 16 tūkstančių kilometrų įveikta per du mėnesius! Paryžiečiai plūsta į gatves sveikinti nugalėtojo, tikrai nusipelniusio griausmingų džiūgaujančios minios ovacijų. O po trijų savaičių Paryžius pasitiko atsilikusius, bet atkaklius kitų trijų automobilių ekipažus.

Info apie pirmuosius šviesaforus ir kitką.

Patiko? Pasidalink

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

Vairuotojai labai tiksliai laikosi eismo taisyklių, visų kelio ženklų nurodymų. Niekur neteko pastebėti pervažiuojančių ištisinę ašinę liniją, pažeidžiančių pravažiavimo pirmumo teisę nereguliuojamoje sankryžoje. Daugumoje Suomijos kelin greitis apribotas iki 80 km/val, kai kur iki 60, 100 ir 120 km/ val. Už greičio viršijimą vairuotojai moka dideles pinigines baudas. Dar griežčiau baudžiama už alkoholinių gėrimų vartojimą. Nors ir visai nedaug išgėrus vairuotojas gali būti nubaustas kalėti. Vaikai, keliu einantys mokyklą, turi prisisegę šviesą atspindinčius ženkliukus, kurie vaizduoja žvėrelius ar pasakų herojus. Tokius ženkliukus vaikai mielai nešioja.

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis. Labai populiarus mokymasis vairuoti automašiną ant ledo, nes dažnai Suomijoje keliai būna apledėję, o neturint tokių įgūdžių, avarija neišvengiama. Žiemos metu nuo užšalusių ežerų sniegas nuvalomas taip, kad ledas imituotų vingiuotą kelią, ir kiekvienas automobilistas, turintis noro ir laiko gali čia treniruotis. Pavojaus nėra jokio — nuslydus nuo kelio blogiausiu atveju teks išstumti automobilį iš sniego pusnies.

Suomijoje žiemos metu nei gatvėse, nei keliuose nebarstoma druska, nes druskos naudojimas pridaro daugiau žalos negu naudos (transporto priemonių korozija, neigiamas poveikis augmenijai ir kt.). Žiemą beveik visi automobiliai „apaunami“ padangomis su spygliais.

Suomijos keliuose sutiksi automobilius pagamintus viso pasaulio šalyse. Pastaruoju metu paplito japoniški lengvieji automobiliai ,Toyota„,Datsun“, „Mazdų“ kasmet parduodama apie 25 tūkstančius. Nemaža šalyje ir tarybinių lengvųjų automobilių.

Tai mūsų „Žiguliai“ („Lados“), įvairių modelių „Moskvičiai“, „Volgos“. Pirmą kartą į Suomiją tarybiniai automobiliai buvo eksportuoti dar 1949 m: tada firma „Konela“ pardavė gyventojams 500 lengvųjų automobilių „Moskvič-400″. Nuo to laiko „Konela“ pastoviai parduoda įvairias tarybines mašinas. Dabar labai populiarios tarybinės „Lados“. Kasmet Suomijoje viso parduodama per šimtą dvidešimt tūkstančių lengvųjų automobilių, iš kurių nemažą dalį sudaro mūsų „Lados“ ir „Moskvičiai“, kurie vėliau superkami automobiliai Vilniuje.

Suomijoje šalia slidinėjimo labai mėgstamas ir automobilių sportas. Lenktynių čia būna labai daug ir įvairių, kai kuriose gali dalyvauti kiekvienas automobilistas. O garsiajame Suomijos rali „Tūkstantis ežerų“ dalyvauja ir lietuvių automobilistai, laimėję čia ne vieną pergalę. Galima drąsiai tvirtinti, kad nėra Europoje kitos šalies, kur paprastas automobilistas mokėtų taip meistriškai vairuoti kaip Suomijoje. Todėl čia užtikrintai ir džentelmeniškai važiuoja ne tik visame pasaulyje garsūs ralistai Mikkola, Aaltonenas, Taivonenas, Vatanenas, bet ir visi automobilistai.

Ledynai nušlifavo Suomijos reljefą, todėl keliuose tenka įveikti daug įkalnių ir nuokalnių. Suomiai juokauja, kad jie dalį kelio pralekia oru. Dėl to įvyksta ir avarijų.

Suomijos kelių tinklas nėra ypatingai tankus, tačiau keliai kruopščiai prižiūrimi. Jei kelias asfaltuotas, jis visada lygus, ašinė ir kelkraščio linijos ryškios net nuošaliausiuose keliukuose. Beje, linijos, pėsčiųjų perėjos dažnai ne dažomos, o klijuojamas specialus plastikas ant asfalto. Daug kelio ženklų, daugelis užmiesčio sankryžų bei atskiri kelių ruožai apšviesti. Miestuose daug sankryžų, pėsčiųjų perėjų reguliuojama šviesoforais, kuriuos gamina Helsinkio firma „FISKARS“. Koordinuoto eismo regbliavimo aparatūra, sukurta šioje firmoje, reguliuoja eismą kai kuriose olimpinio Talino ir Vilniaus sankryžose.

Automobiliu supirkimas vilniuje

Šaltinis – Dažniausia eismo nelaimių priežastis – nuovargis

Patiko? Pasidalink

Fiksuoto kiekio atsargu kontroles modelis

Proceso – tos, kurios dalyvauja gamybos, vežimo procesuose.
Ciklo – likutis atsargų, esantis naujam užsakymu ciklui.
Patikimumo – jos dalyvauja sudarant patikimumo fondą. Jis sudaromas tada, kai norima apsisaugoti nuo tiekimo sutrikimų. Tačiau reikia įvertinti ar reikia jį turėti galima patikrinti lyginant konstantinį dydį (fondo turėjimą, to sąnaudas su sustabdytos gamybos nuostoliais – materialiais – nepatirtas pelnas, marketinginiais – pablogėjęs patikimumas, įvaizdis).
Sezono atsargos – jos pačios atsiranda, jų poreikis egzistuoja, jas galima paimti – priklausomai nuo sezono. (Bulvės, bikini, miškas, paimamas tik žiemą).

Fiksuoto kiekio atsargu kontroles modelis:

EOQ – ekonominis užsakymų dydis.

Saugojimo galimybes
Atsivežimo keliu galimybes
Vartojimo intensyvumas
Užsakymo vykdymo laikas
Perkraustymo galimybes

Fiksuoto intervalo atsargų kontrolės modelis:

Paskaičiuojame likutines ciklo atsargas ir daromas naujas užsakymas kas tam tikrą pastovų laiką. Yra trūkumų, mums kaip įmonei: jeigu ciklo atsargos bus didelės, kinta užsakymų kiekiai ir jeigu atsiranda labai mažas užsakymas jis bus ekonomiškai nenaudingas (transportavimo kaina). Bet reikia daryti užsakymą, nors ir mažesnį, kad pateisinti savo egzistenciją, kad parodyti kad vis dar esam sistemoje, dirbam.

Logistikos tiekimo grandis

Kanalas – tai logistikos grandinės dalis, jungianti gamintoją ir vartotoją. Tai valdoma logistikos grandies dalis. Geografinė produkto ekspansija – kuo didesnė geografinė aprėptis, produkto pateikimas kuo toliau nuo vartotojo.

Gamintojo/tiekėjo tikslai:

Patekti į paskirstymo kanalą (arba sukurti kanalą)
Užtikrinti minimalius paskirstymo ir sandėliavimo kaštus
Vystyti santykius su tarpininkais ir vartotojais (Pastovūs santykiai labai svarbu)
Sulaukti grįžtamąjį ryšį iš vartotojų (ir tarpininkų)
Kontroliuoti paskirstymo strategiją (Suinteresuotas gamintojas daryti įtaką kainai ir t.t.)
Susitarti dėl išskirtinių teisių su tarpininkais
Minimizuoti saugojimo kaštus (minimizuojant atsargas)
Gauti pakankamą pelno dydį (pakankamas bet ne per didelis, nes gamyba yra grandinės pradžia ir visi kiti dar užsimeta savo antkainį ir produktas gali tapti per brangus)

Tarpininkų tikslai:

Savalaikiai ir dažni užsakymai (Užsakinėjama laiku, kai reikia ir kai gali pateikti gamint.
Aptarnauti daug gamintojų, siekiant užtikrinti vartotojams pakankamą pasirinkimą (Gimdo konkurenciją)
Tenkinti vartotojų poreikius
Vystyti santykius su gamintojais ir vartotojais
Efektyviai transportuoti ir sandėliuoti
Išskirtinio aptarnavimo kontraktai
Gauti pakankamą pelno dalį

Vartotojų tikslai:

Kuo įvairesnis prekių asortimentas (Vartotojui rūpi tik pirkti ir rasti)
Kuo įvairesnis pardavėjų pasirinkimas (Pasirinkimo galimybė)
Apsipirkti patogioje vietoje (Tinkama vieta)
Laiku rasti norimas prekes (ir patogus laikas yra sėkmė)
Galimybė atsiskaityti įvairiais būdais (pirkimas į kreditą ir t.t.)
Galimybė grąžinti netinkamas prekes (Vartotojo interesas)
Turėti pakankamai informacijos sprendimų priėmimui (turi žinoti ką perka ir galėti įvertinti)
Mokėti tinkamą kainą.

Paskirstymo variantai:

Gamintojas  Pašto sistema  Vartotojas (Paskirstymas su tarpininkais, paštu)

Pašto sistemos panaudojimas yra labai vertingas, privalumai:

Globalus tinklas, leidžianti pasaulinę prekybą
Pašto sistema turi išankstinę optimizaciją

Trūkumai:

Atsiskaitymai (Netobulos valiutos)
Fiziniai draudimai (Draudžiama įvežti)

Gamintojas  Firminės parduotuvės  Vartotojas (Pasitelkiant firm. Pard. Didžiulės išlaikymo ir paskirstymo išlaidos po pasaulį)

Gamintojas  Išvežiojamoji prekyba  Vartotojas (Kibinas.lt, nereikalingos investicijos į nekilnojamąjį turtą, tačiau apribojamas siūlomas asortimentas)

Gamintojas  Mažmeninė prekyba  Vartotojas (Atsiranda tarpininkas, kuris pats rūpinasi produktų pristatymu, užsakymu bei rinkos tyrimais, vartojimas)

Gamintojas formuoja mažmenines (mažas – brangias) siuntas mažmenininkui, pats gamintojas turės juos aptarnauti, vežioti prekes. Jį galima atpiginti pridedant vieną tarpininką (žr. sekantį).

Gamintojas  Didmenininkas  Mažmenininkas  Vartotojas (Didesnės – pigesnės siuntos, jis aptarnauja mažmenininkus, susidaro atskiri srautai)

Gamintojas  Prekybos agentas  Didmenininkas  Mažmeninikas  Vartotojas (Būdingas rinkoms,

Gamintojas  Agentas  Pramoninis paskirstytojas  Pramoninis vartotojas  Vartotojas (Būdinga globaliam verslui ir tiekimo sistemai)

Bendrosios paskirstymo strategijos:

„Intensyvus“ Patogi tarpininkų dislokacija, labai daug tarpininkų, maisto, buitinės būtinumo prekės.
„Atrankinė strategija“ Pasirenki tarpininkus pagal tam tikrus kriterijus, atsirenki. Labiau taikoma šiek tiek išskirtinėm prekėm
„Išskirtinė strategija“ Pagal griežtus kriterijus pasirenkamas vienas tarpininkas ir per jį vyksta platinimas. Automobiliai, brangios prekės, išskirtinės. Kriterijai siejami su tarpininko patikimumu rinkoje ir su juo vardu. Monopolizuojasi ir gauna aiškią poziciją rinkoje.

Kiek logistinių kanalų gali turėti firma? – Tiek kiek gali suvaldyti ir kontroliuoti, tol kol jie neša naudą. Paštas, agentas, didmenininkas, mažmenininkas, gamintojas – gamintojui. Reikia sukurti tokią situaciją, kad vartotojas galėtų ateiti iki bet kurio logistinio taško, kur jau yra produktas ir būtų galimybė jį įsigyti, žinoma su to taško sąlygom (ar pirkti vieną pakuotę arba visą paletę, bet jis galėtų tai padaryti).

Patiko? Pasidalink

Miesto transporto tobulinimas, eismo organizavimo pertvarkymas

Miesto transporto tobulinimas, eismo organizavimo pertvarkymas bei perspektyvių naujų transporto priemonių ir sistemų pritaikymas ir įgyvendinimas suteiks Visiems miestų gyventojams galimybę greit ir patogiai keliauti, apskritai pagerins gyvenimo sąlygas ir net paskatins atsisakyti šiandien tokių įprastų ir reikalingų automobilių.

Daugelio stambių pasaulio miestų oras užterštas degimo produktais dešimteriopai smarkiau negu leidžia nustatytos normos. 1972 m. Los Andžele fotocheminių junginių koncentracija viršijo leistinas normas 64 kartus. Niujorke, Tokijuje, Čikagoje ar Los Andžele dėl užteršto oro apie 20 proc. vaikų serga ūmiomis arba chroniškomis kvėpavimo ligomis.

Didžiųjų Japonijos miestų — Tokijo, Osakos ir kt. — oras tiek užterštas, kad juo kvėpuoti visą laiką būtų pavojinga gyvybei, todėl šių miestų gyventojai yra priversti kas valandą pirktis gurkšni gryno oro, kuris pardavinėjamas gatvėse iš specialių automatų. reguliuojantys eismą policininkai naudojasi deguonies aparatais.

Los Andžele, labiausiai nuo smogo kenčiančiame JAV mieste, periodiškai sustabdomas transportas — antraip gyventojams grėstų nuolatinis pavojus užtrokšti.

1968 metais JAV paskelbta kova su oro teršimu. Nuo 1969 metų Europoje ir JAV nustatytas maksimalus leistinas įvairių kenksmingų priemaišų kiekis variklių išmetamose dujose, įvairiose šalyse šis kiekis skirtingas, tačiau kasmet paskelbiami vis griežtesni apribojimai. Mūsų šalyje pagal valstybinį standartą kontroliuojamas anglies monaksido kiekis benzininių variklių išmetamose dujose. Tam naudojami specialūs dujų analizatoriai, kurie parodo, kaip sudega benzinas, kokia yra išmetamų dujų sudėtis. Šiais prietaisais aprūpintos visos automobilių transporto įmonės. Be to, VAI griežtai kontroliuoja automobilių techninę būklę.

Ką mano automobilių supirkėjai

Pasak automobilių supirkėjų Panevėžyje – svarbiausias būdas, leidžiantis sumažinti oro teršimą, yra tobulinti patį automobilį, siekti, kad kuras jo variklyje visiškai sudegtų. Keičiama degimo kameros forma, tobulinama karbiuratoriaus konstrukcija, bandoma kuro mišinį pašildyti, dujų išmetimo sistemoje įmontuojami reaktoriai, kuriuose anglies junginiai visiškai sudega. Automobilius bandoma aprūpinti neutralizatoriais, kurie kai kurias dujas padaro nekenksmingomis, nors kol kas tai mažai tepadeda. Visos šios priemonės geros, tačiau jas panaudojant suvartojama daugiau kuro.

Bandomi ir sėkmingai eksploatuojami vidaus degimo varikliai, vartojantys suspaustas arba suskystintas gamtines dujas. Angliavandenilių jie išmeta 10 kartų, anglies oksidų 3 kartus mažiau. Tokių variklių degimo produktuose daug mažiau kietų dalelių, švino, o sieros beveik visai nėra.

Naudotas šaltinis: Transporto priemonių tobulinimas ir supirkimo sferoje

Patiko? Pasidalink

Efektyvi miestų apsaugos priemonė yra apgalvotas jų išplanavimas

Efektyvi miestų apsaugos priemonė yra apgalvotas jų išplanavimas, gatvių ir kelių rekonstrukcija, tinkamas eismo organizavimas. įkūrus pėsčiųjų zoną Niujorko centre, smalkių koncentracija ten sumažėjo tris kartus, o Vienos miesto centre — 70 proc Jau minėjome, kad automobiliai dujų ir kitų žalingų medžiagų išmeta mažiau, jei nereikia dažnai kaitalioti greičio, stabčioti ar vos vos slinkti. Dideliuose miestuose padidinti automobilių judėjimo greitį gali padėti koordinuotas eismo reguliavimas, skirtingo lygio sankryžos.

Tie, kieno buto langai išeina į judrią gatvę, puikiai žino, kokį nesiliaujanti triukšmą kelia pravažiuojančios mašinos. Daugelis galbūt sakys, kad prie automobilių gausmo, burzgesio ir bilsmo miestiečiai jau priprato, tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tikrųjų nuolatinis triukšmas erzina, trukdo susikaupti, dirbti, ilsėtis ir, suprantama, kenkia sveikatai: silpnina klausą, didina nervingumą, kraujospūdį. Triukšmo supamas žmogus miega neramiai, nuolat prabunda, o keldamasis jaučiasi pavargęs. Vos trisdešimties metų sulaukęs triukšmingojo Niujorko gyventojas girdi kaip perpus už jį vyresnis afrikietis, kuris gyvena ramiai, nevarginamas civilizacijos triukšmo.

Intensyvus automobilių eismas Šiauliuose

Pasak automobilių supirkimas Šiauliuose, didžiausias „triukšmadarys“ šiuolaikiniame mieste — intensyvus automobilių eismas, kuris sukelia 30 proc. viso miesto triukšmo. Sumažinti automobilių srautą gatvėje — ne išeitis, nes ir vienas netvarkingas sunkvežimis ar autobusas gali sukelti 90-100 decibelų triukšmą, prilygstantį pramoninio šaltinio skleidžiamam.

Vadinasi, svarbiausia priemonė triukšmui sumažinti tai kaip, nors prislopinti automobilių variklių gausmą. Ypač — didelių, galingų mašinų, kurios ir pajudėdamos iš vietos, ir greitai ar lėtai važiuodamos kone riaumote riaumoja. Visų automobilių varikliams įrengti efektyvius slopintuvus brangiai kainuoja, be to, ir degalų tada sunaudojama daug daugiau. Kaip pritildyti automobilio variklį — sunkus galvosūkis konstruktoriams, bet spręsti jį reikia ilgai neatidėliojant.

Automobiliui važiuojant, triukšmą skleidžia ne tik burzgiantis variklis, bet ir padangos, per silpni ar netvarkingi duslintuvai, kėbulas, ypač jeigu krovinys į jį pakrautas kaip pakliuvo ar nepritvirtintas. Dar pernelyg garsiai bilda nelabai tobulos konstrukcijos sunkvežimių priekabos.

Šiuo metu gaminami tarybiniai automobiliai kelia tokio stiprumo triukšmą: lengvieji automobiliai 83-86, sunkvežimiai 86-92, autobusai 82-90 decibelų. Leistina norma gyvenamojo rajono teritorijoje dieną yra 55 decibelai (tokį triukšmą penkiasdešimties metrų spinduliu skleidžia vienas sunkvežimis ZIL-130 važiuodamas 60 kilometrų per valandą greičiu).

šaltinis: Miesto transporto tobulinimas, eismo organizavimo pertvarkymas

Patiko? Pasidalink

Vitaminai – tai organinės medžiagos, reikalingos automobilio vairuotojui

Vitaminai— tai organinės medžiagos, reikalingos organizmo procesų normaliai eigai. Bet kokiame mitybos racione būtinai turi būti vitaminų. Šiuo metu ištirta per 20 vitaminų. Gerai žinomi pagrindiniai iš jų, be kurių žmogus negali apsieiti. Tai A, B grupės vitaminai, vitaminai C, D, E ir K.

Jeigu maisto, produktuose trūksta vitamino A, žmogus blogiau mato naktį (prieblandoje), o tai yra labai svarbu vairuotojui. Vitamino A yra menkės kepenyse, kiaušiniuose, svieste ir kituose produktuose. Augaliniuose produktuose yra A provitamino — karotino, kuris organizme (kepenyse) paverčiamas vitaminu A. Karotino yra šiuose produktuose: morkose, pomidoruose, rūgštynėse, svogūnų laiškuose, abrikosuose, šermukšniuose.

Vitaminas C (askorbininė rūgštis) reguliuoja organizme medžiagų apykaitos procesus. Jeigu jo maiste trūksta, žmogus greičiau pavargsta ir sumažėja jo darbingumas. Vitamino C yra šviežiose daržovėse, vaisiuose ir žaliose augalų dalyse. Daug vitamino C Yra erškėtrožių uogose, juoduosiuose serbentuose, citrinose, ridikėliuose, svogūnų laiškuose, šviežiuose kopūstuose.

Jeigu maisto racione trūksta šių ir kitų pagrindinių vitaminų, „sutrinka normali organizmo gyvybinių procesų eiga, o jeigu jų maiste iš viso nėra, galima susirgti avitaminoze. Ypač svarbu, kad maisto racione vitaminų turinčių produktų būtų pavasarį, kai vitaminų produktuose stokojama.

Pastaruoju metu nustatyta, kad vitaminas C. aktyviai veikia reakcijos greiti, o tai labai svarbu automobilio vairuotojui.

Maitinantis keturis kartus, laiko tarpai tarp atskirų valgymų mažinami, todėl sudaromos palankiausios sąlygos virškinimui. Gerinant vairuotojo mitybos režimą, patartina valgyti lengvus priešpiečius (siekiant sumažinti pusryčių ir pietų kaloringumą), kurie turėtų sutapti su poilsiu po 3-4 val. darbo. Mėsos produktus rekomenduojama vartoti pietums ir pusryčiams. Augalinis maistas ir pieno produktai geriau tinka vakarienei, kurią reikėtų valgyti 1,5— 2 val. prieš miegą

Vasarą svarbią reikšmę vairuotojo mitybai turi automobilio šaldytuvas.

Kad auto vairuotojas išlaikytų gerą darbingumą, labai svarbu laikytis gėrimo režimo. Per parą žmogaus išgeriamas vandens kiekis (apie 2,5 l) gali keistis priklausomai nuo įvairių sąlygų (metų laiko, oro temperatūros kabinoje, darbo pobūdžio ir kt.). Jeigu vairuotojas kelionėje išgeria per daug vandens, tai organizmas perkraunamas skysčiu, sutrinka vandens druskų pusiausvyra, sunkiau dirba širdis, sumažėja darbingumas. Kelionėje vairuotojui nedera gerti vandens kiekvienu atveju, o juo labiau iš atsitiktinių šaltinių. Troškulį malšinti reikia šaltu vandeniu iš termoso, dar geriau — parūgštintu arba mineraliniu vandeniu. Troškulį gerai malšina karšta arbata, ypač žalia.

Vairuotojas turi žinoti, kad troškulio pojūtis gali atsirasti ne tik tada, kai organizme trūksta vandens, bet ir tada, kai išdžiūsta burnos ir nosiaryklės gleivinė (netikras troškulys). Tada pakanka iš termoso atsigerti keletą gurkšnių vandens, stengiantis jį ilgiau palaikyti burnoje.

Automobilių supirkimas Klaipėdoje

Jokia kariuomenė niekada negalėjo apsieiti be transporto

Patiko? Pasidalink