simsimas, Author at Nekilnojamas turtas, prekyba

DPF filtro valymas/keitimas

Transporto skaičius daugėjant Lietuvoje daugėja ir jų gedimo šalinimo poreikis. Apie 17 metų automobiliuose mantuojami katalizatoriai yra viena iš automobilio gedimo priežasčių. Tad kjo sudedamosios dalies – dpf filtro valymas ar keitimas yra gan populiari paslauga visoje šalyje.

DPF filtro valymas/keitimas

Sumažėjus automobilio traukai ar atsiradus apsukų svyravimams galima bandyti spėti, kad tam įtakos turi užsikišęs katalizatorius – dpf filtras. Jei meistrai nustatys atsiradusią šią problemą, dpf filtro valymas/keitimas – neišvengiamas. Gedimas gali atsirasti dėl kelių priežasčių.

Kuras;
Transporto savininko vairavimo įpročiai;

Kuras

Keistas būtų klausimkas dėl taupymo, visi norėtų žinoti visas gudrybes. Tačiau kai klausimas paliečia automobilio kurą, taupymas neturėtų būti pagrindinis apsisprendimo veiksnys. Dažnas kurą perka garažiukuose, iš pažystamu ir taip įtakoja lėtam automobilio dalių kenkimui. Kadangi prastas kuras turi didesnę taršą ir kietų suodžių dalelio išmetimo koeficientą, tokiems „taupiems“ auto savininkams dpf filtras užsikemša, todėl valymo/keitimo paslaugos atliekamos dažniau;

Vairavimo įpročiai

Sutiksite, kad kiekvienas vairuotojas turi savo vairavimo stilių, kuris įtakoja ir automobilio tarnavimo laikui.

Ramus vairavimo stilius leidžia eksploatuoti automobilį ilgiau be remonto poreikio.
Agresybų vairavimo stilių mėgstantys vairuotojai dažnai keičia generatoriaus dirželius ir supranta, dažniau valo dpf filtrą arba karts nuo karto jį pasikeičia.

Dažnai užduodami klausimai

Auto savininkai, kuriems buvo nustatytas katalizatoriaus gedimas ir dpd filtro užsikimšimas dažnai klausia ką geriau rinktis, valymą ir keitimą nauju. DPF filtro keitimas nauju yra rekomenduojamas profesionalių mesitrų. Toks pasirinkimas leidžia saugiai ir tausojant aplinką nuvažiuoti begales kilometrų, kurie bus skaičiuojami tūkstančiais. Tačiau ar verta tiek išlaidauti naujam, jei paslauga gali viršyti automobilio kainą? Dėl šio klausimo individulaius sprendimus priima patys savininkai.

Užsikimšusio dpf filtro valymas. Jei katalizatorius ir filtras užsikimšo tepalais ar suodžiais, jį dar galima sėkminga išvalyti bei vėl naudoti. Tačiau nėra jokios garantijos kiek toks automobilis nuvažiuos. Tam vėl gali įtakoti vėl minėtas kuras bei vairavimo stilius.

Svarbus klausimas yra keliamas dėl ECU – automobilio kompiuterio programos išprogramavimo dpf filtrą. Taip, filtrą galima išpjauti ir išprogramuoti, tačiau tai padaryti greitai ir sklandžiai gali padaryti tik profesionalai. Tokių ekspertų nėra daug. Todėl siekiantys apsaugoti ne tik variklį, bet ir visas jo susdedamasias dalis bei ECU, profesionalai išvalys dpf filtrą arba jį pakeis.

Kokybiškas aptarnavimas ir dpf filtro valymas/keitimas – kas automobilis tarnautų ilgiau.

Patiko? Pasidalink

Bekofeininė kava – kava, iš kurios pašalinta didžioji dalis kofeino

Nors kavoje be kofeino vis dar yra nedidelis kofeino kiekis, daugumoje kavinių ji siūloma kaip alternatyva įprastai kavai. Tačiau kavos be kofeino gėrimas turi ir privalumų, ir trūkumų, apie kuriuos galbūt nežinote.

Bekofeininė kava – tai tokia kava, iš kurios pašalinta didžioji dalis kofeino. Kavoje be kofeino visada lieka nedidelis kofeino kiekis (apie 3 proc.), nes viso kofeino pašalinti neįmanoma.

Įprastos kavos puodelyje yra apie 95 miligramai kofeino, o kavos be kofeino puodelyje – tik 2 miligramai.

Kavą be kofeino galima pagaminti trimis būdais: šveicariško vandens, anglies dioksido ir metilo chlorido. Daugiau apie kavos be kofeino apdorojimo būdus galite sužinoti čia.

Šveicariškas vandens metodas – tai procesas, kurio metu kavos pupelės be kofeino apdorojamos naudojant tik vandenį.

Žalios kavos pupelės mirkomos vandenyje tol, kol vanduo prisisotina kavos komponentų. Iš vandens filtruojamas kofeinas ir taip gaunamas žaliosios kavos ekstraktas. Tuomet ekstraktas dedamas į žalios kavos pupeles, kuriose yra kofeino. Kofeinas iš pupelių migruoja į žaliosios kavos ekstraktą, kol pupelėse beveik nelieka kofeino.

Atkreipkite dėmesį į savo išmetamą anglies dioksido kiekį.

Anglies dioksidas gali padėti atskirti įvairias chemines medžiagas, pavyzdžiui, kofeiną iš kavos, pumpuojant jį per kavos pupeles.

Metilo chloridas, dar žinomas kaip chlorometanas, yra cheminė medžiaga, kuri naudojama švariose patalpose ir gamybos įmonėse.

Metileno chloridas yra cheminis tirpiklis, kuriuo iš kavos pupelių galima pašalinti kofeiną. Kadaise cheminė medžiaga buvo benzenas, kol buvo įrodyta, kad jis yra kancerogenas. Dabar įmonės perėjo prie kitų cheminių medžiagų, dažniausiai etilacetato ir metileno chlorido.

Tačiau dėl metilchlorido kilo ginčų, nes didelis jo kiekis gali būti toksiškas ir pažeisti centrinę nervų sistemą.

Teismas nusprendė, kad maži metileno chlorido pėdsakai kavoje be kofeino nekelia susirūpinimo, nes daugiau nei 0,001 proc. metileno chlorido likučių neleidžiama naudoti.

Kavos be kofeino nauda sveikatai priklauso nuo individualios sveikatos būklės ir ligos istorijos. Kavoje be kofeino vis dar yra daug tų pačių antioksidantų kaip ir įprastoje kavoje, todėl jei norite atsisakyti kofeino, bet vis tiek norite kavos naudos, kava be kofeino yra sveikas pasirinkimas. Kava be kofeino taip pat padeda žmonėms, kurie yra jautrūs kofeinui, bet mėgsta kavos skonį. Kitas geras pasirinkimas, jei vis dar norite nedidelio kiekio kofeino, yra pusės kavos kava.

Ar būtų gerai, jei gerčiau kavą be kofeino?

Tik nuo jūsų priklauso, ar norite gerti kavą be kofeino, ar ne. Kai kurie žmonės gali manyti, kad tai naudinga jų sveikatai, o kiti – ne.

Yra keletas kavos be kofeino gėrimo privalumų.

Jei ieškote gėrimo be kofeino, kava be kofeino gali būti puikus pasirinkimas.

Jautrumas kofeinui gali sukelti neigiamą šalutinį poveikį, pavyzdžiui, nemigą, nerimą, širdies plakimą, aukštą kraujospūdį ir nerimą. Kava be kofeino gali padėti išvengti šių problemų.

Kofeinas gali sukelti nemigą, širdies plakimą ir kitas sveikatos problemas. Jei jaučiate rėmenį, žarnyno sutrikimus ar turite miego problemų, kava be kofeino gali padėti sušvelninti kofeino poveikį ir kartu įtraukti kavą į savo kasdienybę.

Kai kuriems žmonėms kofeinas gali sukelti nerimą. Taip yra todėl, kad dėl jo jie gali jaustis neramūs ir nervingi, o žmonėms, kurie ir taip linkę į nerimą, jis gali sustiprinti simptomus.

Jei pastebėjote, kad geriant įprastą kavą nerimas sustiprėja, galite pabandyti pereiti prie kavos be kofeino.

Kai kurie žmonės, išgėrę kavos, patiria virškinimo problemų, tačiau šis klausimas šiandien vis dar tiriamas. Galiausiai kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas ir jūs geriausiai pažįstate save.

Kokie yra kai kurie kavos be kofeino gėrimo trūkumai?

Ar galiu paklausti, kokios rūšies kavos norėtumėte? Mūsų kava be kofeino puikiai tinka ir tiems, kurie ieško švelnesnio gėrimo.

Kai kurios kavos be kofeino gaminamos su metilo chloridu, kuris yra cheminė medžiaga, randama dažų nuėmikliuose. Didelės šios cheminės medžiagos koncentracijos poveikis žmonėms gali turėti sunkų neurologinį poveikį, o ilgalaikis jos poveikis gyvūnams gali sukelti centrinės nervų sistemos sutrikimus.

Rinkdamiesi kavą be kofeino, būtinai patikrinkite etiketes, kad sužinotumėte, kaip ji buvo be kofeino. metilo chloridas dažnai naudojamas be kofeino, tačiau nedideli šios cheminės medžiagos kiekiai yra saugūs.

Diskutuojama, ar kava be kofeino turi įtakos cholesterolio kiekiui žmonių organizme: vieni tyrimai rodo, kad ji gali turėti įtakos, kiti – kad įtakos neturi. Kol kas tyrimų rezultatai nėra įtikinami, tačiau jei nerimaujate dėl cholesterolio kiekio, vertėtų pasikalbėti su gydytoju.

Patiko? Pasidalink

Lyralapis fikusas (Ficus lyrata)

Ficus lyrata, dar žinomas kaip smuiko lapinė figa, yra populiarus kambarinis medis, vertinamas dėl didelių, blizgių, smuiko formos lapų. Šie lapai yra labai gysloti ir auga vertikaliai ant grakštaus kamieno, todėl fikusas yra puikus židinio taškas bet kuriame kambaryje. Fikusai taip pat gana greitai auga, todėl juos galima sodinti vazonuose beveik bet kuriuo metų laiku. Tačiau svarbu pažymėti, kad šis augalas yra toksiškas katėms ir šunims, jei nurijus.

Šie augalai kilę iš tropinės Afrikos, kur geriausiai auga karštoje, drėgnoje aplinkoje. Tai gali būti iššūkis namų augintojams, kuriems gali būti sunku atkurti tokias sąlygas. Tačiau šie augalai yra gana atsparūs ir kurį laiką gali atlaikyti mažiau nei idealias sąlygas.

Lyralapis ficus nekelia daug specifinių reikalavimų, jei tik galite sudaryti tinkamas augimo sąlygas. Jei auginate juos kaip kambarinį augalą, turėsite juos pasukti kas kelias dienas, kad kiekviena pusė gautų tiek pat saulės šviesos. Tai padės augalui augti tolygiai ir nelinkti į šviesą. Taip pat turėsite įsitikinti, kad augalas gauna pakankamai vandens ir trąšų, o vazonas turi gerą drenažą.

Taip pat naudinga kas savaitę augalo lapus purkšti vandeniu drėgna šluoste. Dėl to lapai ne tik atrodo blizgesni, bet ir leidžia daugiau saulės šviesos patekti į juos fotosintezei. Taip pat, atsiradus pažeistiems ar nudžiūvusiems lapams, juos galima nupjauti, nes jie nebetarnauja augalui. Taip pat galite nupjauti pagrindinio stiebo viršūnę, kad augalas augtų vešlesnis.

Priežiūros darbai, pvz., užtikrinimas, kad fikusas gautų ryškią, koncentruotą šviesą, yra svarbūs jo augimui ir išvaizdai. Tačiau per daug tiesioginių saulės spindulių, ypač karštos popietės saulės, gali pažeisti lapus. Fikuso augalai, laikomi labai tamsiomis sąlygomis, greitai augs.

Laistymas yra svarbus veiksnys auginant lyreleaf fikusą. Joms reikia vidutinio dirvožemio drėgmės, o jei jos negaus pakankamai vandens, jų lapai nuvys ir praras spalvą. Dėl per daug vandens augalas gali numesti lapus ir patirti šaknų puvinį, kuris galiausiai gali jį nužudyti. Auginimo sezono metu lyros lapų fikusą laistykite, kai viršutinis dirvožemio sluoksnis išdžius. Žiemos mėnesiais laistykite šiek tiek mažiau. Be to, šie augalai reaguoja į didelį druskos kiekį dirvožemyje. Todėl geriausia žemę nuplauti bent kartą per mėnesį, kol vanduo iš vazono dugno pasipils. Tai padeda išvengti druskos kaupimosi. Vasaros mėnesiais svarbu augalus reguliariai laistyti šiltu vandeniu. Laistyti reikia 3-4 kartus per savaitę. Žiemą laistymą galima sumažinti iki 1 karto per savaitę.

Fikusai mėgsta pastovią 16–24 laipsnių temperatūrą, todėl juos reikia laikyti atokiau nuo skersvėjų ir oro kondicionavimo bei šildymo angų, kad būtų išvengta staigių temperatūros svyravimų. Jie taip pat mėgsta 30–65 procentų oro drėgnumą. Jei reikia padidinti drėgmę, galite kasdien purkšti augalą švariu vandeniu iš purškimo buteliuko. Be to, fikusui gali būti naudinga būti kambaryje su oro drėkintuvu.

Trąšos turi būti dedamos į Lyraleaf ficus dirvožemį per visą auginimo sezoną, vadovaujantis trąšų etiketėje pateiktais nurodymais. Tam puikiai tinka augalinės trąšos su dideliu azoto kiekiu. Galima įsigyti ir specialiai šiai fikusų rūšiai pagamintų trąšų. Apskritai, žiemos mėnesiais nereikia naudoti trąšų, nes augalas yra ramybės būsenoje ir neaktyviai auga. Dėl to dirvoje gali susikaupti druskų, todėl pavasarį augalui bus sunku vėl pradėti augti.

Dirvožemio mišinys iš velėnos, lapinės žemės ir smėlio su perlitu yra geras augalų augimui, nes jis užtikrina drenažą ir derlingumą. Taip pat gali būti naudinga pridėti anglies.

Norint, kad augalas išliktų sveikas, naudinga reguliariai šalinti lapus, ataugas ar susikertančias šakas nuo lyralapio fikuso. Norėdami tai padaryti nepažeisdami, nupjaukite maždaug centimetrą nuo bagažinės. Jei bandote pašalinti nudžiūvusį rudą lapą, pirmiausia jį švelniai patraukite; jis gali išsiskirti savaime.

Norėdami padauginti fikuso augalą, paimkite auginį iš sveiko stiebo ir pamerkite jį į vandenį. Po kelių savaičių augalas išleis šaknis ir gali būti persodintas į vazoną su žemės mišiniu.

Ficus Lyralapi iš stiebo auginių galima dauginti lengviau nei iš sėklų. Norėdami dauginti iš stiebo auginių, aštriomis žirklėmis nupjaukite 12-18 cm ilgio stiebą, palikdami vieną lapą ant stiebo. Įdėkite auginį į vazą su švariu, kambario temperatūros vandeniu ir padėkite į šiltą vietą su ryškia, bet netiesiogine šviesa. Vandenį keiskite tik tada, kai jis atrodo drumstas.

Po kelių savaičių stiebo apačioje vandenyje atsiras nedideli balti kauburėliai. Ilgainiui iš šių dėmių išaugs šaknys, o kai jos pasieks 1-2 cm ilgį, augalą galima persodinti į 5 litrų talpos vazoną, pripiltą žemėmis. Svarbu, kad žemė būtų drėgna, bet ne per drėgna ar permirkusi.

Idealu kiekvieną pavasarį persodinti jauną fikusą. Pasirinkite indą, kurio skersmuo yra bent 5 cm platesnis nei dabartinis puodas. Švelniai išimkite augalą iš vazono, įsitikinkite, kad jis palaiko pagrindą. Įdėkite augalą į naują vazoną ir užpildykite aplink jį esančias erdves dirvožemio ir durpių mišiniu. Kai augalas subręs, jis greičiausiai bus per didelis, kad būtų galima persodinti. Tokiu atveju kiekvieną pavasarį pašalinkite kelis viršutinius centimetrus dirvožemio ir pakeiskite jį šviežia žeme.

Kenkėjai ir ligos gali būti šių augalų problema, tačiau dažniausiai jie yra jautrūs voratinklinėms erkėms, žvyneliams ir bakterinėms ar grybelinėms ligoms. Jei pastebėjote kokių nors lapų pažeidimų, pvz., tamsių dėmių ar mažų vabalų, turėtumėte kuo greičiau pašalinti problemą tinkamu fungicidu, pesticidu ar kitu būdu. Įsitikinkite, kad augalas turi tinkamą oro cirkuliaciją ir nėra laikomas pernelyg drėgnoje aplinkoje, nes tai padės išvengti problemų ateityje.

Kodėl fikuso lapai blunka? Fikuso lapai gali išblukti dėl lapų nudegimo, kurį sukelia per didelis tiesioginių saulės spindulių poveikis. Norėdami išspręsti šią problemą, galite nupjauti pažeistus lapus ir perkelti augalą į vietą, kur jo nepateks tiesioginiai saulės spinduliai.

Yra keletas priežasčių, kodėl fikuso lapai gali paruduoti, įskaitant perlaistymą, grybelines infekcijas, maistinių medžiagų trūkumą ir per didelį saulės spindulių poveikį. Jei įtariate, kad jūsų augalas kenčia nuo bet kurios iš šių problemų, turėtumėte imtis veiksmų, kad išspręstumėte problemą ir pažiūrėkite, ar augalas pagerėja.

Augalo lapai gali pagelsti dėl daugelio priežasčių, įskaitant bakterijų pažeidimą, maistinių medžiagų trūkumą ar stresą. Jei augalas kenčia nuo bakterijų pažeidimų, gali būti per vėlu jį išsaugoti. Tačiau galite pabandyti pašalinti pažeistus lapus ir persodinti augalą į šviežią dirvą.

Lyralapio fikuso lapai gali nukristi, jei augalas nebus tinkamai prižiūrimas. Taip gali nutikti dėl to, kad augalas negauna pakankamai arba per daug vandens, arba yra veikiamas staigių temperatūros pokyčių. Norėdami tai ištaisyti, augalą reikia atitraukti nuo šilumos ar šalto oro šaltinių ir reguliuoti augalui duodamo vandens kiekį.

Kaip greitai auga lyralapis fikusas augalas? Šis kambarinis augalas per metus gali užaugti iki 25–50 centimetrų, pasiekti 2–3 metrų aukštį.

Ar kambarinis lyralapis fikuso augalas duos vaisių?

Lyraleaf gali būti nuodingas naminiams gyvūnėliams prarijus, todėl svarbu jį laikyti jiems nepasiekiamoje vietoje. Jei jūsų augintinis suėdė Lyraleaf lapą, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Patiko? Pasidalink

KAS YRA GINTARAS, KAIP JIS SUSIDARĖ IR KUOM JIS TURI MAGNETO SAVYBIŲ?

Paskutinė klausimo dalis blogai suformuluota. Magnetu vadiname geležies gabalą, kuris gali pritraukti kitus metalus, pavyzdžiui, plieną, nikelį. O gintaras, jį patrynus, traukia ne metalus, o mažus popieriaus, pluošto skutelius ir, vadinasi, nėra magnetas.

Gintaro istoriją galima perskaityti jame pačiame. Gintarą nušlifavus ir nupoliravus, dažnai matome jo viduje puikiai išsilaikiusius vabzdžius, ,augalų dalis, lapelius, stiebelius ir t. t. Vabzdžiai ir gėlės — akmenyje? Ten jie pateko, kai gintaras buvo skystas, tekantis, limpąs kaip medus, — aplamai, kai jis buvo derva. Cheminė analizė parodė, kad gintaras yra suakmenėjusi derva iš vadinamos gintaro pušies, kuri augo dabar baltijos jūros apsemtoje teritorijoje.

Kaip rodo gintare išsilaikiusieji lapeliai, spygliai ir gėlytės, dabartinės Baltijos teritorijoje augo ir daug kitų medžių, iš dalies panašių į šių dienų rūšis: ąžuolai, gluosniai, bukai ir tokie, kuriuos dabar sutinkame tik šiltose šalyse: palmės, kiparisai, cinamono medžiai… Šio ploto klimatas tais senais laikais, tur būt, taip pat buvo daug šiltesnis, negu dabar, toks, kaip Pietų Europoje arba Šiaurės Afrikoje. Vasarą šiame miške gyveno daugybė vabzdžių, kurie ropojo medžiais arba jų šaknimis. Kaitros metu derva suminkštėdavo, tekėdavo kamienais ir varvėdavo nuo medžio šakų tiesiai ant žemės. Jeigu tuo metu ji aplipdavo vabzdį, vorą, lapą, gėlę, o paskiau sukietėdavo, tai „dervos potvynio“ aukos būdavo ne tik palaidojamos, bet ir gerai užkonservuojamos. Derva, jau būdama žemėje, ilgainiui pasidarydavo kieta kaip akmuo.

Visa tai vyko maždaug prieš dvidešimt milijonų metų. Kai miškai žuvo, suakmenėjusios dervos gabalai išliko žemėje, juos užklojo morenos, kurias čia suvertė ledynas. Vėliau čia atsirado Baltijos Gintaras, smarkiai trinamas,- įsielektrina ir dėl to traukia kai kuriuos lengvus daiktus. Į šias gintaro savybes atkreipė dėmesį jau senovės graikai. Graikų kalba „gintaras“ — „elektronas“, ir kaip tik iš to yra kilęs elektros pavadinimas.

Patiko? Pasidalink

KAIP ATSIRANDA VAIVORYKŠTĖ

Vaivorykštė — vienas iš gražiausių ir plačiausiai žinomų optinių reiškinių atmosferoje. Gana retai, vos keturis penkis kartus per metus, lietaus debesies fone pasirodo septynių spalvų lankas. Paprastai jo viršutinė dalis yra raudonos spalvos, o paskiau spalvos seka tokia eile: oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna, pagaliau, vidinėje lanko pusėje — violetinė. Vaivorykštę galima matyti tik tais atvejais, kai priešais mus yra lietaus uždanga, o užpakalyje — Saulė. Stebimo lanko centras yra tiksliai Saulei priešingame taške, vadinasi, tiesėje, einančioj per Saulės diską ir stebėtojo akį.

Daugelį šimtmečių vaivorykštė žmonėms atrodė kaip stebuklingas ir paslaptingas reiškinys. Dažnai ji buvo laikoma žmogaus ir dievybės sąjungos ženklu. Iš tikrųjų vaivorykštė yra nepaprastai sudėtingas optinis reiškinys, kuris visiškai išaiškintas tik XIX šimtmetyje. Štai šio reiškinio esmė: balta Saulės šviesa, atsispindinti ir lūžtanti lietaus lašuose, susiskaido ją sudarančias spalvas (dispersija). Anglų mokslininko Niutono XVII amžiuje padaryto atradimo dėka yra žinoma, kad balta šviesa, praleista per prizmę arba stiklinį pleištą, susiskaido į sudėtines dalis, būtent — į vaivorykštės spalvas. Tai vyksta todėl, kad šviesos spinduliai, patekdami stiklinę prizmę ir išeidami iš jos, du kartus lūžta, — raudonieji silpniausiai, o violetiniai — stipriau. Taigi perleidę baltos šviesos spindulį per prizmę, gausime vaivorykštės šviesos spalvų juostą, vadinamą spektru.

Kaipgi vis dėlto gamtoje atsiranda vaivorykštė?

Milijardų prizmelių vaidmenį čia atlieka lietaus lašai. Kai Saulės spinduliai krinta vandens lašus viršutinėje jų dalyje 60° kampu, tai tuo metu jie lūžta juose ir susiskaido, vieną kartą atsispindi, vėl lūžta ir vėl susiskaido. Taigi lietaus lašai šiuo atveju veikia kaip mažos prizmės. Tyrimai parodė, kad gražiausia gryniausių spalvų vaivorykštė atsiranda tada, kai lietaus lašų skersmuo būna nuo 0,5 ligi 1 milimetro. Kuo lašai smulkesni, tuo blyškesnė vaivorykštė.

Patiko? Pasidalink

KOKIAS DOVANAS TEIKIA ŽMOGUI JŪROS DUGNAS?

Jūros dugnas — tai labai įvairi teritorija, nes jo gylis nuo 0 iki 10 tūkstančių metrų. Kalbant apie dovanas, kurias žmogus gauna iš jūros dugno, pirmiausia reikia paminėti ten gyvenančius augalus ir gyvūnus. Iš jūrų dugno taip pat gaunama nafta ir anglis. Daugelio Anglijos šachtų štrekai yra po jūros paviršiumi. Baku rajone ir Persų įlankoje daug naftos bokštų įrengti jūroje ant specialių metalinių estakadų.

Jūrų dugno augmenija yra labai vešli, vešlesnė, negu žemyne, tik ne tokia įvairi. Tai daugiausia dumbliai. Tačiau jie auga tik tokiame gylyje, kurį dar pasiekia saulės spinduliai, tai yra daugiausia 30— 40 metrų, rečiau — 100-120 metrų gylyje. Juk mes žinome, kad augalai negali gyventi be šviesos.

Sunku išvardyti visas dovanas, kurias teikia mums jūrų augalai. Pirmiausia jie yra puikios trąšos, nes jų pelenai turi iki 35 procentų kalio druskų. Japonijoje, Kinijoje ir Indonezijoje dumbliai dažnai naudojami maistui. Paskutiniu metu iš dumblių gaunama žaliava maisto pramonei, chemijos pramonei (klijai, plastmasė), siuvimo pramonei ir t. t. Be to, iš jų yra gaminamas jodas, taip pat spiritas, acetonas, dažai ir daug daug kitų produktų. Dumblių gavyba metai po metų didėja. Vien Japonija kasmet sugauna jų apie 500 tūkstančių tonų.

Daugelis jūrų dugne užtinkamų gyvūnų rūšių taip pat duoda žmogui didelę naudą. Vienus jis naudoja maistui, kitus kaip techninę žaliavą arba vertingus papuošalus.

Valgomųjų gyvūnų tarpe pirmą vietą užima pirmiausia austrės, litorinos, baltieji ir pakrančių moliuskai ir daugelis kitų. Kai kuriuos iš jų, pavyzdžiui, austres, žmogus net veisia ir saugoja.

Valgomiesiems moliuskams priklauso ir kai kurie aštuonkojai, kalmarai ir net sraigės. Be to, moliuskai teikia žmogui daug vertingos techninės žaliavos, — perlamutrą, dažus. Kasmet žemės rutulyje sugaunama 800 tūkstančių tonų moliuskų.

žmogaus gaudomų jūros dugno gyventojų tarpe antrą vietą užima valgomieji vėžiagyviai — omarai, krabai ir krevetės. Kasmet jų sugaunama apie 400 tūkstančių tonų.

Prie naudingų jūros gyvūnų taip pat priklauso koralai ir kempinės.

Patiko? Pasidalink

Vaistinius augalus plačiai vartojo senovės egiptiečiai, graikai, indėnai

Vaistinius augalus plačiai vartojo senovės egiptiečiai, graikai, indėnai ir kitos tautos. Senovės egiptiečiai tobulai vartojo augalinius balzamus ir dervas, kad apsaugotų nuo rūgimo ir puvimo. Garsieji egiptiečių papirusai, apibendrinę duomenis apie vaistinius augalus, mus supažindina su to tolimo laikotarpio medicinos raida. Ir tikrai, papirusai buvo parašyti 4000 metų prieš mūsų erą. Egiptiečiams mes dėkingi, kad jie pirmieji pavartojo medicinoje migdomąją aguoną, alaviją, metą ir kitus vaistinius augalus bei preparatus iš jų. Ir šiandien, pirkdami vaistinėje ricinos aliejų, prisiminsime, kad jų vartojo dar senovės egiptiečiai.

Ypač daug nuveikė tirdami vaistinius augalus, kaip, beje, plėtodami mokslą ir meną, senovės graikai jų kultūros klestėjimo laikotarpiu VII VI amžiuje prieš mūsų erą. Jų įtaka kitoms tautoms gana didelė. Prisiminkime, kad kiekvienas mūsų šalies medicinos instituto absolventas priima Hipokrato — žymaus Senovės Graikijos gydytojo — priesaiką. Hipokratas sakė, kad kiekvieno gydytojo pareiga padėti organizmui („gamtinei jėgai“) vaistinėmis priemonėmis. Visiškai šiuolaikiškas yra jo tvirtinimas, kad geriausia yra vartoti natūralius vaistinius augalus arba jų sultis. Hipokratas rašė: „Visas išspaustas ir tekančias iš augalų sultis reikia laikyti stikliniuose induose, visus lapus, žiedus ir šakniastiebius naujuose, gerai uždarytuose moliniuose induose, kad neišsikvėptų vėdinimo veikiama vaisto jėga, tarsi patekusi būseną, panašią žmogaus apalpimą“.

Hipokratas savo darbuose, kurių iki mūsų dienų išliko fragmentai ir vertimai, mini apie 400 augalų, kurie buvo vartojami kaip vaistai.

Medicinos istorija išsaugos ir graikų gydytojo vardą, kuris gyveno I mūsų eros amžiuje. Jo vaistinių aprašymais ištisus šimtmečius naudojosi gydytojai ir farmacininkai. Dioskorido vaistažolių knyga apėmė daugumą žinomų tais laikais vaistinių augalų apie 500

Neprarado reikšmės ir Teofrasto veikalas „Augalų tyrimai“. Paskutinis, devintasis, šio veikalo skyrius specialiai skirtas vaistiniams aromatiniams ir nuodingiesiems augalams.

Būtų neteisinga nepaminėti ir žymaus romėnų gydytojo Galeno, kuris pirmasis pasiūlė vartoti augalų nuovirus ir tinktūras, taip pat parašė garsią vaistažolių knygą.

Ibn Sina (980-1027), tadžikų kilmės mokslininkas, žinomas visame pasaulyje Avicenos vardu, įnešė milžinišką indėlį į arabų medicinos plėtote ir rekomendavo gydymui apie 900 vaistinių augalų.

Ypatinga, savita pažiūra į vaistinių augalų tyrimą pastebima išlikusiuose iki mūsų dienų puikių indų ir kinų medicinos atstovų rašytiniuose paminkluose. Ilgalaikį išbandymą pakėlė indiškas augalas — nuodingasis činčiberis, nustatytas indiško augalo rauvolfijos efektyvumas gydant ligonius. Žymus indų gydytojas ir rašytojas Sušrutė pareiškė: „Nemokšos rankose vaistas nuodai ir pagal savo veikimą gali būti palygintas su peiliu, ugnimi arba šviesa, o išmanančių žmonių rankose jis prilygsta nemarumo gėrimui“. Šie jo žodžiai neprarado savo reikšmės ir dabartiniu metu.

Patiko? Pasidalink

Kavos receptai: Braziliška kava, Javos kava, Holivudo kava

Naujojo Orleano kava. Džiazvoje arba mažame puode sumaišoma po trečdalį puoduko labai stiprios kavos, pieno ir grietinėlės. Mišinys dedamas ant ugnies ir kaitinamas beveik iki virimo. Po to išpilstomas puodukus ir tiekiama.

Kava su šokoladu. Ant puoduko dugno dedamas gabaliukas šokolado ir ant jo pilama karšta kava. Šaukšteliu pamažu maišoma, kol ištirps šokoladas. Žinoma, tokiam gėrimui geriau tinka kava, virta kavavirėje. Jei išvirta rytietiška kava džiazvoje, reikia žiūrėti, kad puoduką nepatektų nuosėdų.

Botanikoje pateikiama kavos klasifikacija: arabika, robusta, liberika

Braziliška kava. Pateiksime dar vieną kavos su šokoladu receptą. Šokolado plytelė (125 g) susmulkinama gabaliukus ir ištirpinama stiprioje karštoje kavoje (pusėje puoduko). Maišant į mišinį įpilama trys puodukai karšto pieno. Pagal skonį įberiama cukraus ir gėrimas išpilstomas mažus puodukus; kiekvienas jų puošiamas šaukšteliu plaktos grietinėlės. Receptas apskaičiuotas keturioms porcijoms.

Kava su kakava. į stiprią karštą kavą dedama cukraus, paskui kakavos su sutirštintu pienu. į kiekvieną puoduką įpilama po truputį grietinėlės. Vienai porcijai reikia puoduko labai stiprios kavos, dviejų gabaliukų cukraus, šaukšto kakavos su sutirštintu pienu ir šaukšto grietinėlės.

Kavoje kofeinas yra ne grynas, o kartu su daugybe organinių junginių

Kava su arbata. Stipri kava ir stiprus arbatos antpilas sumaišomi lygiomis dalimis. Cukrus paduodamas atskirai; jo dedama pagal skonį.

Kava su kiaušiniu. Keturioms porcijoms reikia vieno kiaušinio ir 4 mažų puodukų stiprios karštos kavos. Trynys atskiriamas nuo baltymo ir ištrinamas su dviem šaukštais miltinio cukraus, o baltymas išplakamas mikseriu. į kiekvieną puoduką ant kavos viršaus dedama po truputį trynio, o kai jis išsiskirsto ir padengia paviršių, ant vidurio dedama plakto baltymo. Gėrimas labai švelnus ir maistingas.

Pasaulinėje prekybos biržoje kava užima antra vietą

Javos kava. Vienas iš variantų kavos su kakava. Puodukas stiprios kavos sumaišomas su tokiu pat puoduku kakavos. kiekvieną puoduką ant gėrimo uždedama po truputį grietinėlės.

Holivudo kava. Išverdama labai stipri kava ir atskirai užvirinamas pienas. į puodą suberiama kakava su cukrumi, įpilamas truputis pieno ir gerai išmaišoma. Paskui supilamas likęs pienas ir įberiamas žiupsnelis druskos. Užkaitus ant ugnies maždaug 10 min. virinama. Nukaitus energingai plakama, kol pasidarys riebaluota, purslota masė; plakant supilama kava. Karštas gėrimas išpilstomas puodukus ir puošiamas plakta grietinėle. Rekomenduojama grietinėlę apibarstyti paskrudintais migdolais. Keturioms porcijoms reikia 2 šaukštų kakavos, 2 šaukštų miltinio cukraus, 2 puodukų pieno ir 2 puodukų labai stiprios kavos.

Kava žmogaus gyvenime užima tam tikrą vietą

Prancūziškas kremas-kava. Užvirinama 0,5 l pieno, prieš tai jį sumaišius su 150 g cukraus. Užviręs pienas nukaičiamas nuo ugnies ir įpilami 4 šaukštai grietinėlės. Smarkiai suplakama, o paskui supilama 250 g stiprios karštos kavos. Sumaišoma ir išpilstoma mažus puodukus.

Kavos pupeles

Patiko? Pasidalink

Rausvažiedės ir violetiškai rausvos spalvos frezijų veislės

Gamybai rekomenduojama veislės Pimpernel ir Stockholm.

Princess Marijke (tetraploidas, išvedė A. van den Berg, 1942). Vidinė apyžiedžio pusė oranžiškai plytinės spalvos, vamzdelyje pereinanti į geltoną; išorinė žiedo spalva ne tokia intensyvi, lyg su apnašu. Apyžiedžio lapelių atsilenkimo kampas bukas, todėl vyrauja išorinė žiedo spalva. Geriausias žiedų (3) ir gumbasvogūnių derlius būna žieminio auginimo, tačiau sėkmingai gali būti auginama ir kitais laikotarpiais. Labai dažnai serga virusinėmis ligomis. į 1 rn2 sodinama apie 100-120 gumbasvogūnių.

Pimpernel (tetraploidas, išvedė A. van den Berg, 1945). Vidinė žiedo pusė plytinės raudonos spalvos, vamzdelio vidus tamsiai geltonas. Išorinė žiedo pusė ne tokia intensyvi. Geriausias žiedų (3) ir gumbasvogūnių derlius gaunamas žieminio auginimo, nors labai geri žiedai būna ir auginant rudenį. Jautri virusinėrns ligoms. į 1 m2 sodinama apie 120 gumbasvogūnių.

Stockholm (tetraploidas). Žiedai avietinės raudonos spalvos (vamzdelis geltonas), stambūs, gražios formos. Augalai standūs, stiebai ilgi ir tvirti. Veislė derlinga (3), bet jautri virusinėms ligoms. 1 m2 sodinama 120 gumbasvogūnių.

Rausvažiedės ir violetiškai rausvos spalvos veislės. Dauguma šios grupės veislių tinka auginti įvairiu metų laiku, tačiau daugelis jų labai serga virusinėmis ligomis. Todėl gamybai galima rekomenduoti tiktai Rose-Marie.

Kopenhagen (tetraploidas). Vidinė žiedo pusė violetiškai purpurinė, vamzdelis baltas. Žiedai stamboki. Veislė labai panaši į Margaret, tačiau vertingesnė už šią, nes žiedynkočiai standesni ir ne tokia jautri virusinėms ligoms. Į 1 m2 sodinama apie 100 gumbasvogūnių.

Margaret (triploidas, išvedė Boorhettwer a. Harting). Žiedai violetiškai purpurinės spalvos, vamzdelis baltas. Stiebai ir lapai gležni, todėl dažnai reikia nutiesti net 4 tinklų eiles. Labai dažnai serga virusinėmis ligomis. Veislė neperspektyvi. Į 1 m2 sodinama apie 100 gumbasvogūnių.

Rose -Marie (tetraploidas, išvedė J. A. M. Goemans, 1961). Žiedai violetiškai purpuriniai, vamzdelis ilgas ir ryškus. Augalai aukšti, standūs. Žiedai ir stiebai labai geros kokybės. Tinka žieminiam auginimui. Žiedų derlius geras (2). I 1 m2 sodinama apie 80 gumbasvogūnių.

Rosemunde. Žiedai tamsiai rausvi, vidutinio dydžio (iki 4 cm skersmens), vamzdelis gelsvas. Žiedynkotis plonokas, bet pakankamai tvirtas. Veislė derlinga (3,5), tik labai dažnai serga virusinėmis ligomis, todėl gamybai nerekomenduojama. į 1 m2 sodinama 80-100 gumbasvogūnių.

Rosita. Žiedai tamsiai rausvi, vidutinio dydžio (iki 4 crn skersmens), vamzdelis balsvas. Žiedynkotis plonokas, bet tvirtas. Veislė derlinga (4,0). Iš vieno gumbasvogūnio išauga 2-3 daigai. 1974 m. pavasarį iš vieno augalo nuskynėme net iki 7 žiedų. Veislė jautri virusinėms frezijų ligoms, todėl gamybai nerekomenduojama. Į 1 m2 sodinama 80-100 gumbasvogūnių.

Arosa (išvedė J.A.M.Goemans). Veislė nauja, labai ankstyva, šviesiai rožiniais žiedais. Spalva pastovi. Žiedynkočiai tvirti, lapai standus. Gerai žydi žiema. Į 1 m2 sodinama po 112 gumbasvogūnių. Pas mus dar neauginama.

Veislė Marina-Sophia išvesta taip pat J. A. M. Goernans (1967 in.). Žiedai arnaranto spalvos, grakščiuose žiedynuose. Žiedynkočiai labai tvirti. Į 1 m2 sodinama 80 gumbasvogūnių.

Patiko? Pasidalink

Frezijų veislės: Golden Glow, Orange Sun, Raudonžiedės frezijos

Golden Glow (tetraploidas, išvedė J. A. M. Goemans, 1962). Žiedai tamsiai geltoni, stambūs, stiebai stiprūs. Vidutinio derlingumo (1,6). į 1 m2 sodinama 90-100 gumbasvogūnių.

Golden Melody (išvesta M. C. van Staaveren, 1962). Žiedai stambūs, ryškiai geltoni. Stiebai ilgi ir tvirti. Geras žiedų derlius būna tik pavasarį. Į 1 m2 sodinama 90-100 gumbasvogūnių.

Orange Favourite. Labai graži stambiažiežiedė veislė oranžiškai geltonais žiedais. Tinka žieminiam auginimui. Žiedynkočiai ilgi ir tvirti. Žiedų derlius geras. į 1 m2 sodinama 90-100 gumbasvogūnių.

Orange Sun. Žiedai vidutinio stambumo, geltoni su rausvais pakraščiais, šiek tiek primena Princess Marijke veislę, tačiau žiedai ir žiedynai grakštesnės formos. Žiedo centras geltonas. Jo pakraščiuose ryškus plytinės oranžinės spalvos kontūras. Gana derlinga veislė. 1974 m. pavasarį iš vieno augalo buvo nuskinta iki 7 žiedų. į 1 m2 sodinama 120 gumbasvogiinių.

Royal Gold. Labai graži stambiažiedė veislė, šviesiai geltonais, 6 cm skersmens žiedais. Žiedynkočiai ilgi ir tvirti. Nuskinti žiedai skleidžiasi labai gerai.

Žiedų derlius vidutinis (1,4). į 1 m2 sodinama 90 gumbasvogūnių.

Sonata (tetraploidas, išvedė J. A. M. Goemans). Palyginti nauja, ryškiai geltonais žiedais veislė. Labai ankstyva. Žiedų ir gumbasvogūnių derlius geras. Tai viena iš derlingiausių stambiažiedžių veislių. 1 m2 sodinama 90-100 gumbasvogūnių.

Moon glow. Nelabai išplitusi ir nederlinga (1) veislė. Žiedai šviesiai geltoni, stambūs, tačiau žiedyne nedaug žiedų. į 1 m2 sodinama 110 gumbasvogūnių.

Souvenir (tetraploidas, išvedė J. A. M. Goemans, 1947). Žiedai ryškiai geltoni su tamsesniais brūkšneliais vamzdelyje, tamsesni už Rijnveld’s Golden Yellow, bet šviesesni už Eldorado, stambūs (iki 5 cm skersmens), gražios formos, labai stipraus kvapo. Ilgai laikosi pamerkti. Veislė ankstyva. Virusinėms ligoms nelabai jautri. į 1 m2 sodinama 120 gumbasvogūnių.

Rijnveld’s Golden Yellow (tetraploidas, išvedė F. Rijnveldas, 1946). Žiedai stamboki, intensyviai geltonos spalvos. Tai labai išplitusi frezijų veislė. Žiedynkočiai tiesūs ir tvirti, nors žiedynuose nelabai daug žiedų. Ši veislė nelabai jautri virusinėms ligoms. Geras būna rudeninio ir žieminio auginimo žiedų derlius (3). Žiedai menkesni už daugelio stambiažiedžių veislių žiedus, bet derlius didesnis ir pastovesnis. Todėl ši veislė rekomenduojama gamybai. į 1 m2 sodinama 120 gumbasvogūnių.

Telstor. Viena iš naujesnių veislių, tik nelabai derlinga (1). Žiedynkočiai ilgi, bet nelabai tvirti. I 1 m2 sodinama 110 gumbasvogūnių.

Raudonžiedės frezijos. Nėra tokių veislių, kurių žiedai būtų visai raudonos spalvos. Jie daugiausia plytinio arba amaranto atspalvio, dažniausiai geltonais vamzdeliais. Žiedai vidutinio stambumo. Veislės jautrios virusinėms ligoms. Geras žiedų derlius ištisus metus.

Patiko? Pasidalink

Kavavirė — būtina detalė kavai virti

Kavavirė — būtina detalė kavai virti. Atsiminkite: ir ultramoderni, ir pati paprasčiausia kavavirė reikalauja atidžios priežiūros. Viskas smulkiai aprašyta gamyklos pateiktoje instrukcijoje. Mes apsiribosime keletu bendrų patarimų.

Ką tik nupirktą kavavirę iš pradžių išplaukite karštu vandeniu, o paskui vandeniu, prisotintu kavos. Kaip gerą pypkę, kavavirę iš pradžių reikia „ aprūkyti“ . Išpilkite vieną dvi pirmąsias kavos porcijas, kurios, tikriausiai, turės nemalonų kvapą, ir tik paskui galima naudoti kavavirę kavai virti.

Išvirę kavą, kavavirę išskalaukite karštu vandeniu. Nepalikite joje tirščių. Kavoje esantys riebalai aptraukia kavavirės vidinį paviršių ,plėvele, kuri lengvai nusiplauna geriamąja soda.

Žiūrėkite, kad filtras būtų geras. Popierinis filtras panaudojamas tik vieną kartą, o filtrą iš audinio reikia kruopščiai išplauti ir laikyti šaltame vandenyje maišelyje — tai jį apsaugos nuo oro bakterijų.

Nepatartina kavavirės plauti tame vandenyje, kuriame prieš tai buvo plaunami stalo indai, taip pat naudoti plovimo priemones ir tuo labiau — abrazyvines medžiagas ar metalinius šepečius. Nuo pluoštinio skudurėlio ir popierinės servetėlės ant kavavirės sienelių gali likti pluošto likučių ir paskui patekti į kavą. Geriausia ją šluostyti rankšluosčiu iš tankaus audinio. Kartkartėmis kavavirę, reikia išplauti parūgštintu vandeniu, kad nusiplautų apnašas.

Stalo serviravimas taip pat labai svarbu. Žurnaluose rašoma, žinoma, jei jais galima tikėti, jog Bekingemo rūmuose paduodant puodelį arbatos anglų karalienei, procedūroje dalyvauja septyni įmonės. Žinoma, buvo teisus Ostapas Benderis, tvirtinęs, kad nereikia daryti kulto iš maisto. Norint nenukrypti kraštutinumus, protingiausia kavą tiekti išmoningai ir, galbūt, šiek tiek iškilmingai, tuomet kava atrodys skanesnė ir nė kiek nepakenks užstalės pokalbio nuoširdumui bei gerai nuotaikai. Eduardas Bagrickis savo jausmus išreiškė šiomis eilėmis:

Ach, saldžiausioji kava, ir tu, migdole sausas!

Išdėstyti puodukai ant baltų

Kava išpilstoma mažus kavos puodukus. Netinka arbatos puodukai ir jau visiškai blogai, jei kava pilstoma didelius puodukus arba stiklines. Suprantama, kalbame apie juodą stiprią kavą. Kavą su pienu galima gerti ir iš arbatos puodukų.

Įprasta kavų tiekti tame pačiame inde, kuriame virė. Jei dėl kokių nors priežasčių to padaryti neįmanoma, kavą reikia perpilti į kitą indą. puodukus kava išpilstoma čia pat prie stalo. Nereikia visų puodukų pripilti iškart. Pripylę vieną, perduokite jį svečiui. Pasistenkite tai padaryti taip, kad jo nesutrukdytumėte ir, žinoma, neverskite jo atsistoti.

Kavos puodukus reikia statyti ant lėkštučių. Tai patogu ir tam, kuris paduoda puoduką, ir tam, kuris ji ima. Ir nors jūs labai įsijautęs į pokalbį, atsiminkite, kad tuščią puoduką reikia dėti vėl ant lėkštutės, o ne bet kurią laisvą vietą. Taip pat kavos lėkštutės negalima panaudoti vietoj peleninės.

Jei kava rytietiškai pagaminta, nei šaukštelių, nei cukraus ant stalo nedėdama. Visais kitais atvejais būtini nedideli šaukšteliai, atitinkantys puoduko ir lėkštutės dydį. Šaukštelis dedamas ant lėkštutės. Jis skirtas kavai išmaišyti, o paskui vėl dedamas lėkštutę.

Cukrus gali būti smulkus arba gabalinis, bet geriausiai tinka greit tirpstantys standartiniai gabaliukai — jais labai lengva nustatyti reikiamą kiekį. Cukrui imti padedamos mažos „žnyplytės“. Jei jų ant stalo nėra, galima cukrų imti ranka, tačiau reikia pasistengti nepaliesti kitų cukrinėje esančių gabaliukų. Bet kuriuo atveju netinka cukraus imti savo šaukšteliu, ypač jau naudotu.

kavos pupelės

Prie kavos tinka sausainiai, pyragaičiai, tortas. Kuriems patiko lėkštelėje patiekiama smulkiais griežinėliais supjaustytos citrinos. Ant stalo galima padėti ir vandens su ledu. Užgerti kavą nedideliu šalto vandens gurkšneliu — įprotis visai neblogas.

Patiko? Pasidalink

Kava — kasdieninis gėrimas Europos šalyse

Kava — kasdieninis gėrimas Europos šalyse. Kavos vartojimo lyderis XIX a. Europoje buvo Vokietija, bet mūsų amžiuje padėtis pasikeitė. Prancūzijoje vienam žmogui per metus tenka 5,5 kg, bet ypač kava geriama Skandinavijos šalyse: vienas žmogus jos suvartoja 11-12 kg.

Kava labai mėgstama Švedijoje. Stambios firmos kovoje dėl pirkėjų iš to daro savo biznį. „Karas kavos fronte, — rašė laikraštis „ Dagens niucheter“ , — toks brangus, kad nedidelėms kavos įmonėms gresia visiškas išnykimas“ Nesulaikoma reklama, persekiojanti švedus visur ir visada, pasiekė savo — Švedijoje beveik be išimties visi geria firmos „ Hevalija“ kavą. Ši firma priklauso amerikiečių kompanijai „ Dženeral fuds“ .

Štai ką rašo apie Daniją Genadijus Fišas knygoje „ Sveika, Danija!“ : „ Kavą čia geria bet kokia proga ir net be progos. Mane rimtai įtikinėjo, kad daugelio kaimo laiškanešių, iki šiol tebedėvinčių tradicinius ryškiai raudonus švarkus, priešlaikinės mirties priežastis, — apsinuodijimas kava. Atsisakyti — reiškia įžeisti, o per dieną laiškanešys išnešioja ne mažiau kaip pusšimtį laiškų“

Labai populiari kava Italijoje. Temperamentingi italai nenuilsdami ginčijasi, kuris iš šioje šalyje priimtų kavos virimo būdų yra geresnis. Pirmasis būdas — neapolietiškas. Šiuo būdu kava verdama kavavirėje su besisukančiais indais ir filtru tarp jų. Antrasis būdas vadinamas „ espres“ ; kava verdama espres kavavirėje. Abu būdai turi savų gerbėjų ir priešininkų. Italai pupeles labiau paskrudina, negu tai priimta pas mus. Italijoje geria tirštą, juodą kavą su daug kofeino.

Jugoslavijoje kava tradicinė. Čia ji verdama rytietiškai, džiazvose, nors neatsisakoma ir naujausių kavos virimo aparatų. Mėgsta kavą Lenkijoje ir Vengrijoje, kur ją gamina meistriškai ir labai skanią.

Kiek kavos įvežama vieną ar kitą šalį, lemia ne tik tai, kiek jos suvartojama, bet ir tai, kiek toje šalyje yra kavos perdirbimo pramonės. Kava yra pagrindinė žaliava keletui produktų.

Jau buvo kalbėta apie šalių padalijimą „ arbatos“ ir “ kavos““.

„Arbatos“ šalims priklauso Anglija. Joje gyvuoja „Tarptautinis arbatos komitetas“ , kurio duomenimis septintąjį dešimtmetį arbatos šalyje suvartota 2% daugiau ir tai sudarė 183 469 tonas. Statistikos duomenimis, vidutiniškai kiekvienam anglui tenka 5,5 stiklinės stiprios arbatos. O štai kažkoks anglas Kenas Peidrikas pasigyrė kasdien išgeriąs 83 puodukus arbatos. Žurnalistai jį apkaltino melu, nes šis sugebėjo išgerti tik 76 puodukus.

Arbata tvirtai įėjo anglų dienos racioną. Bet tai, žinoma, nereiškia, kad kavos šioje šalyje negeriama visai, kaip ir neišimtis yra arbata eilinio prancūzo dienos racione. Vidutiniam anglui per metus tenka tik 0,68 kg kavos. O tokioje „ kavos“ šalyje kaip JAV, arbata sudaro maždaug ketvirtadalį kavos kiekio.

Nors TSRS tradicinis gėrimas lieka arbata, tačiau galima tvirtinti, jog ir kava įgyja vis didesni populiarumą. Per paskutinį amžiaus ketvirtį kavos pupelių vartojimas padidėjo daugiau kaip 40 kartų.

Tarybų Sąjunga kavą perka iš daugelio šalių. Daug perkama braziliškos kavos, kiek mažiau — indiškos ir jemeniečių kavos. TSRS yra nemažai šiuolaikinių galingų kavos perdirbimo įmonių, kuriose gaminama plataus asortimento kavos gėrimų. Iš tokių žinomų paminėtinas Maskvos Lenino maisto kombinatas, maisto kombinatai Leningrade, Odesoje, Lvove, Rygoje, Rostovo Jarošlavlyje — kavos su cikorija kombinatas.

Patiko? Pasidalink

Kavamedžiai auga visose aukštumose: nuo jūros lygio iki šalčių linijos tropikuose

Kavamedžiai auga visose aukštumose: nuo jūros lygio iki šalčių linijos tropikuose 2 tūkst. m aukštyje. Didelėse aukštumose kava bręsta lėčiau, bet yra kur kas geresnės kokybės.

Svarbu plantacijų sklypo aukštis ir padėtis. Augalams reikalinga ne tik tam tikra temperatūra, bet ir saulės spindulių kiekis. Tiesioginiai saulės spinduliai kavamedžius žudo. Štai kodėl šie medžiai mėgsta aukštesnių medžių paunksnę. Tam tikslui plantacijose sodinami aukšti ir tiesūs medžiai eritrinai. Paprastai prieš sodinant į dirvą kavamedžių sėklos nuvalomos (nuimamas minkštimas). Antraisiais gyvenimo metais sodinukai persodinami plantacijas. Dar po dvejų metų pasirodo pirmieji vaisiai, o subręsta medis penkerių septynerių metų.

Derlių kavamedžiai duoda iki 50 metų; intensyviausias derlingumas esti 15 metų. Kadangi tropikų ir subtropikų sezoninė klimato kaita nedidelė, medžiai žydi ir derlių duoda apskritus metus. Kiek derlių nuimama, priklauso nuo temperatūros ir drėgmės. Kalnuose, kur temperatūra žemesnė, nokimas vyksta lėčiau, derlius renkamas vieną kartą, šiltuose ir drėgnuose slėniuose — iki keturių kartų per metus. Derliaus kiekis svyruoja trejų metų periode. Per metus nuo vieno medžio surenkama iki 3 kg žalių kavos pupelių, o plantacijose iš 1 ha gaunama iki 20 centnerių.

Kavamedžiai yra lepūs. Juos reikia rūpestingai ir nuolat prižiūrėti. Yra nemažai žemės ūkio kenkėjų ir ligų, pažeidžiančių tiek vaisius, tiek ir pačius kavamedžius. Praėjusio amžiaus pabaigoje rūdinis grybelis sunaikino medžius Ceilone (dabar Šri Lanka).

Jokios priemonės negalėjo sustabdyti baisios ligos, kuri siautėjo daugiau kaip 20 metų. Jeigu 1870 m. Ceilonas eksportavo daugiau kaip 50 tūkst. tonų kavos, tai XX a. pradžioje šalyje neliko nė vieno sveiko medžio.

Kavamedis — puikus naminis augalas, kurį lengva išauginti iš sodinukų. Trečiais gyvenimo metais augalai pradeda žydėti baltais kvapiais žiedais. Namų sąlygomis kavamedis duoda derlių. Nuo suaugusio augalo galima surinkti iki pusės kilogramo žalių pupelių per metus.

Taigi kavos vaisiai prinoko — pradžia yra. Vaisiai nuo medžių surenkami rankomis. Pupelę galima išimti tik pašalinus vaisiaus luobelę ir minkštimą, taip pat vidinę „sidabrinę odelę“.

Yra du vaisių apdorojimo būdai: sausasis ir drėgnasis. Sausuoju būdu gaunama 65 % kavos. Tai senovinis būdas. dar senovės Jemene arabai leisdavo saulei vaisius sudžiovinti ant medžių, o paskui nupurtydavo juos ant pakloto. Kava be kofeino moko ir džima — vertingesnės rūšys — ir dabar paliekama džiūti ant medžių.

Brazilijoje didžioji kavos dalis valoma sausai. Derlius surenkamas sausuoju sezonu, balandžio—rugsėjo mėnesiais. Nuo medžių visi vaisiai nurenkami vienu metu. Nuplauti vaisiai plonu sluoksniu suberiami saulėkaitoje ir paliekami džiūti dvi tris savaites. Keletą kartų per dieną grėbliais vaisiai pamaišomi, o nakčiai uždengiami nuo drėgmės. Džiovinant vyksta ir pupelių fermentacija. Išdžiovinti vaisiai suberiami į specialią mašiną visiems apvalkalams pašalinti.

Patiko? Pasidalink

Batai internetu šiomis dienomis yra populiarus pirkėjų pasirinkimas

Kokie batai šiomis dienomis yra patys madingiausi? Kokios yra šiuolaikinės rinkoje vyraujančios mados tendencijos? Į kokius svarbius veiksnius verta atsižvelgti tuomet, kai bandoma įsigyti naują avalynę? Kodėl batai internetu šiandien yra tokie populiarūs? Ar verta apsipirkti internetu? Tokie ir daugybė kitų panašių klausimų daugeliui vartotojų kyla tuomet, kai jie bando atsinaujinti ir įsigyti naują avalynę. Kaip bebūtų, dažniausiai tokius klausimus sau užduoda moterys, kadangi batai daugelio moterų nuomone yra pačios pagrindinės ir svarbiausios įvaizdžio detalės. Todėl pateiksime kelias priežastis, kodėl turėtumėte pasinaudoti elektroninėmis parduotuvėmis, kuriose yra prekiaujama batais, ir į kokius veiksnius turėtumėte atsižvelgti, jei norite, kad jūsų pasirinkimas būtų tinkamas.

Be abejo, pirmiausia reikėtų pabrėžti kur kas palankesnę avalynės kainą. Internetinės parduotuvės savo pirkėjams gali pasiūlyti kainas, kurių negalėtų pasiūlyti dauguma fizinių prekybos vietų. Dėl šios priežasties nemaža dalis žmonių šiomis dienomis nevengia internetinių parduotuvių. Kaip bebūtų, jei jums dar neteko avalynės pirkti internetu, turbūt svarstote, kaip galėtumėte lengviau pasirinkti el. parduotuvę, tačiau viskas taps kur kas paprasčiau, jei jūs pasinaudosite internetine paieškos sistema, kurios pagalba pasirinkimo procesas tampa ne tik lengvesnis, tačiau ir daug spartesnis. Taigi, jei jūs pasinaudosite internetinėmis parduotuvėmis, išvengsite labai didelių laiko sąnaudų ir didžiulių išlaidų, kurios įprastai kyla tuomet, kai naudojamasi fizinėmis parduotuvėmis.

Taip pat labai svarbu paminėti, kad batai internetu pasižymi yra daug patogesniu pasirinkimo procesu. Vos keliais mygtukais galima pasirinkti jums patinkančius batų modelius. Internetinėse parduotuvėse veikia prekių paieškos ir filtravimo sistemos, kurios palengvina paiešką ir leidžia daug lengviau palyginti tiek labai panašias, tiek ir skirtingas prekes. Be to, prekės elektroninėse parduotuvėse yra suskirstytos į skirtingas kategorijas ir subkategorijas, sukuriant daug palankesnę prekių įsigijimo aplinką pirkėjams. Todėl jei jūs nevengsite pasinaudoti internetu ir nuo šiol avalynę pirksite elektroninėse parduotuvėse, jums bus lengviau pasirinkti tai, kas atitinka visus jūsų lūkesčius. Be to, nepamirškite daug dėmesio skirti pasirenkamų batų kokybei ir patvarumui.

Patiko? Pasidalink

Pilnas baldų pervežimas Vilniuje: kokiais atvejais verta jį rinktis?

Kiekvienas, kurį domina baldų pervežimas Vilniuje, ko gero, žino, kad galimi įvairūs pasirinkimai, pavyzdžiui: dalinis baldų pervežimas, baldų transportavimas arba pilnas baldų pervežimas. Dėmesį verta atkreipti į tai, kad tokia pasirinkimų įvairovė ne juokais gali ne juokais gali priversti suglumti tuos, kurie šia paslauga naudosis pirmą kartą. Tad, kaip nuspręsti, kuris pasirinkimas geriausiai atitiktų jūsų poreikius? Viskas labai paprasta – tereikia surinkti daugia informacijos apie kiekvieną iš galimų pasirinkimų. Taigi, kviečiame jus susipažinti su pilnu baldų pervežimu bei sužinoti, kokias galimybes jis apima ir kokiais atvejais gali pateisinti jūsų lūkesčius.

Kai norite išvengti bet kokio fizinio krūvio

Žmones, kurie vengia fizinio krūvio, galime suskirstyti į dvi grupes: vieni jo siekia išvengti, nes kenčia dėl sąnarių, raumenų, kaklo, nugaros skausmų, o fizinė veikla tik dar labiau padidintų diskomfortą, tuo tarpu kiti fizinio krūvio, todėl ir vengia, kad vėliau nereikėtų patirti skausmo išvardintose kūno srityse. Belieka tik pastebėti, kad žmonės, kurie dėl vienos ar dėl kitos priežasties vengia fizinio krūvio, sudaro ne tokią jau ir mažą dalį, tad pilnas baldų pervežimas kiekvienam iš jų yra puikus pasirinkimas. Dėmesį verta atkreipti į tai, kad komandos nariai visą fizinį darbą atliks už paslaugos užsakovą.

Kai nenorite patirti papildomų išlaidų, skirtų pakavimo priemonėms įsigyti

Baldų pervežimas Vilniuje tikrai negali būti įsivaizduojamas be pakavimo priemonių – kiekvienas gabenamas daiktas turi būti tinkamai jomis supakuotas. Vis dėlto, nesunku pastebėti ir tai, kad, jei baldus nuspręsite gabenti savarankiškai, patys turėsite ir įsigyti pakavimo priemonių. Jų, priklausomai nuo gabenamų baldų kiekio, gali prireikti iš tiesų nemažai. Taigi, pakavimui skirtų gaminių įsigijimas pareikalaus ne tiek jau ir mažai papildomų išlaidų, tad pilnas baldų pervežimas yra puikus pasirinkimas kiekvienam, kuris nori išvengti šių išlaidų.

Kai norite sutaupyti daug laiko

Dėmesį verta atkreipti į tai, kad baldų pervežimo procesas nuo pirmo iki paskutinio žingsnio, reikalauja iš tiesų labai daug laiko: juk baldus reikia ne tik išmontuoti, bet ir supakuoti, nunešti į transporto priemonę, nuvežti, o atvežus – pasatyti į parinktą vietą, išpakuoti ir vėliau sumontuoti. Jei baldų ne vienas ir ne du, tai laiko šis procesas pareikalaus iš tiesų nemažai. Taigi, pilnas baldų pervežimas Vilniuje yra tinkamas pasirinkimas kiekvienam, kuris nori taupyti savo laiką.

Baldų sąrašas imtas iš wiki: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Baldai

Patiko? Pasidalink

Ar gali būti gyvybė kitose planetose?

AR GALI BŪTI GYVYBĖ KITOSE PLANETOSE?

Kol kas dar tiksliai neįstengiame atsakyti į šį klausimą, nors, sprendžiant iš daugelio duomenų, gyvybė gali būti ir kitose planetose. Žinoma, mes turime galvoje planetas, priklausančias mūsų Saulės sistemai, nes apie kitų saulių sistemas ligi šiol beveik nieko nežinome.

Gyvoms būtybėms visų pirma būdinga tai, kad jos sudarytos iš molekulių, susidedančių iš daugybės atomų, kurie sudėtingai yra susiję vienas su kitu. Tokia medžiaga yra baltymai, kurie laikomi pagrindine visų gyvų būtybių „statybine medžiaga“.

Kad šios daugiaatominės molekulės galėtų egzistuoti, aplinkos temperatūra neturi būti nei per aukšta, nei per žema. Esant per daug aukštai temperatūrai, molekulės suyra į atomus. Sunku tiksliai nustatyti aukščiausią temperatūrą, bet mes manome, kad ji negali būti didesnė kaip +100 Celsijaus. Esant per daug žemai temperatūrai, gyvybės taip pat negali būti, nes kiekvienas gyvas organizmas minta skystu maistu, kuris žemoje temperatūroje kietėja. Žemiausia riba yra maždaug apie —100° Celsijaus, nors ir tuo mes nesame tikri. Pagaliau mes manome, kad kiekvienam gyvam organizmui egzistuoti reikalingas deguonis. Todėl gyvybė gali būti planetoje, turinčioje atmosferą. Mat, atmosferoje yra daugiau ar mažiau deguonies, kuris, lengvai jungdamasis su daugeliu kitų medžiagų, išskiria šilumą.

Tačiau to, kas pasakyta, nereikia aiškinti tiesiogine prasme. Apie reikalingas gyvybei sąlygas mes žinome vien stebėdami gyvas būtybes Žemėje, vadinasi, tokias būtybes, kurios per milijonus metų prisitaikė prie mūsų planetos sąlygų. Žinoma, niekas nėra stebėjęs gyvų būtybių, besivystančių kitokiomis sąlygomis.

Mes negalime visai tiksliai atsakyti, ar iš tikrųjų deguonis atmosferoje yra absoliučiai būtinas gyvybei. Gal būt, ji vystosi atmosferoje, susidedančioje iš kokių nors kitų dujų, kurios savo cheminėmis savybėmis panašios deguonį? Gal būt, gyvybei visai nebūtina maitintis skystu maistu?

Dviejose arčiausiai žemės esančiose planetose — Marse ir Veneroje—yra sąlygos, artimos toms, apie kurias jau kalbėjome. Šias planetas gaubia atmosferos, kuriose yra tam tikras deguonies kiekis, o temperatūra svyruoja nuo —100° ligi 1-100°. Mintis, kad gali būti gyvybė, jau seniai jaudina mus, nors nieko tiksliai nežinome.

Veneros atmosfera labai tanki; Saulės spinduliai taip smarkiai joje išsisklaido, kad mes negalime pamatyti šios planetos paviršiaus; nematyti nieko, tik viršutiniai jos atmosferos sluoksniai. Aišku, kad, remiantis tokiu netvirtu pagrindu, negalime pakankamai tiksliai spėlioti, kas vyksta Veneroje.

Užtat Marso atmosfera labai skaidri, ir mes gana matome viską, kas yra jo paviršiuje. Pavyzdžiui, astronomai pastebėjo, kad Marse yra tam tikrų plotų, kurių spalva vasarą žalsvai žydra, o rudenį ir žiemą — rudai raudona. Likusioji Marso paviršiaus dalis visada rudai raudona. Dėl to spėliojama, kad Marse esama augmenijos, kuri, taip pat kaip ir žemėje, keičia spalvą pagal metų laikus. Bet šis klausimas nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti.

Tyrinėdami Marso žaliųjų plotų spektrą, mokslininkai įsitikino, kad jis nepanašus į nuo žemės augmenijos lapų atsispindinčios šviesos spektrą. Žemės žaluma atspindi beveik visus infraraudonuosius spindulius, tuo tarpu kai spėjamoji Marso augmenija šiuos spindulius sugeria. Mokslininkų tarpe kilo ginčas, ar dėl tokios savybės Marso žaliąsias dėmes galima laikyti žalių augalų telkiniu, tai yra augalija, tačiau kitokia, negu Žemėje? Šitas ginčas tęsiasi ligi šiol. Vieni teigia, kad Marso sąlygomis — dėl gan žemos vidutinės temperatūros ir labai išretėjusios atmosferos, kuri žemėje sutinkama apie 15 kilometrų aukštyje, — augmenija negalinti egzistuoti, o kiti teigia, kad, tai esanti augmenija, nes atšiaurios poliarinės srities Žemėje augalai žymiai silpniau atspindi infraraudonuosius spindulius, negu švelnesnio klimato rajonų augalai, pavyzdžiui, Centrinėje Europoje. Taigi infraraudonųjų spindulių atspindžio nuo augalų lapų laipsnis yra nepastovi savybė, priklausanti nuo sąlygų, kuriomis vystosi augalas. Marso augalai yra dar atšiauresnėse sąlygose, negu Žemės, ir todėl, prisitaikydami prie šių sąlygų, jie nustojo sugebėjimo atspindėti infraraudonuosius spindulius, arba o tai yra tas pats įgavo sugebėjimą juos sugerti.

Patiko? Pasidalink

Kodėl šviečia saulė ir žvaigždės?

KAS YRA SAULĖS UŽTEMIMAS?

Šis reiškinys labai paprastas: judėdamas aplink Žemę, Mėnulis tam tikru momentu užstoja Saulės diską. Kaip tik tada ir įvyksta Saulės užtemimas. Jeigu Mėnulis užstoja visą diską, būna pilnas užtemimas, jeigu dalį – dalinis.

Yra žinomas toks istorinis anekdotas. Garsusis Periklas, senovės Graikijos valdovas, lipo į laivą kaip tik tuo metu, kai prasidėjo Saulės užtemimas. Išsigandę jūreiviai norėjo bėgti iš laivo. Tada Periklas vienu rankos judesiu išaiškino jiems to reiškinio esmę. Jis tiesiog pakėlė ranką su permestu ant jos apsiaustu taip, kad apsiausto šešėlis kristų ant jo veido. Šiuo atveju apsiaustas atliko Mėnulio, o Periklo veidas — Žemės vaidmenį.

Tokie reiškiniai, kaip Saulės užtemimas, aplamai ne retenybė. Tačiau jie būna matomi palyginti siauroje Žemes juostoje, nes Mėnulio šešėlis gana mažas; kartais jis siekia šimtą kilometrų, o aplamai jis yra dar mažesnis, mat, Mėnulis toli nuo Žemės. Mėnulio šešėlio kelias Žemėje nuo užtemimo ligi užtemimo įvairus. Todėl retai pasitaiko, kad užtemimo juosta eitų per palyginti mažą šalį (pavyzdžiui, per Lenkiją), tai būna vidutiniškai vieną kartą per kelis dešimtmečius.

Užtat užtemimai TSRS teritorijoje — labai dažnas, beveik kasmetinis reiškinys.

KODĖL ŠVIEČIA SAULĖ IR ŽVAIGŽDĖS?

Saulė ir žvaigždės yra dujiniai rutuliai su labai aukšta temperatūra (daugiau kaip dešimt milijonų laipsnių) ir labai dideliu slėgimu (šimtus milijardų atmosferų). Šiomis sąlygomis susidūrus žvaigždžių viduje atomams, pasikeičia elementų branduoliai, įvyksta branduolinė reakcija, ir dėl to išsiskiria milžiniški energijos kiekiai. Ši energija, spinduliuodama visomis kryptimis žvaigždės viduje vis ilgėjančia banga, pagaliau iš jos išeina tuo pavidalu, kurį kaip tik ir matome.

Iš įvairių reakcijų, vykstančių Saulėje ir žvaigždėse, svarbiausia yra vandenilio virtimas heliu. Mes laikome ją pagrindiniu energijos žvaigždžių viduje tiekėju. Be šios reakcijos, turbūt, vyksta ir kitos, kurių mes nežinome ir kurios taip pat gali tiekti energiją žvaigždėms ir Saulei.

KODĖL SAULĖ BŪNA O KARTAIS RAUDONA, NORS DANGUS NEDEBESUOTAS?

Saulės disko vaizdas priklauso išimtinai nuo mūsų atmosferos. Pavyzdžiui, jeigu Saulė žemai (arti horizonto), jos spinduliai eina pro tankesnį atmosferos sluoksni, negu tada, kai ji aukštai. Todėl ties horizontu Saulė visada raudona, o dideliame aukštyje — balta. Žinoma, pasitaiko, kad Saulė atrodo raudona net ir atsidūrusi aukštai; tai atsitinka, kai ore būna didelis rūkas, kuris žydruosius spindulius išsklaido labiau už raudonuosius.

Jeigu atsidurtume už Žemės atmosferos, Saulės vaizdas praktiškai nepasikeistų, nes visi pakitimai, vykstantieji Saulės paviršiuje, mažai teturi įtakos jos vaizdui ir visos Saulės spinduliavimo intensyvumui.

Patiko? Pasidalink

Kas yra kosminiai spinduliai? Kodėl Saulė nesisuka, o žemė sukasi?

KAS YRA KOSMINIAI SPINDULIAI?

Taip vadiname srautą elektringųjų dalelių, kurios lekia iš kosminės erdvės ir, patekusios į Žemę, sukelia branduolinius pakitimus oro ir žemės plutos molekulėse bei atomuose.

Fizikų atlikti tyrimai rodo, kad kosminius spindulius daugiausia sudaro protonai, elektronai, pozitronai — teigiami elektronai ir įvairūs vadinamieji mezonai, atseit, elementarios dalelės, kurių masė yra iarpinė tarp protono ir elektrono masių (pastaruoju metu rasta mezonų, kurių masė didesnė už protono masę). Mums dar nežinoma kosminių spindulių kilmė.

Mezonai — dalelytės, pirmą kartą pastebėtos kosminiuose spinduoliuose. Jie arba turi krūvį, lygų elektrono (arba pozitrono) krūviui, arba yra neįelektrinti. Įvairių mezonų mase viršija elektronų masę 200-2000 kartų.

Matyti, kosminiuose spinduliuose, be elementarių dalelių, yra tam tikras sudėtingesnių atomų branduolių skaičius.

Tačiau iš to, kad jie lekia visomis kryptimis, matyt, kad jų negali skleisti kuris nors vienas dangaus kūnas, esąs greta žemes. Bet yra teorijų, kurios teigia, kad kosminį spinduliavimą sukelianti Saulė, kuri aplink save sudaro magnetinį lauką. Šis laukas smarkiai pakeičiąs pradinę spinduliavimo kryptį, ir jis iš įvairių pusių pasiekiąs žemę.

Kosminių spindulių intensyvumas arti žemes paviršiaus yra toks nežymus, jog ligi šiol neteko pastebėti kokios nors esminės įtakos gyvų organizmų būklei.

IŠ KUR ATSIRADO ŪKAI?

Bent dalis ūkų atsiranda, susitelkus žvaigždžių išmestai materijai. Todėl ūkai susideda pirmiausia iš dujų su didesne ar mažesne priemaiša dulkių, kurios turi susidaryti bet kuriose dujose, esant žemai temperatūrai, artimai absoliučiam nuliui. Vadinasi, dulkės susidaro skystėjant ir šąlant dujoms. Stebėjimai rodo, kad visuose ūkuose būna ir dujų, ir dulkių.

Ūkai, esantieji toli nuo žvaigždžių, aplamai yra tamsūs.) Užtat arti žvaigždžių esantieji ūkai šviesūs, nes juos apšviečia žvaigždės. Taip pat pasitaiko, kad ūkas šviečia todėl, jog gretimos žvaigždės šviesa veikia ūko atomus. Šis reiškinys iš esmės panašus į specialia medžiaga padengtos laikrodžio rodyklės švytėjimą, — ta medžiaga, veikiama spindulių, kurį laiką švyti.

Esmini vaidmenį, silpninant kosminio spinduliavimo intensyvumą, atlieka atmosfera, sulaikanti dalį spindulių.

Tokie procesai vyksta tik arti labai karštų kurios išspinduliuoja daug ultravioletinių galinčių sukelti švytėjimo procesus, kuriuos vadiname liuminescencija.

KODĖL SAULĖ NESISUKA, O ŽEMĖ SUKASI?

Šis klausimas suformuluotas netinkamai. Saulė, kaip ir Žemė, sukasi apie savo ašį. Saulė apie savo ašį apsisuka maždaug per mėnesį. Jeigu norite patys įsitikinti, kad tai teisinga, pasiimkite tamsų stiklą ir žiūroną. Žiūrėdami į Saulę per žiūroną (ir kartu per tamsų stiklą, kad nepakenktumėte akims), jūs pastebėsite joje dėmes. Ir šitaip kelias savaites stebėdami kurią nors vieną dėmę, įsitikinsime, kad ji slenka iš rytinio Saulės krašto į vakarinį (jeigu, žinoma, ji per tą laiką neišnyks). Iš to aišku, kad Saulė sukasi. Ši dėmė išnyks vakariniame Saulės krašte, o maždaug po dviejų savaičių vėl pasirodys rytiniame jos krašte. Žinoma, yra ir kitų įrodymų, kad Saulė juda sukdamasi.

Sukimasis yra būdingas ne tik Saulei, bet ir kitoms žvaigždėms. Tuo mes įsitikinome, tirdami spektrus. Greičiausiai sukasi karštosios (baltosios) žvaigždės, lėčiausiai — geltonosios ir raudonosios nykštukinės, ir, vadinasi, žvaigždės, panašios į mūsų Saulę.

Saulės sukimasis turi kai kurių sunkiai paaiškinamų ypatybių. Mat, įvairios Saulės dalys sukasi nevienodu greitumu. Dalys, esančios arti ašigalių, kartą apsisuka maždaug per 30 dienų, o dalys, esančios arti pusiaujo, — maždaug per 25 dienas.

Taip būna todėl, kad Saulė ne kietas kūnas, o dujinis rutulys.

Patiko? Pasidalink

Kanalizacijai priklauso šie pagrindiniai elementai

Kanalizacijai priklauso šie pagrindiniai elementai:

a). vidaus kanalizacijos įrengimai;

b) lauko kanalizacijos tinklas;

c) persiurbimo stotys ir spaudimo linijos;

d) įrenginiai kanalizaciniams vandenims valyti;

e) išleidimo į atviruosius vandenis įrenginiai.

Vidaus kanalizacijos tinklas įrengiamas gyvenamuosiuose, visuomeniniuose ir gamybiniuose pastatuose. Jis susideda iš suvartoto vandens imtuvų sanitarinių prietaisų (klozetų puodų kriauklių, pisuarų, vonių, trapų ir kt.) ir daugelio vamzdžių.

Kanalizacinis vanduo iš vandens imtuvo patenka į jungiamąjį vamzdį, iš jo į stovą, kuris savo ruožtu sujungtas su nuvedamuoju vamzdžiu. Pastaruoju, į kurį renkamas vanduo iš vieno arba kelių stovų, kanalizacinis vanduo išvedamas už pastatų ribų, lauko kanalizacijos tinklą. Lauko kanalizacijos tinklas, paklotas sodybos kieme, vadinamas kiemo arba sodybos kanalizacijos tinklu. Keli didesni pastatai, sudarantieji kvartalą, gali turėti bendrą kvartalinį kanalizacijos tinklą. Kanalai, įrengti gatvėse, vadinami gatvės kanalizacijos tinklu.

Visas kanalizuojamas plotas dalijamas į atskirus baseinus (plotus), apribotus vandens takoskyromis. Kiekvienas kanalo tarpas, arba atskiras kanalų tinklas, turi savo baseiną, iš kurio surenka kanalizacinius vandenis.

Kanalizacijos tinklas susideda iš šoninių kanalų, renkančių kanalizacinį vandenį atskirose gatvėse, kolektorių, į kuriuos vanduo suteka iš šoninių kanalų, ir magistralinių kanalų, arba magistralinių kolektorių.

Tinklas sudaromas taip, kad kanalizacinis vanduo nuo pat sanitarinių prietaisų pastatuose būtų nuvedamas į paskirties vietą savitekiais kanalais.

Kai dėl vietos reljefo ypatybių, vieno arba kito rajono per didelio įgilinimo nėra galima kanalizacinių vandenų suleisti į bendrą kanalizacijos tinklą savitekiu, daromos persiurbimo stotys. Persiurbimo stotyse vanduo surenkamas, pakeliamas į atitinkamą aukštį ir spaudimo arba savitekiu kanalu suleidžiamas į bendrą kanalizacijos tinklą.

Kanalizaciniam vandeniui išvalyti prieš išleidžiant jį į atviruosius vandenis, įrengiami kanalizacijos valymo įrenginiai, kuriuose jis išvalomas iki tokio laipsnio, kad, išleistas į atviruosius vandenis, nebūtų žalingas. Kanalizaciniam vandeniui išleisti įrengiami išleidžiamieji kanalai.

Gyvenvietės, miesto teritorijos kanalizacijos schema priklauso nuo vietos reljefo, stambesnių koncentruotu vandens išleidimo objektų išdėstymo, nuotekų valymo įrenginiams vietos parinkimo, išleidimo į atviruosius vandenis vietos, vietovės arba miesto dydžio ir t. t.

Kanalizacijos sistemos

Pagal tai, kokie vandenys iš anksčiau nurodytų kanalizuotinų vandenų patenka į tinklą, skiriamos trys pagrindinės kanalizacijos sistemos:

a) mišrioji;

b) atskirtoji;

c) pusiau atskirtoji.

Patiko? Pasidalink

Geodeziniams prietaisams nustatyti padėtį naudojami gulsčiukai

Mikroskopu atskaičiuojama teodolitų limbuose ir kitokiose geodezinių prietaisų skalėse. Ji sudaro objektyvas ir okuliaras su židiniais. Žiūrint pro mikroskopą į daiktą, plokštumoje matomas tikras, atvirkščias ir padidintas jo vaizdas vaizdą žiūrima pro okuliarą, kuris jį dar padidina. Matomas menamas, atvirkščias ir padidintas daikto vaizdas. Bendras mikroskopo didinimas

Geodeziniams prietaisams arba jų dalims nustatyti horizontalią arba vertikalią padėti naudojami juose įtaisyti gulsčiukai. Jų yra cilindrinių ir sferinių (apvalių).

Cilindrinis gulsčiukas — tai stiklinis vamzdelis (ampulė), kurio viršutinio šono paviršius išgaubtas tam tikru spinduliu. Ampulė pripilama neužšąlančio skysčio, dažniausiai sieros eterio, spirito arba jų mišinio. Skystis pakaitinamas iki 60 °C, supilamas į ampulę ir ji užlydoma. Temperatūrai nukritus, skysčio tūris sumažėja ir ampulėje atsiranda burbulėlis. Patogu dirbti gulsčiuku, kai burbulėlio ilgis yra apie 0,3-0,4 vamzdelio ilgio. Sis ilgis priklauso nuo aplinkos temperatūros. Siekiant sumažinti šį poveiki, gaminamos ampulės su kompensacine lazdele viduje. Kompensacinės lazdelės paskirtis — sumažinti skysčio turį ampulėje, dėl ko sumažėja temperatūros poveikis burbulėlio ilgiui.

Gulsčiukų ampulės montuojamos metalines dėžutes su termoizoliacija. Viename dėžutės gale yra sraigtelis, kurį sukant, gulsčiuko galą galima pakelti ar nuleisti prietaiso elemento atžvilgiu.

Vamzdelio išgaubimo lanko vidurinis taškas vadinamas nuliniu gulsčiuko tašku. Simetriškai šiam taškui viršutiniame gulsčiuko paviršiuje kas 2 mm įbrėžiamos atžymos. Kartais jos brėžiamos ir apatinėje ampulės pusėje. Tokie gulsčiukai vadinami reversiniais. Liestinė, liečianti lanką nuliniame taške, laikoma gulsčiuko ašimi. Jei burbulėlis nustatytas nulinio taško atžvilgiu simetriškai, tai yra horizontali, o linija vertikali.

Gulsčiuko tikslumas, arba jautrumas, apibūdinamas gulsčiuko padalos verte. Padalos verte laikomas centrinis kampas, kurio lankas yra viena 2 mm ilgio gulsčiuko padala. Pasislinkus burbulėliui viena padala, gulsčiuko ašis pakrypsta kampu, o pasislinkus n padalų, gulsčiuko ašies posvyris Teodolitinių gulsčiukų padalos vertė esti apie 20-50″. Padalos vertė priklauso nuo gulsčiuko ampulės kreivumo spindulio.

Kuo ilgesnis spindulys, tuo mažesnė gulsčiuko padalos vertė, t. y. gulsčiukas tikslesnis.

Kad būtų patogiau dirbti ir tiksliau nustatyti burbulėlį nulinį tašką, kai kuriuose prietaisuose virš gulsčiuko įtaisoma prizmių sistema, kuri burbulėlio galų vaizdą optiškai perduoda stebėtojo akies matymo lauką. Tokie gulsčiukai vadinami kontaktiniais. Burbulėlio, judančio į ampulės centrą, galų vaizdai priešpriešiais artėja. Kai burbulėlis įpIukdytas į nulinį tašką, tai jo galų vaizdai sutampa. Kontaktiniuose gulsčiukuose burbulėlis įplukdomas kelis kartus tiksliau negu paprastuose.

Sferinį gulsčiuką sudaro apskrita ampulė, kurios vidinis sferinis paviršius išgaubtas tam tikru spinduliu. Aukščiausia išgaubimo vieta yra gulsčiuko nulinis taškas. Iš šio taško kas 2 mm nubrėžtos apskritiminės padalos. Jų vertė apie 5-10′. Normalė ampulės paviršių taške 0 yra sferinio gulsčiuko ašis. Ampulė įmontuota į metalinę dėžutę su termoizoliacija. Dėžutė trimis sraigteliais pritvirtinama prie prietaiso. Jais reguliuojama gulsčiuko padėtis. Sferinis gulsčiukas naudojamas, kai reikia apytiksliai nustatyti vertikalią ar horizontalią prietaiso padėtį.

Patiko? Pasidalink

Atsitiktinės paklaidos pasižymi statistiniais masinių atsitiktinių reiškinių dėsningumais

Kintamos sisteminės paklaidos nepastovios, bet ženklas nesikeičia. Pavyzdžiui, jeigu matuojant juostos temperatūra gerokai kito ir buvo žemesnė negu jos temperatūra komparuojant, tai sisteminė paklaida bus teigiama, bet skirtinga savo dydžiu pagal juostos temperatūros pokyčius. Jeigu, matuojant kampus, horizontalusis limbas tarp ruožtų pasukamas vienodu kampu, tai atskaičiuojant atsiranda sisteminių paklaidų. Jos kinta kiekviename ruožte pagal dėsni, priklausantį nuo limbo brūkšnių žymėjimo paklaidų.

Kintamoms sisteminėms paklaidoms apskaičiuoti gali būti sudarytas matematinis modelis ir matavimo rezultatai pataisyti. Kai kurios sisteminės paklaidos gali būti pašalintos matuojant simetriškai. Tada beveik vienodos paklaidos yra priešingų ženklų. Gautų rezultatų aritmetinis vidurkis yra beveik be sisteminės paklaidos. Tokių matavimų pavyzdys — kampų matavimas teodolitu pagal abi vertikaliojo skritulio padėtis.

Visiškai išvengti sisteminių paklaidų neįmanoma. Tačiau reikia siekti, kad jos būtų kuo mažesnės.

Atsitiktinė paklaida yra atsitiktinio įvykio matuojant rezultatas. Tokios paklaidos labai įvairios.

Atsitiktinės paklaidos pavyzdžiu gali būti vaizdavimo paklaida.

Matuojant horizontalius kampus, dėl ribotų matuotojo akių galimybių negalima visiškai tiksliai sutapdinti vertikalaus siūlelių tinklelio siūlo su taikinio ašimi. Vizavimo paklaida gali būti teigiama ir neigiama, didelė arba maža.

Pašalinti atsitiktinių paklaidų negalima. Jas galima sumažinti, naudojantis tikslesniais prietaisais, taikant tobulesnę matavimo metodiką, keliant matuotojo kvalifikaciją, mažinant išorinių sąlygų poveikį ir kt.

Elementarių atsitiktinių paklaidų visuma sudaro atsitiktinę matavimo rezultato paklaidą.

Ir nekintama, ir kintama sisteminė paklaidos yra tam tikrų elementarių sisteminių paklaidų visuma.

Tarkime, kad iš kiekvieno matavimo rezultato pašalintos stambios klaidos ir beveik visiškai — sisteminės paklaidos. Likusios sisteminės paklaidos yra labai mažos.

Atsitiktinės paklaidos pasižymi statistiniais masinių atsitiktinių reiškinių dėsningumais, t. y. masiškai matuojant, ryškėja jų savybės.

Pirmoji savybė — atsitiktinių paklaidų absoliutinės reikšmės negali viršyti tam tikros ribos, būdingos tam tikroms matavimo sąlygoms. Ši riba vadinama ribine paklaida.

Ši savybė dar vadinama atsitiktinių paklaidų ribotumo savybe.

Antroji savybė – teigiamos ir neigiamos atsitiktinės matavimo paklaidos yra vienodai galimos,

Trečioji savybė — vienodomis sąlygomis išmatuotų fizikinio dydžio rezultatų atsitiktinių paklaidų aritmetinis vidurkis lygus nuliui, kai matavimų skaičius neribotai didelis.

Taigi atsitiktinių paklaidų trečioji savybė gali būti formuluojama ir taip: atsitiktinės paklaidos matematine viltis lygi nuliui. Trečioji savybė dar vadinama atsitiktinių paklaidų kompensacijos savybe.

Ketvirtoji savybė – mažo modulio atsitiktinių paklaidų pasitaiko dažniau negu didelio modulio.

Empiriškai pastebėtus atsitiktinių įvykių dėsnius matematiškai apibendrina ir toliau rutulioja tikimybių teorija.

Atsitiktinėms matavimų paklaidoms galioja normalinis tikimybių pasiskirstymo, arba Gauso, dėsnis, kuris reiškia atsitiktinio dydžio galimų reikšmių ir jas atitinkančių tikimybių priklausomybę.

Patiko? Pasidalink

Geodezija teikia įvairioms mokslo ir technikos šakoms duomenis apie Žemės evoliuciją

Astronominiai geodeziniai Žemės plutos judesių stebėjimai rodo, kad ji juda ir horizontaliai. Tai aiškinama vandenyno dugno plėtimusi medžiagai veržiantis iš mantijos.

Apie litosferos plokščių judesius patikimų duomenų galima gauti atliekant pakartotinius geodezinius matavimus lūžių zonose. Amerikos plokštės judėjimo Ramiojo vandenyno atžvilgiu greitis, nustatytas atliekant geodezinius stebėjimus išilgai lūžių sistemos, yra apie 4 cm/metus.

Žemės dinamikai apibūdinti reikės tikslių tyrimų, kurių dažnumą, trukmę ir mastą reikia nustatyti taip, kad būtų geriausiai įvertinti visi geodinaminiai reiškiniai.

Daug planetinių, regioninių ir vietinių geodinaminių reiškinių galima tirti antžeminiais astronominiais, geodeziniais ir gravimetriniais matavimų metodais, stebint palydovus, Mėnulio optinę lokaciją ir panaudojant ilgos bazės radiointerferometrus.

Geodezija teikia įvairioms mokslo ir technikos šakoms duomenis apie Žemės evoliuciją (Žemės plutos ir ašigalių judėjimą, gravitacinio lauko ir Žemės sukimosi greičio variacijas, kontinentų dreifą ir jų kranto linijų pasikeitimą bei kitus reiškinius), taip pat medžiagą prognozei ir padariniams dėl masių pasikeitimo vertinti: lokalinių — Žemėje ir planetinių — jos atmosferoje.

Duomenys apie pavienių regionų dalių, kontinentų ir visos planetos koordinačių bei gravitacinio lauko kitimus yra labai svarbūs Žemės fizikai. Žinant Žemės vidinę struktūrą ir procesus, vykstančius jos gelmėse, galima optimizuoti geologines prognozes ir gelmių žvalgybą, prognozuoti Žemės drebėjimus ir kitus tektoninius procesus, taip pat įvertinti galimas šių gamtos reiškinių pasekmes.

Taigi geodeziniai duomenys, susiję su geodeziniu atramos tinklu, geocentrine koordinačių sistema, Žemės forma ir gravitaciniu lauku, turi būti skiriami tam tikrai epochai, atsižvelgiant ašigalių judėjimo, Žemės sukimosi greičio kitimo pobūdį, Žemes plutos judesius ir kitus veiksnius. Šį aktualų geodezijos uždavinį galima spręsti naudojantis visais duomenimis, gautais atliekant antžeminius ir kosminius tyrimus. Matuojant lazeriu atstumus iki dangaus kūnų, tarp jų ir iki reflektorių Mėnulyje, aukščius iš palydovų, naudojant sistemas „palydovas—palydovas“, doplerio aparatūrą, dirbtinius Žemės palydovus ir kosminius aparatus, radiointerferometrus su ilga baze, galima moksliškai išspręsti šį uždavinį.

Naujo tūkstantmečio pradžiai galima numatyti tokias geodezijos raidos kryptis:

1) vieningos planetinės geocentrinės geodezinių koordinačių sistemos sudarymas ir fizinės, gravitacinės bei dinaminės Žemės formos kiekvienai epochai nustatymas;

2) skaitmeninės fizinės geografijos (topografijos ir kartografijos) kaip operatyvios, precizinės ir globalinės geoinformacijos šaltinio plėtojimas. Informaciniai geodezijos ir skaitmeninės kartografijos bankai bus sudaromi pagal vieningą geodezinę atskaitos sistemą, todėl labai padidės geodezinių darbų vaidmuo operatyviai aprūpinant antžemines, jūrų, oro ir kosmines nuotraukas pradiniais geodeziniais duomenimis;

3) diegiant statyboje ir agrarinėje industrijoje naujas technologijas, intensyviai plėtosis skaitmeninis kadastras (antžeminis, povandeninis ir požeminis), kurį sudarant reikės plačiai naudoti antžeminius ir jūrų geodezijos metodus;

4) intensyviai bus diegiamos naujos technologijos, matavimo ir skaičiavimo priemonės, nauji informacijos apdorojimo metodai, darbų automatizavimo ir robotizavimo sistemos;

5) plačiai panaudojant geodezinius duomenis, keisis dabartinė geodezinių tinklų sudarymo koncepcija.

Patiko? Pasidalink

SENŲ BALDŲ IŠVEŽIMAS PO SKIEDINIŲ SKIRTŲ TINKUI PARUOŠIMO

Visos sausos skiediniams ruošti medžiagos, taip pat ir kalkių tešla, matuojamos pagal tūrį ir seikėjamos indais, pavyzdžiui, kibirais, dėžėmis, o kartais ir krūvomis. Medžiagų tūrio santykiai skiediniuose paprastai nurodomi skaičiais; taigi, lygiomis dalimis sumaišytas kalkių ir smėlio skiedinys trumpai žymimas santykiu 1 : 1. Sudėtiniam kalkių cemento skiediniui 1 : 1 :4-9 paruošti reikia imti 1 tūrio dalį 1 t. d. cemento ir nuo 4 iki 9 t. d. smėlio. Vanduo paprastai nenurodomas. Jo pilama tiek, kiek reikia, kad skiedinys būtų tinkamo darbui tirštumo.

Paprastas kalkių skiedinys 1 : 2, 1 : 2,5 arba 1 : 3 daugiausia vartojamas visų rūšių sienoms bei luboms tinkuoti tiek viduje, tiek ir išorėje, išskyrus dalis, esančias nuolatinėje drėgmėje (rūsiai, pamatai, skalbyklos). Juo taip pat nepatariama tinkuoti ir betoninių paviršių.

Kalkių skiedinys paruošiamas labai paprastai: sijotas smėlis maišomas su skysta kalkių tešla, ir mišinys, reikalui esant, skiedžiamas vandeniu. Vanduo turi būti švarus, be kurių nors druskų ar dumblo priemaišų. Miestuose geriausia vartoti vandentiekio vandenį.

Geras kalkių skiedinys, kaip ir kiekvienas kitas skiedinys, turi būti normaliai tirštas, riebus, plastiškas. Jis turi būti toks, kad jį galima būtų lengvai užkrėsti arba užtepti ant tinkuojamojo paviršiaus ir gerai išlyginti, kad jis prie tinkuojamojo paviršiaus gerai prikibtų ir išdžiūvęs sudarytų tvirtą, be nusėdimų ir įtrūkimų tinko sluoksnį.

Drėgmėje kietėjantieji (hidrauliniai) skiediniai. Be skiedinių, maišytų su hidraulinėmis kalkėmis arba cementu, paminėtini skiediniai su paprastomis orinėmis kalkėmis ir kai kuriais hidrauliniais priedais: pucolanu, tufu, trepeliu, aukštakrosnių šlaku, maltų plytų arba molinių indų laužu. Šios medžiagos, nors pačios, sumaišytos su vandeniu, ir nesiriša, tačiau kalkėms jos teikia hidraulinių savybių.

Hidroizoliaciniais ir hidrauliniais skiediniais reikia tinkuoti tuojau pat juos pagaminus.

Verta nepamiršti prieš atliekant šiuos darbus patraukti senus baldus.

UŽPILDAI

Vien iš rišamųjų medžiagų skiediniai negaminami: tai būtų neekonomiška — per brangu, ir nepraktiška — tinkas nebūtų toks tvirtas. Kalkės arba cementas, maišyti su užpildu — smėliu, žvyru, plytų laužu ir pan., ne tik labiau sukietėja, bet ir tinkas džiūdamas netrūkinėja.

Smėlis yra vienas iš prieinamiausių ir būtiniausių užpildų. Paruošiamajam sluoksniui imamas stambesnis smėlis — žvyras, kurio grūdelių dydis yra iki 2,5 mm skersmens; viršutiniam — dengiamajam sluoksniui vartojamas smulkus smėlis — iki 1— 1,2 mm grūdelių skersmens.

Smėlis turi būti švarus — be juodžemio; molio jame gali būti ne daugiau kaip 5-8%. Tinkamiausias yra aštrus lauke smėlis (lauke iškastas), o ne apzulintas upių smėlis. Druskingas jūros arba moliu aplipęs lauko smėlis netinka. Jei smėlyje yra stambesnių kaip 2,5 mm skersmens akmenukų, reikia jį per atitinkamo retumo sietą persijoti.

Užpildais gali būti naudojamas grūstas šlakas, plytų laužas, asbestas, medžio anglis, taip pat kapoti šiaudai, spaliai, pjuvenos ir net statybinės šiukšlės, kurios, žinoma, po statybos darbų turi būti išvežtos.

Patiko? Pasidalink

Vairuotojas turi įsidėmėti, kad aplenkimas visada yra pavojingas manevras

Vairuotojas turi įsidėmėti, kad aplenkimas visada yra pavojingas manevras, todėl nereikia jo imtis, jeigu nėra absoliučiai būtina. Nedera pasiduoti apgaulingos savimeilės jausmui, kad mes turime važiuoti greičiau, negu kiti.

Pavojus lenkiant didėja, kai aplenkiančiojo ir aplenkiamojo automobilių greičių skirtumas esti nedidelis. Šiuo atveju aplenkimas užsitęsia ir padidėja jo kelias.

Iš aplenkiančiosios mašinos vairuotojo reikalaujama, kad lenkimo metu jis nedidintų greičio. Ši sąlyga būtina aplenkimo laikui ir keliui sutrumpinti.

Abu vairuotojai, tiek aplenkiantysis, tiek aplenkiamasis, privalo rūpintis šio manevro saugumu. Eismo saugumo sumetimais jie turi išlaikyti pakankamą šoninį atstumą tarp savo automobilių. Toks atsargumas niekada nepakenkia, netgi labai praverčia tuomet, kai vienas iš automobilių paslydęs ar dėl kitos priežasties nebegali išlaikyti tiesios krypties arba minutę ją praranda.

Vairuotojas, važiuodamas eismo juosta, esančia aplenkiamajam iš kairės, gali lenkti, jos nekeisdamas. Todėl neturi duoti jokio įspėjančio signalo posūkio rodikliu. Tačiau, kai lenkdamas vairuotojas turi pakeisti eismo eilę ir išvažiuoti į kairę, jis privalo laiku signalizuoti apie šį ketinimą posūkio rodikliu, kurį reikia išjungti iš karto, pakeitus eismo juostą, ir nepalikti įjungto aplenkimo metu.

Kokią dar sąlygą būtina įvykdyti prieš aplenkiant, kai keičiama eismo juosta? Vairuotojas privalo įsitikinti, kad savo manevru jis neperkirs kelio kitoms transporto priemonėms. Jis turi pasižiūrėti užpakalinio vaizdo veidrodį ir pasitikrinti, ar neketina kas nors jo lenkti kaip tik tuo momentu, kai jis pradės lenkti. Jeigu taip yra iš tikrųjų, vairuotojas turi atsisakyti šio manevro, išjungti posūkio rodiklį ir tol likti savo eismo juostoje, kol jį lenkiantysis automobilis baigs lenkti. Atsargumo ignoravimas tokiais atvejais ne kartą yra buvęs rimtų avarijų priežastimi.

Ypač reikia būti atsargiam, lenkiant dviratininkus ir motociklininkus, nes jų transporto priemonės pasižymi dideliu judrumu j šalis. Būtina, kad, jas lenkiant, atstumas tarp transporto priemonių būtų ne mažesnis kaip 1 m. Didesnis atstumas niekada nepakenkia.

Automobilių supirkimas Kaune

Kai mus kas nors lenkia, turime stengtis važiuoti tiesia kryptimi. Sis principas nepaprastai svarbus intensyvaus eismo ruožuose, transporto priemonėms važiuojant arti viena kitos. Pavyzdžiui, nedidelis automobilis važiuoja prie tramvajaus bėgių krašto, kad galėtų aplenkti gretimoje dešinėje juostoje lėčiau važiuojantį didelį sunkvežimį su priekaba. Nedidelis automobilis „įsitaiso“ tarp važiuojamosios dalies kairiojo krašto ir antrojo automobilio ir lenkia. Tačiau tam sunkvežimiui aplenkti reikia tam tikro laiko ir palyginti didelio atstumo. Visą šitą laiką nedidelės lengvosios. mašinos vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad aplenkiamasis sunkvežimis neišlįs kairę nė per pusmetrį. Priešingu atveju jis prispaustu lengvąjį automobilį prie tramvajaus bėgių. Todėl aplenkiamojo automobilio vairuotojas privalo važiuoti tiksliai tiesia kryptimi, nė kiek nuo jos nenukrypdamas, iki aplenkimo baigmės.

Prireikus tuo metu aplenkiamajam automobiliui lenkti kokią nors kliūtį, jo vairuotojas privalo šio manevro atsisakyti. Prieš kliūtį jis turi savo automobili pristabdyti, nekeisdamas važiavimo krypties arba nenukrypdamas nuo tiesiosios, ir lenkimą atidėti iki baigs manevrą aplenkimą pradėjęs vairuotojas.

Įspėjantieji ženklai yra trikampio formos, kurio viena viršūnė nukreipta aukštyn

Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas

Patiko? Pasidalink

Eismo greičio sumažinimui turi įtakos padangų ir kelio sukibimas

Eismo greičio sumažinimui turi įtakos padangų ir kelio sukibimas. Kai kelias slidus, jo danga iš bazaltinio tašyto akmens arba asfaltbetonio nuzulinta, be to, dar ir šlapias, vairuotojas turi gerokai sumažinti greitį. Šiuo atveju svarbus patarėjas yra jo daugiametė patirtis. Turėdamas tokią patirtį, vairuotojas veikia atsargiau, negu, sprendžiant iš pirmo žvilgsnio, reikėtų, nes kitaip jis gali patirti didelių nemalonumų bei susidurti su rimtais netikėtumais.

Gali tekti riboti greiti ir dėl sunkių eismo sąlygų, pavyzdžiui, kai važiuojamojoje dalyje ar šalia jos yra vaikų, važiuojamąja dalimi dažnai vaikšto žmonės, kai intensyvus transporto priemonių eismas, siauras kelias, sunku prasilenkti su kitomis transporto priemonėmis. Tokiomis sąlygomis geriausias patarėjas mūsų sveika nuovoka.

Kaip matyti iš viso, kas pasakyta, kelio ruože leidžiamas greitis ne visada yra saugus. Tačiau greitis, viršijantis leistiną, tikriausiai bus pavojingas.

Ne visada pavojingas yra vien per didelis greitis. Pavojingas gali būti ir labai mažas greitis. Pavyzdžiui, vienas vairuotojas važiuoja labai lėtai, o kiti prieš ji ir už jo — greitai; tuo lėtai važiuojantis ne tik tampa kliūtimi, trukdančia eismui, bet ir sudaro pavojingą situaciją. Tokia situacija kyla dėl to, kad, vienam automobiliui riedant lėtai, kitų automobilių vairuotojai esti verčiami ji lenkti siaurame kelyje ir intensyvaus priešpriešinio eismo sąlygomis. Panašios padėtys dažnai pasitaiko siaurame kelyje, tuneliuose ir riboto pločio vietose. Tokiais atvejais reikia prisitaikyti prie kitų automobilių greičio.

Ženklai, draudžiantys stovėti arba sustoti

Bendra pastaba: greičio normavimas glaudžiai susijęs su automobilio stabdymo keliu. Patyręs vairuotojas, vadovaudamasis savo patirtimi, moka greitai nustatyti to kelio ilgį, nes tai turi pirmaeilę reikšmę, pasirenkant saugų greiti. Labai svarbi vairuotojo savybė yra sugebėjimas neklystant nustatyti kelio slidumą ir automobilio stabilumą kelyje. Abi šias savybes jis įgyja praktikoje, kai turi pagrindines teorines žinias.

Užstatytose teritorijose kelių eismo taisyklės nusako greičio apribojimą iki 50 km/h (jeigu kelio ženklai nenurodo kitokio greičio). Vadinasi, keliuose, einančiuose neužstatytomis teritorijomis, kai juose nėra greiti ribojančių ženklų, galima važiuoti didesniu greičiu, bet visada būtina žiūrėti bendro eismo saugumo. Tokie gatvių ruožai, kuriuose greitis neribojamas, yra, pavyzdžiui, kai kurie šiuolaikiniai tiltai, turintys plačią važiuojamąją dalį. Atrodytų, kad tai kažkoks nesusipratimas, nes, greitai važiuodamas, automobilis gali nukristi į upę. Tačiau ant tilto nėra pėsčiųjų eismo, važiuojamoji dalis tokia pat plati arba net platesnė už paprastą gatvę, o vežimų eismas uždraustas. Tad eismas tiltu yra mažiau pavojingas, negu pilna transporto priemonių gatve, ir riboti greitį čia nėra reikalo. Kaip rodo praktika, labai retai automobiliai sulaužo tilto aptvarą ir nukrinta į upę, bet gana dažnai užvažiuoja ant šaligatvio ir prispaudžia pėsčiuosius prie pastatų sienų, nepaisant to, kad eismo greitis gatvėse yra apribotas.

Legendinio Ford T atsiradimo istorija

Be abejo, daugumai patyrusių vairuotojų laikytis greičio apribojimo nelengva. Todėl jie dažnai peržengia leistiną greičio ribą, kartais netgi ties pažymėtomis pėsčiųjų perėjomis ir prie tramvajų sustojimų. Tai prieštarauja eismo taisyklėms, kurios yra privalomos visiems, bei neatitinka kultūringo vairavimo principų. Ypač tuo požiūriu nedrausmingi būna jaunuoliai, važinėjantys brangiais (savo tėvų) automobiliais ir besistengiantys tokia vairavimo maniera nustebinti šalia sėdinčius savo draugus. Deja, dažniausiai šitai baigiasi tragiškai.

PAVARŲ DĖŽIŲ VARIANTAI IR JŲ VEIKIMO PRINCIPAI

Patiko? Pasidalink

Šokio žingsneliu: Aguonėlė

Labiau kairėje pusėje esąs ratelis sukasi kairėn, o labiau dešinėje pusėje — dešinėn. Rateliai turi apsisukti po pusantro rato ir pabaigoje sustoti vėl dvi eiles vieni priešais kitus. Taigi, berniukai turi atsirasti mergaičių vietoje, o mergaitės berniukų vietoje. Skirtumas dar ir tas, kad buvę priekyje dabar bus gilumoje ir atvirkščiai. Eilėse atsigręžia vieni į kitus

Mergaitės lenkiasi į priekį ir, dešinės rankos sulenktu rodomuoju pirštu beveik pasiekdamos žemę, rodo, kaip aguonos dygsta. Lenkiantis kairė koja priekyje. Kūno svoris labiau ant dešinės kojos. Kairė ranka už sijonuko. Berniukai tuo metu ramiai stovi ir žiūri mergaites

Mergaitės atsistoja, pritraukia kairę koją, paima dešine ranka už sijonuko ir žiūri berniukus. Tuo metu berniukai lenkiasi ir taip pat dešine ranka rodo, kaip aguonos dygsta. Jų kairės rankos ant klubų.

Kartojant žaidimo dainos žodžius, šiuos judesius dar po kartą atskirai pakartoja ir mergaitės, ir berniukai.

Merginų liaudies šokis – Linelis

Visi ploja po du kartus rankomis ir apsisuka po pusę rato dešinėmis parankėmis, o kartojant vėl suploja ir apsisuka kairėmis parankėmis. Suplojimo metu daro žingsnius vietoje. Antrąjį apsisukimą užbaigia sustoję greta ir susikabinę paprastai. Mergaitė berniukui iš dešinės, berniukas dešine ranka paima mergaitę už kairės rankos. Laisvoji berniuko ranka ant klubo, mergaitės už sijonuko.

Siūbuodamos rankomis į priekį ir atgal, poros eina viena paskui kitą ratu į dešinę žengiant dešine koja, keliamos rankos į priekį truputį žemiau peties, o žengiant kaire koja, — lanku per apačią atgal ligi to paties aukščio. Eidami žiūri per petį vienas kitą. Laisvoji berniukų ranka ant klubo, o mergaičių už sijonuko. Pabaigoje poros pasileidžia rankomis, poroje žaidėjai pasisuka veidu vienas į kitą ir atsitupia. Rankos delnais žemyn beveik ištiesia prieki. Berniukai nugaromis centrą, mergaitės priešais juos

Žaidimo aprašymas: Kalinino srities ratelis

Visi žaidėjai pamažu keliasi, dėdami kiekvienas savo beveik ištiestas rankas virš savo poros žaidėjo rankų, kol pabaigą visiškai atsistoja ir net pasistiepia, o rankas iškelia aukštai virš galvų. Rankas deda po vieną: pirma berniukas dešinę anką (skiemuo „au-„), paskui mergaitė dešinę ranką virš berniuko dešinės rankos (skiemuo „-ga“), — berniukas kairę ranką virš mergaitės dešinės rankos (skiemuo „ši-„), — mergaitė kairę ranką virš berniuko kairės rankos (skiemuo „-taip“). Toliau rankos dėliojamos ta pačia tvarka, tik vis kaskart aukščiau. Ranka virš rankos per keletą centimetrų, delnu žemyn.

Plojimai rankomis ir apsisukimai dešine ir kaire paranke, kaip anksčiau, darant žingsnius vietoje su klasikiniais šokių bateliais.

Apsisukus pirmą kartą, berniukai atsiranda išorėje, o mergaitės viduryje. Plojimą ir apsisukimą pakartojus, vėl visi savo vietoje. Po antrojo apsisukimo berniukai apsisuka dar po pusę rato per kairį petį ir atsiranda taip pat veidu į centrą.

Berniukai susikabina rankomis rateliu viduryje, o mergaitės sudaro kitą ratelį apie berniukus.

Berniukų ratelis viduryje sukasi kairėn, o mergaičių ratelis aplink berniukų ratelį — dešinėn.

Patiko? Pasidalink

Amfibijos — tai automobiliai, sugebantys ir plaukti, ir važiuoti

Noras važiuoti greit, lengvai įveikti visas kliūtis skatino suderinti vienoje mašinoje automobili ir laivą, t. y. sukurti tokia transporto priemone, kuria galėtumei riedėti sausuma ir plaukti, kai kelia netikėtai kerta didelis vandens telkinys. Taip atsirado šiandien daug kur paplitęs ir jau nieko nebestebinantis automobilis — amfibija.

Amfibijos — tai automobiliai, sugebantys ir plaukti, ir važiuoti. Jie gaminami iš didelio pravažumo automobilio agregatų, turi hermetišką laivo pavidalo kėbulą ir laivąsraigti arba reaktyvinį vandens variklį.

Sukurti „plaukiojančią“ ratinę mašiną pirmąkart pabandyta 1907 metais Prancūzijoje. Iš karto paaiškėjo, kiek daug techninių sunkumų teks įveikti konstruktoriams: toks automobilis privalo turėti visus įprasto automobilio mechanizmus bei agregatus, visiškai hermetišką kėbulą. Kadangi iš kėbulo turi išsikišti ratų ašys, traukės, perdavimo velenai, lingės ir kt., reikėjo sugalvoti ir įrengti sudėtingą sandarinimo sistemą, vandens nepraleidžiančias tarpines, hermetiškus stabdžius. Be to, amfibijai reikėjo suprojektuoti įrenginį plaukti vandeniu — sraigtą, siurblius, išsiurbiančius iš mašinos vandenį, plaukimui skirtus vairavimo įtaisus, inkarą ir kitus navigacinius įrenginius. Daugelis šių techninių problemų buvo sėkmingai išspręsta, tačiau šiuolaikinis automobilis-amfibija pagal savo techninius duomenis bei galimybes sausumoje neprilygsta automobiliui, o vandenyje — laivui.

Beje, to ir nebuvo siekiama, nes amfibijos pirmiausia skiriamos armijai (šiais savotiškais automobiliais galima greit persikelti per upes, kai sugriauti tiltai, išlaipinti iš laivų ) sausumą armijos desantą ir pan.). Jau Antrojo pasaulinio karo metais amfibijos buvo naudojamos įvairiose kovinėse operacijose.

Šalyje gana ilgai buvo gaminama amfibija GAZ-46 (arba MAV), galinti vežti 4 keleivius arba 500 kg krovinį. Važiuoti šiuo automobiliu buvo galima iki 90 km per val. greičiu, plaukti — 9 km per val.

Šiandien amfibijos turi pakankamai talpų hermetišką korpusą ir plaukia varomos sraigto ar reaktyvinės jėgos, kuri susidaro išmetant vandens srovę iš vandensvaidžio. Kai kurios amfibijos plaukia vandenyje besisukančių ratų dėka.

Dabar gaminamos lengvos amfibijos medžiotojams, žvejams, turistams. Jos gali turėti net 6 ar 8 nedidelius varančiuosius ratus, 20-25 AG variklis leidžia pasiekti 30-50 km per val. greitį sausumoje ir 5-7 km per val. vandenyje. Traukos jėga vandenyje susidaro sukantis sraigtui arba ratams. Tokio tipo amfibijos dabar populiarios Kanadoje, Šveicarijoje, JAV ir kitur.

Saugaus automobilio koncepcija

AUTOMOBILIO PADANGA — TAI PATVARI GUMOS IR AUDINIO KONSTRUKCIJA

Patiko? Pasidalink

Džigūno šokio aprašymas

Šokio aprašymas

Šokiui visi aštuoni vyrai sustoja scenos viduryje — gilumoje virtinę po du greta vienas kito, veidu pasisukę į žiūrovus. Kuria tvarka reikia sustoti virtines, yra pasakyta Sukčiaus pabaigoje.

Rankos sukryžiuotos priešais save krūtinės aukštyje.

Įžanga

Grojant muzikinę įžangą, vyrai per pirmąjį taktą ramiai stovi, o per antrąjį visi truputį pasilenkia priekį ir po porą kartų veržliai pakapsto dešinėmis kojomis (kapstomojo Džigūno žingsnio 1 taktas), lyg vos nulaikomi už pavadžių žirgai.

Suėjimas.

Grojama pirmoji muzikos dalis.

Vyrai šoka du Džigūno žingsnius tiesiai priekį, o paskui skiriasi. Pirmieji keturi vyrai, kurie, žiūrint iš žiūrovų pusės, yra labiau kairėje pusėje, suka vienas paskui kitą dešinėn, o ant-rieji keturi vyrai, esantieji labiau dešinėje pusėje, suka kairėn. Likusius du Džigūno žingsnius vienas vyrų ketvertukas šoka to-lyn nuo kito ketvertuko. Pabaigoje visi vyrai pasisuka veidu žiūrovus. Pirmojo ketvertuko vyrams tenka pasisukti po tris ketvirtadalius rato dešinėn. Jie, po apsisukimo susikabinę rankomis virš alkūnių, pasiruošia Džigūno virvutei dešine koja. Antrojo ketvertuko vyrai pasisuka po tris ketvirtadalius rato kairėn, pabaigoje pakeisdami koją (pastabą prie Džigūno žingsnio). Šio ketvertuko vyrai, po apsisukimo susikabinę rankomis virš alkūnių, pasiruošia Džigūno virvutei kaire koja. Kraštinių vyrų rankos ant klubų

Grandinėlių keitimasis. Grojama antroji muzikos dalis.

1-4 taktai

Vyrų grandinėlės Džigūno virvute pasikeičia vietomis; pirmasis vyrų ketvertukas, esąs kairėje pusėje, Džigūno virvutę pradeda dešine koja ir šoka pro priekį kairėn (I dešinę scenos pusę), o antrasis pradeda kaire koja ir šoka pro scenos gilumą dešinėn į kairę scenos pusę. Per vieną Džigūno virvutę ketvertukai pasikeičia vietomis. Galvos pasuktos ta kryptimi, kuria šoka.

5-8 taktai

Ketvertukai, nekeisdami susikabinimo, tik pradėdami kita koja, Džigūno virvute grįžta tuo pačiu keliu savo puses. Pabaigoje, grįžę savo vietas, beveik visi vyrai pasileidžia rankomis (lieka susikabinę tik 1-asis su 2-uoju ir 7-asis su 8-uoju). Pasileidus rankomis, 3-asis ir 4-asis, 5-asis ir 6-asis vyrai apsisuka per dešinį petį. Visi šie keturi vyrai atsiranda nugara žiūrovus. Atskiruose ketvertukuose vyrai susikabina rankomis virš alkūnių. Šoninių vyrų rankos ant klubų.

Mažasis maniežas. Grojama trečioji muzikos dalis.

Taip susikabinę vyrai smagiai sukasi šuoliniu žingsniu. Šuolinį žingsnį visi pradeda dešine koja. Abu ketvertukai sukasi vienas šalia kito šokio kryptimi. Apsisukti reikia tris pilnus ir tris ketvirtadalius rato. Pabaigoje, sustojus, kaip nurodyta 8 pieš., reikia teptelti dešine koja. Po treptelėjimo vyrai lieka susikabinę po du.

Sportiniai ir ne tik šokių bateliai Vilniuje.

Patiko? Pasidalink

Daugelis gėlių vysdamos lieka nedekoratyvios bet tik ne gėlių siena

Medžiaga sausai puokštei renkama visus metus, nes augalai būna įdomūs įvairių augimo ir vystymosi periodu. Vieni pavasarį, sukrovę pumpurus, kiti — vasarą, kai žydi, o daugelis — rudenį, kai subręsta vaisiai. Daug medžiagos sausoms puokštėms galima rasti soduose ir darželiuose. Kai kurios pamerktos rožės nenumeta žiedlapių, o palengva džiūsta. Neišmeskime jų, jos gali praversti sausai puokštei. Sausoms puokštėms tinka ir geltoni nužydėjusių ramunių, rudi gailiardijų ir rudbekijų diskai. Drauge komponuotini miško ir sodo augalai.

Pasirinktąją medžiagą galima džiovinti įvairiai. Jei augalas pakabinamas viršūne žemyn, jo stiebas išdžiūsta tiesus. Jei įstatomas vazą be vandens, šakelės išlinks, ir tai puokštei suteiks dekoratyvumo.

Daugelis gėlių vysdamos lieka nedekoratyvios, bet kai kurias galima nesunkiai išdžiovinti sausai puokštei. Pavyzdžiui, rudbekijos, ramunės, gerberos, gvaizdūnės gerai džiūsta smėlyje. Norimos džiovinti gėlės skinamos pirmą žiedo išsiskleidimo dieną, giedroje, vidurdienį (visiškai priešingai, negu merkimui). Pavėluotai nuskintų gėlių žiedlapiai nubyra.

Džiovinama taip. kartono dėžutę (pvz., nuo saldainių) pripilama 1,5 cm storio perplauto, išdžiovinto ir iki 40°C įkaitinto upės smėlio (aukštesnėje temperatūroje gėlės gali prarasti spalvą). Po to gėlė žiedu apačią dedama ant smėlio, šiek tiek įspaudžiamas vidurėlis, tvarkingai paskleidžiami žiedlapiai ir užpilami 1,5 cm storio smėlio sluoksniu. Taip žiedas dedamas prie žiedo. Stiebų galai sujungiami viela, kuri pritvirtinama prie dėžutės sienelės, — stiebai nenukris, ir žiedai išdžius. Kai stiebas išdžius, tai ir žiedas bus išdžiūvęs. Tada jį galima atsargiai išimti. Žiedas ant žiedkočio laikysis kaip ir gyvų gėlių. Nukritusį kurį nors žiedlapį nesunku priklijuoti paprastais popieriaus klijais. Išdžiovintas gėles ilgiau galima laikyti atitinkamo dydžio kartono dėžutėje. Skersai jos ištempiamas storas siūlas ar viela, ant kurios dedamas žiedas taip, kad žiedlapiai neliestų dėžutės dugno. Panašiai galima džiovinti rožes, tulpes ir kitas gėles. Tik joms reikia gilesnės dėžutės, o džiovinamoji gėlė ją dedama žiedu į viršų, paliekant maždaug pusantro centimetro ilgio žiedkotį, ir atsargiai šaukštu kiekvienas žiedlapis po truputį užpilamas smėliu. Likusi žiedkočio dalis išdžiovinama atskirai, ir vėliau abi dalys nežymiai sujungiamos plona viela.

Sausų gėlių puokštės komponuojamos vazose ir statomos ant stalo, ant tvirtinamos prie sienų. Šių kompozicijų pagrindu gali būti keraminis indas arba miško medžiaga: šaka, žievė, medžio kempinė, samanos, fantastiškos šaknys, įdomūs akmenys. Kiekvienas komponentas pritvirtinamas plastilinu.

Ant knygų lentynos, indaujos, rašomojo stalo, žurnalinio staliuko labai gražiai atrodo su spygliuočio šakele sukomponuoti įvairiaspalviai sausažiedžiai, dekoratyviniai miežiai, šilagėlės. Tamsiame fone išryškėja lyg perlamutrinės blizgės šakelės. O oranžiniai dumplainio vaisių apvalkalai visą žiemą gyvina bet kurį kambarį.

Gėlių siena Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose.

Patiko? Pasidalink

Automobilių keliai — sudėtinė visos transporto sistemos dalis

Kad automobilis greičiau riedėtų, reikia lygaus kelio. Tačiau vien lygaus jo šiandien per maža: važiuoti bus smagiau, jei kelias tiesus it strėlė, be staigių posūkių, pavojingų ir nuokalnių. Taigi norime, kad kelionė automobiliu ar autobusu būtų neilga, kad jaustumės joje saugūs ir patirtume malonių akimirkų.

Visiškai pagristai šiandien teigiama, kad a kiekvieno krašto ekonomiką ir net kultūros lygi atspindi ne tik automobilizacijos tempai, bet ir krašto keliai. Patogiais, lygiais, peizažą puošiančiais keliais gali didžiuotis kiekviena šalis…

Tankus gerų automobiliams pritaikytų kelių tinklas leidžia tolygiai išdėstyti gamybines jėgas, o tada greičiau auga miestai, gyvenvietės, naujos pramonės įmonės ir agrariniai kompleksai, nes greitas žaliavų ir medžiagų pristatymas bei produkcijos išvežimas automobiliais spartina ir patį gamybos procesą, stiprina gamybos ryšius su vartotojais. Geri keliai prailgina automobilių amžių, sumažina jų remonto ir eksploatacijos išlaidas. Be to, plačiose, lygiose automobilių magistralėse be sankryžų daug mažiau galimybių susidaryti avarinėms situacijoms.

Automobilių keliai — sudėtinė visos transporto sistemos dalis, ir jos plėtojimas mūsų šalyje neįmanomas be magistralinių sąjunginės bei respublikinės reikšmės kelių tiesimo bei senųjų rekonstrukcijos.

Dabar mūsų respublikoje vingiuojančių kelių bendras ilgis — per 33 tūkst. kilometrų. Jeigu visus juos — valstybinės, respublikinės ir rajoninės reikšmės — sudurtume į dvi juostę magistralę, galėtume nuvažiuoti nuo Baltijos iki pat Ramiojo vandenyno.

Šiandieninis Lietuvos kelių tinklas, žinoma, remiasi ir istoriniu palikimu, tačiau prieš geroką pusšimti metų daugelis mūsų kelių buvo gana blogi — vyravo gruntkeliai, kuriais pavasario arba rudens polaidžių metu buvo sunku išvažiuoti. Būta ir nedidelių asfaltuotų ruožų. Kelininkai su šypsena prisimena, jog vyresniosios kartos žmonės ligi šiol tebesako „meksfaltas“, — mat tada kelio dangai buvo naudojamas visame pasaulyje garsus meksikiečių bitumas.

Iki pat Tarybų valdžios atkūrimo nė vienas Lietuvos plentas neturėjo ištisinės asfalto dangos. Kaip ponai viršaičiai vieškelius tiesė, su taiklia ironija viename tuometiniame savo apsakyme pasakoja Petras Cvirka… 1940 metų pradžioje kelių su kieta danga (grįstų akmenimis, išpiltų skalda ar žvyru) buvo tik 2000 kilometrų, arba mažiau kaip šeši procentai. Tokią prastą kelių tiesimo būklę galima paaiškinti ekonominiu buržuazinės Lietuvos nepajėgumu.

Po karo Lietuva atstatė sugriautą liaudies ūkį, išlygino nuniokotus senuosius kelius ir nutiesė daug naujų — asfaltuotų, tiesių, plačių, gerai pritaikytų intensyviam automobilių eismui.

Automobilių supirkimas Kaune ir jo apylinkėse.

Patiko? Pasidalink

Automobilių maratonas per Azijos valstybes

Pervažiavus kinų sieną, prieš akis atsivėrė lygios Mongolijos stepės. Jomis reikėjo važiuoti iki Kiachtos (prie rusų—kinų valstybinės sienos). Šį punktą pirmasis pasiekė Š. Borgezė birželio 25 d. už dviejų savaičių po starto. Kiti čia atvyko tik po trijų dienų.

Tolesnė kelionė per Sibirą ir Uralą truko dvi savaites. Maratono dalyviai daugiausia važiavo Transsibiro geležinkeliu, tačiau retkarčiais lenktynių trasa išeidavo iš bėgių kelio, tada tekdavo išvažiuoti Sibiro lygumų vieškelius, kurie buvo sunkiai pravažiuojami. Daug kartų keliautojai čia įstrigo pelkėse, keliantis per plačias ir sraunias Rusijos upes su virpančia širdimi užkeldavo savo automobilius ant nepritaikytų keltų… Rūpesčių ne sykį kėlė ratai, kurie lenktynėse turi nesustodami riedėti, ir tai, kas jiems kliudydavo, tekdavo įveikti visokiomis gudrybėmis.

Kad būtų lengviau važiuoti biriais ir šlapiais keliais, medinius automobilių ratus apsukdavo grandinėmis, tačiau tai gelbėdavo tik kurį laiką, nes geležis pamažu pradėdavo graužtis ratlankių bei stipinų medį ir juos, sugadindavo. Nuo lietaus ir pakelės balų vandens išbrinkusiems ratams tikra dangaus bausmė buvo saulė: karštis juos perdžiovindavo, ratai išklypdavo, išbyrėdavo stipinai. Todėl vos tik išsigiedrijus, medinius automobilių ratus laistydavo, drėkindavo vandeniu, bet ir tas mažai padėdavo.

Automobilių supirkimas Šiauliai kainos bei visoje Lietuvoje, šias paslaugas suteiks bet koks supirkėjas, kuris pasirūpins Jūsų „karieta“.

Prieš pasiekiant Permę, išbyrėjo lenktynių lyderės „Italos“ vieno rato stipinai. Ratą per naktį mirkė pirtyje, tačiau pavažiavus keletą kilometrų, stipinai vėl išbyrėjo. Pagelbėjo rusų kaimo račius, greit vien kirviu ir peiliu pagaminęs naują ratą, su kuriuo, beje, „Itala“ ir baigė lenktynes. Kaip tvirtino maratono dalyvis italų žurnalistas Liudžis Bardzinis, naujasis ratas buvo daug patvaresnis, negu senasis, su kuriuo automobilis lenktynes pradėjo.

Naudoti automobiliai ir jų supirkimas vyksta bet kokiame mieste tiek Europos tiek Azijos.

Nuo Kazanės iki Paryžiaus lenktynių kelias ėjo per Maskvą, Brestą, Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, Šarlevilį. Čia keliai buvo jau daug geresni, nuo pat Kazanės jie priminė Vakarų Europos plentus ir „Itala“, smarkiai aplenkusi konkurentus, čia „pasijuto“ Kaip, tarsi ratai patys nešte „į namus“ neštų. Rugpjūčio 10 d. Š. Borgezė įvažiuoja į Paryžių: 16 tūkstančių kilometrų įveikta per du mėnesius! Paryžiečiai plūsta į gatves sveikinti nugalėtojo, tikrai nusipelniusio griausmingų džiūgaujančios minios ovacijų. O po trijų savaičių Paryžius pasitiko atsilikusius, bet atkaklius kitų trijų automobilių ekipažus.

Info apie pirmuosius šviesaforus ir kitką.

Patiko? Pasidalink

Šokio žingsniuku: Kalinino srities ratelis

Šis ratelis susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis atliekama pagal rusų liaudies dainą „Vo sadu li v ogorode“, o antroji — pagal „Po ulice mostovoj“. Pirmoji dalis aštuonių taktų ir grojama lėtai, antroji — dvylikos ir grojama greičiau.

Visas ratelis atliekamas šviesia, giedria, pakilia nuotaika.

RATELIO ŽINGSNIAI

Pakaitinis žingsnis („Peremennyj šag“). Žingsnis atliekamas per vieną muzikos taktą. Metras — 2/4. Pirmosios ratelio dalies muzika grojama lėtai.

„viens“ — žengti pirmyn dešine koja;

„ir“ — žengti pirmyn kaire koja;

„du“ žengti pirmyn dešine koja; kairę koją, pasukus pirštus į išorę, vesti pažeme į priekį, kartu per liemenį truputį palinkstant kairėn.

Antras pakaitinis žingsnis pradedamas kaire koja. Žingsnio pabaigoje reikia per liemenį palinkti į dešinę. Palinkimo per liemenį metu reikia šiek tiek pasukti galvą į tą pusę, į kurią linkstama. Kojas ant žemės statyti pirštais ir tik vėliau nusileisti ant visos pėdos.

Pakaitinis žingsnis panašus į lietuvišką trigubąjį žingsnį. Svarbiausi skirtumai tie, kad, atliekant lietuvišką trigubąjį, paprastai nereikia lenktis per liemenį, o šį atliekant — reikia. Taip pat pakaitinio žingsnio pabaigoje reikia koją vesti į priekį pačia pažeme, beveik braukiant žeme, o lietuviško trigubojo žingsnio pabaigoje koja keliama gerokai aukščiau. Lietuviškas trigubasis žingsnis dažniausiai atliekamas per du taktus, o pakaitinis — per vieną.

Pirmasis ištrepsėjimas („Drobj“). Vienam ištrepsėjimui — du muzikos taktai. Grojama pirmosios ratelio dalies melodija. Metras — 2/4. Išeities padėtis — normali.

1 taktas:

„viens“ žengti pirmyn dešine koja;

„ir“ — stovint ant dešinės, treptelti kaire koja šalia dešinės, neperkeliant ant jos kūno svorio;

„du“ — dar kartą treptelti kaire koja šalia dešinės, perkeliant ant jos ir kūno svorį.

2 taktas:

„viens“ — žengti pirmyn dešine koja, nestipriai trepteliant;

„du“ — žengti kaire koja, taip pat nestipriai trepteliant.

Antras žingsnis vėl pradedamas dešine koja. Žingsnis daromas žengiant į priekį arba atgal. Kartais per antrą taktą (dviejų žingsnių metu) šokėjas turi apsisukti vietoje pusę rato per dešinį petį. Atliekant šį žingsnį, kojas reikia statyti ant žemės iš karto visa pėda.

Pritupiamasis žingsnis („Pripadanja“). Per vieną muzikos taktą — du žingsniai su šokių bateliais. Grojama pirmoji arba antroji ratelio muzikos dalis. Metras — 2/4. Išeities padėtis — normali. Prieštaktyje reikia pasikelti ant pirštų:

„viens“ — žengti pirmyn dešine koja, statant ją ant žemės iš pradžių pirštų galais, o vėliau nusileidžiant ant visos pėdos ir kartu truputi pritupiant;

„ir“ — statyti kairę koją pirštų galais šalia arba už dešinės ir pasikelti aukštyn;

„du“ — vėl žengti dešine koja pirmyn, kaip anksčiau;

„ir“ — vėl statyti kairę koją šalia arba už dešinės.

Žingsnis daromas į priekį, sukantis susikabinus poromis, ir žengiant į šoną, susikabinus krepšeliu pro užnugarį. Pritupiamąjį žingsnį galima daryti pradedant kaire koja. Tada reikia truputi pritūpti, žengiant kaire koja, o pasikelti, žengiant dešine koja.

Pritupiamasis žingsnis labai panašus į lietuviškąjį Blezdingėlės žingsnį, tik atliekamas žymiai greičiau.

Šaltinis apie kitą panašų šokį.

Patiko? Pasidalink

Šokis: Jievaro tiltas (IV dalis)

Trečiojoje dalyje apie šį šokį galite pasiskaitinėti – čia .

Merginos žengia nedideli žingsnį atgal, susikabina rateliu rankomis virš alkūnių ir sukasi į priešingą pusę kairėn. Merginos ateina ligi tų pačių vietų.

Viduryje merginų ratelio esantieji vyrai susikabina už kairių parankių ir taip pat sukasi j priešingą pusę — dešinėn.

Šonuose stovintieji vyrai tebesiūbuoja, kaip prieš tai buvusiame posme.

Merginų ratelis priekyje ties žiūrovais skiriasi, ir trumpam laikui susidaro merginų pusratis veidu į žiūrovus. Keturios vidurinės merginos pamažu eina tiesiai į priekį. Už šių merginų greitai sueina iš kiekvieno šono po dvi likusias merginas, kurios taip pat susikabina vienoje eilėje rankomis virš alkūnių.

Tokiu pat būdu už merginų susigrupuoja į dvi eiles vyrai, kurie, pradedant posmą, eina grandinėmis iš šonų į scenos už merginų. Pirmąją eilę už merginų sudaro keturi vyrai (po du iš kiekvieno šono), o už kiti du, prie kurių prisijungia buvę „gražiausieji“. Šie iš vidurio išeina tuojau pat, kai tik persiskiria merginų ratelis. Buvę „gražiausieji“ dabar paskutinės vyrų eilės kampuose. Kraštinės antros eilės merginos ir kraštiniai kiekvienos eilės vyrai uždeda priekyje stovintiesiems laisvąsias išorines rankas ant išorinių pečių. Kraštinių pirmosios eilės merginų rankos už sijonų.

Šią figūrą (18 pieš.) reikia sudaryti per aštuonis paprastuosius žingsnius, po to eiti dar šešis žingsnius pirmyn į žiūrovų pusę (žodžiai: „Aleliuma, rūtele, jievarėlio…“), o su paskutiniu muzikos taktu (žodis: „tiltą“), nepasileidžiant rankomis, nusilenkti. Pirmoji merginų eilė nusilenkia žemai (maždaug ligi juosmens), antroji truputi mažiau, trečioji (pirmoji vyrų eilė) — dar mažiau, o ketvirtoji (antroji vyrų eilė) — tiktai palenkia galvas. Pasilenkę žaidėjai būna keletą sekundžių ir vėl visi atsitiesia. Atsitiesusios merginos tuojau pat nuleidžia žemyn rankas, ir pirmoji jų eilė pasisuka kairėn, o antroji — dešinėn. Merginos pro šonus nueina viena paskui kitą į gilumą už vyrų (19 pieš.) ir sustoja į didelį ratą veidu į centrą.

Atsitiesę vyrai taip pat pasileidžia rankomis. Merginoms baigiant nueiti, jie paeina truputi į prieki ir pasisuka: viena eilė kairėn, kita dešinėn. Vienas paskui kitą, kaip nurodyta 20 pieš., jie nueina prie savo merginų ir sudaro bendrą ratelį veidu į centrą. Žaidėjai susikabina rankomis rateliu ir pasiruošia sekančiam žaidimui.

Dainų šventėje, žaidžiant Jievaro tiltą, reikia sujungti po du ratelius drauge ir sudaryti vieną didesni jungtinį ratelį iš 16 porų. Taip yra žymiai gražiau, negu žaidžiant po vieną ratelį. Jungti daugiau kaip du ratelius negalima. Sujungimas labai lengvas. Reikia vieną ratelį pastatyti už kito ir sudaryti vieną bendrą merginų koloną ir šonuose dvi vyrų kolonas (21 pieš.). Toks jungtinis ratelis nuo pradžios ligi galo atlieka tas pačios figūras kaip ir paprastas ratelis. Skirtumas tas, kad kolonos susidaro didesnės, grandinėlės ilgesnės. Rateliai taip pat didesni, jie apsisuka perpus mažiau. ,Gražiausieji“ renkami tiktai iš vieno ratelio.

Pabaigoje bendra kolona susidaro didesnė, t. y. keturios merginų ir keturios vyrų eilės po keturis žaidėjus kiekvienoje. Pabaigoje nuėjimas toks pat. Abu šie rateliai sudaro jungtinį ratelį Kolūkio pirmininkui.

Tokius jungtinius ratelius aikštėje galima išdėstyti taip, kaip patinka. Jei tokių jungtinių ratelių yra nedaug jei žiūrovai yra, iš vienos pusės, tada juos galime sustatyti į vieną eilę arti vienas kito veidu žiūrovus. Jei žiūrovai iš dviejų ar trijų pusių, tada juos galima sustatyti į dvi eiles arba puslankiu. Jei jungtinių ratelių yra daug ir žiūrovai yra iš visų pusių, tada jungtinius ratelius reikia sustatyti į didelį ratą, kuriame žaidėjai atsigręžę į žiūrovus.

Kolegos prekiauja šokių bateliais Kaune.

Patiko? Pasidalink

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

Vairuotojai labai tiksliai laikosi eismo taisyklių, visų kelio ženklų nurodymų. Niekur neteko pastebėti pervažiuojančių ištisinę ašinę liniją, pažeidžiančių pravažiavimo pirmumo teisę nereguliuojamoje sankryžoje. Daugumoje Suomijos kelin greitis apribotas iki 80 km/val, kai kur iki 60, 100 ir 120 km/ val. Už greičio viršijimą vairuotojai moka dideles pinigines baudas. Dar griežčiau baudžiama už alkoholinių gėrimų vartojimą. Nors ir visai nedaug išgėrus vairuotojas gali būti nubaustas kalėti. Vaikai, keliu einantys mokyklą, turi prisisegę šviesą atspindinčius ženkliukus, kurie vaizduoja žvėrelius ar pasakų herojus. Tokius ženkliukus vaikai mielai nešioja.

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis. Labai populiarus mokymasis vairuoti automašiną ant ledo, nes dažnai Suomijoje keliai būna apledėję, o neturint tokių įgūdžių, avarija neišvengiama. Žiemos metu nuo užšalusių ežerų sniegas nuvalomas taip, kad ledas imituotų vingiuotą kelią, ir kiekvienas automobilistas, turintis noro ir laiko gali čia treniruotis. Pavojaus nėra jokio — nuslydus nuo kelio blogiausiu atveju teks išstumti automobilį iš sniego pusnies.

Suomijoje žiemos metu nei gatvėse, nei keliuose nebarstoma druska, nes druskos naudojimas pridaro daugiau žalos negu naudos (transporto priemonių korozija, neigiamas poveikis augmenijai ir kt.). Žiemą beveik visi automobiliai „apaunami“ padangomis su spygliais.

Suomijos keliuose sutiksi automobilius pagamintus viso pasaulio šalyse. Pastaruoju metu paplito japoniški lengvieji automobiliai ,Toyota„,Datsun“, „Mazdų“ kasmet parduodama apie 25 tūkstančius. Nemaža šalyje ir tarybinių lengvųjų automobilių.

Tai mūsų „Žiguliai“ („Lados“), įvairių modelių „Moskvičiai“, „Volgos“. Pirmą kartą į Suomiją tarybiniai automobiliai buvo eksportuoti dar 1949 m: tada firma „Konela“ pardavė gyventojams 500 lengvųjų automobilių „Moskvič-400″. Nuo to laiko „Konela“ pastoviai parduoda įvairias tarybines mašinas. Dabar labai populiarios tarybinės „Lados“. Kasmet Suomijoje viso parduodama per šimtą dvidešimt tūkstančių lengvųjų automobilių, iš kurių nemažą dalį sudaro mūsų „Lados“ ir „Moskvičiai“, kurie vėliau superkami automobiliai Vilniuje.

Suomijoje šalia slidinėjimo labai mėgstamas ir automobilių sportas. Lenktynių čia būna labai daug ir įvairių, kai kuriose gali dalyvauti kiekvienas automobilistas. O garsiajame Suomijos rali „Tūkstantis ežerų“ dalyvauja ir lietuvių automobilistai, laimėję čia ne vieną pergalę. Galima drąsiai tvirtinti, kad nėra Europoje kitos šalies, kur paprastas automobilistas mokėtų taip meistriškai vairuoti kaip Suomijoje. Todėl čia užtikrintai ir džentelmeniškai važiuoja ne tik visame pasaulyje garsūs ralistai Mikkola, Aaltonenas, Taivonenas, Vatanenas, bet ir visi automobilistai.

Ledynai nušlifavo Suomijos reljefą, todėl keliuose tenka įveikti daug įkalnių ir nuokalnių. Suomiai juokauja, kad jie dalį kelio pralekia oru. Dėl to įvyksta ir avarijų.

Suomijos kelių tinklas nėra ypatingai tankus, tačiau keliai kruopščiai prižiūrimi. Jei kelias asfaltuotas, jis visada lygus, ašinė ir kelkraščio linijos ryškios net nuošaliausiuose keliukuose. Beje, linijos, pėsčiųjų perėjos dažnai ne dažomos, o klijuojamas specialus plastikas ant asfalto. Daug kelio ženklų, daugelis užmiesčio sankryžų bei atskiri kelių ruožai apšviesti. Miestuose daug sankryžų, pėsčiųjų perėjų reguliuojama šviesoforais, kuriuos gamina Helsinkio firma „FISKARS“. Koordinuoto eismo regbliavimo aparatūra, sukurta šioje firmoje, reguliuoja eismą kai kuriose olimpinio Talino ir Vilniaus sankryžose.

Automobiliu supirkimas vilniuje

Šaltinis – Dažniausia eismo nelaimių priežastis – nuovargis

Patiko? Pasidalink

Kelmų ir krumų rovimas frezomis

Kelmų rovimas frezomis — vienas iš sunkiausių darbų, atliekamų įsisavinant naujas žemes. Pasipriešinimas raunant kelmą priklauso nuo kelmo šaknų sistemos, kelmo amžiaus ir grunto savybitį. Sunkiausia rauti senų, neseniai nukirstų medžitį kelmus su giliomis šaknimis.

Slapios durpinės ir mineralinės bei akmenuotos dirvos, o taip pat paviršiaus nelygumai krūmapiovės darbą labai apsunkina.

Kai dirbti krūmapiove neįmanoma, atskiri krūmų kelmai apjuosiami plieninio lyno arba grandinės kilpa ir išraunami tiesiogine traktoriaus, o taip pat ir arklio trauka. Kai krūmų nedaug prižėlę, jie iškertami rankiniu būdu.

Daugiau info apie frezas

Frezos nupiautiems krūmams sugrėbti į krūvas naudojami tra.ktorių priešakyje arba užpakalyje montuojami grėbliai GK-3, kurių darbo našumas — apie 1,3 ha per valandą. 2,5 m pločio grėblį, montuojamą traktoriaus užpakalyje, sukonstruavo Baltarusijos Žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos institutas.

Nupiautus krūmus bei medžius galima rinkti krūvas rautuvurinktuvu D-210 V (63 pav.). Kai lygus ir neakmenuotas plotas apaugęs nedideliais (iki 1,5 m aukščio) vienodo storio krūmais, jį galima suarti, kartu užariant jame augančius krūmus. Dabartiniai krūmų ir krūmų-pelkių plūgai nesunkiai užaria iki 5-6 cm storio ir 1,5 m aukščio krūmus ir nupiauna jų šaknis iki 10 cm storio. Kad krūmai geriau gultų į vagą, prie plūgo pritvirtinamas specialus kreipiamasis rėmelis. Krūmams užarti geriausias laikas — vasara ir ankstyvas ruduo. Suartą plotą reikia suvoluoti. Per 1-2 metus užarti krūmai supūva. Krūmų pašalinimas užarimu atsieina 2-3 kartus pigiau už kitus šalinimo būdus. Nupiautus krūmus reikia sunaudoti kurui. Iš vieno ha reto krūmyno gaunama iki 140 m³, o iš tankaus krūmyno — iki 480 m³ medienos.

Vasara ir ruduo mineraliniame dirvožemyje ir žiema pelkėje, kai pelkė įšąla ir joje neperdaugiausia sniego. Krūmapiove – žemės freza nupjauti storesni medžiai tinka tik kurui, nes dažniausiai jų kamienas esti suskilęs. Vidutinis našumas per pamainą 1,5-3,0 ha piaunant medžius ir 3-8 ha piaunant krūmus. Krūmapiovę aptarnauja vienas traktorininkas ir 3-5 darbininkai, kurie tvarko nupiautus krūmus ir medelius. Sios krūmapiovės gaminamos serijomis.

Baltarusijos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos institutas sukonstruavo ant traktoriaus iš užpakalio užkabinamas krūmapioves žemės frezas KMB-2,5 ir KMB-3,5, kurios sėkmingai praėjo valstybinius bandymus ir rekomenduotos serijinei gamybai.

Gervės (žiūrėti paveiklsiuką)

Aukščiau peilių yra du vertikalūs lapai ir dar aukščiau — du pasvirę lapai, kurie nupiautą augmeniją nustumia šonus. Prieš radiatorių sumontuota mechaninė gervė D-168, kuri per skrysčius kilnoja krūmapiovės rėmą. Gervę valdo traktorininkas savo kabinos. Darbo metu atpalaiduojamas gervės lynas, ir krūmapiovės rėmas atsiremia į žemės paviršių. Kad rėmas nesiknistų žemę, jo priešakyje ir užpakalyje yra reguliuojamo aukščio pavažos. Verstuvo priekyje yra pleištas 9 — nustumti šoną gulinčiam medžiui, akmeniui arba suskaldyti kelmui. Vamzdžig groteliai apsaugo traktoriaus kabiną nuo krintančių rnedžių. Krūmapiovės svoris su kėlimo mechanizmais be traktoriaus — 3090 kg; darbo baro plotis — 3600 mm. Vienu pravažiavimu krūmapiovė nupiauna beržus iki 22 cm ir pušis iki 30 cm storio. Storesnius medžius (iki 50 cm) reikia piauti per keletą sykių. Reikia atsiminti, kad medis, svirdamas į krūmapiovės pusę, gali suspausti peilį. Piaunant medžius ir krūmus, ne storesnius kaip 7-10 cm, pavažos reguliuojamos taip, kad atstumas tarp peilių ir žernės paviršiaus ibūtų apie 1-2 cm. Plonus krūmus ir ypač verbas ši krūmapiovė piauna blogai. Todėl peilius reikia leisti prie pat žemės paviršiaus prieš krūmų palinkimo kryptį. Peiliai visada turi būti aštrūs; juos reikia galąsti ne mažiau kaip du kartus per pamainą. Kai pasitaiko akmenų, peiliai pakeliami nuo žemės paviršinus apic 3-5 cm.

Šaltinis: žemės frezos – litalis.com

Krautuvai: kaip išsirinkti? —> straipsnis apie tai: čia

Patiko? Pasidalink

Akių sudirgimas – kodėl jos pavargsta

Per daug sausos akys greitai parausta, niežti ir yra jautrios šviesai, j akį patekusi už tašką ne ką didesnė dulkelė gali virsti aštriu akmeniu. Jeigu akys džiūsta vėjyje arba kenčia nuo chloro, normali jūsų veikla sutrinka. Laimė, šią bėdą galite išspręsti akies mirksniu.

Šalin dulkes nuo akių

Į akį įkritus dulkelei, suimkite už blakstienų ir atsargiai atitraukite voką nuo akies obuolio. Pavartykite akį. Jei nepasigamina pakankamai ašarų kurios išplautų svetimkūnį, vartokite sterilų akių ploviklį arba dirbtines ašaras.Kai kurie žmonės imasi dar ryžtingesnių veiksmų ir išverčia viršutinį voką. Kartais to užtenka, kad dulkelė būtų pašalinta.

Jeigu šis būdas neduoda rezultatų arba jis nepriimtinas jums, tiesiog pamėginkite akis išplauti. Į švarias rieškučias pasisemkite šilto vandens ir panardinkite į jį veidą užmerktomis akimis. Atsimerkite po vandeniu, kad pasišalintų svetimkūnis.

Išimkite kontaktinius lęšius

Jeigu nešiojate kontaktinius lęšius ir kažkas įkrito į akį, išsi- imkite lęšius ir nuvalykite juos kaip paprastai. Atidžiai apžiūrėkite, kad įsitikintumėte, jog prie lęšių nėra prilipusi jokia dulkelė. Jeigu svetimkūnį pašalinote, prieš vėl įsidėdami kontaktinius lęšius, dar kartąjuos nuvalykite.

Nuraminkite niežtinčias akis

Flanelinį skudurėlį sumirkykite šaltame vandenyje ir uždėkite ant užmerktų akių laikykite kuo ilgiau. Tai ypač veiksminga priemonė, jeigu akys paraudusios ir niežti dėl alergijos. Šaltis sutraukia kraujagysles, o skudurėlis drėkina akis.

Sumirkykite arbatos maišelius šaltame vandenyje ir, uždėję po maišelį ant abiejų užmerktų akių palaikykite 15 minučių. Tinka bet kuri arbata akis ramina šaltis ir drėgmė, o ne maišelio turinys.

Drėkinkite akis

Nusipirkite oro drėkintuvą ir pakabinkite jį tame kambaryje, kur daugiausia būnate, pavyzdžiui, dieną svetainėje, naktį miegamajame.

* dausoms ir sudirgusioms akims padeda dirbtinės ašaros. Jos yra įvairaus tirštumo: klampesnės veikia ilgiau, tačiau gali laikinai pabloginti regėjimą; skystesnes reikia dažniau lašinti. Pasitarkite su vaistininku, kurios rūšies dirbtinės ašaros jums labiausiai tiktų, ir ieškokite produkto, kurio sudėtyje nėra konservantų, pavyzdžiui, „Tears Naturale“ ar „Viscotears“. Perskaitykite pakuotės lapelį.

Profilaktikos priemonės

Daugiau miegokite. Kai trūksta miego, akys išsausėja ir parausta, nes pabrinksta kraujagyslės.

Kad akys nebūtų tokios sausos, kiekvieną dieną suvalgykite po bananą. Bananuose yra daug kalio, kuris padeda išlaikyti reikiamą natrio kiekį organizme ir šalina skysčius.

Į sultis ar košę įmaišykite valgomąjį šaukštą sėmenų aliejaus. Tai puikus omega-3 riebalų rūgščių, kurios palaiko normalią akių drėgmę, šaltinis. Ašarose yra ne tik vandens, bet ir riebalų bei gleivių. Kad akis dengtų sveika ašarų plėvelė, valgykite daugiau omega-3 riebalų rūgščių turinčių produktų graikinių riešutų ir, žinoma, riebių žuvų tokių kaip tunas ar lašiša.

Jeigu akys dažnai džiūsta, peržiūrėkite vartojamus vaistus. Tokią būklę gali sukelti antihistaminai, antidepresantai, vaistai nuo kraujo spaudimo ir raminamieji vaistai.

* Nešiokite apsauginius akinius, kai dirbate tam tikrus darbus, pavyzdžiui, šluojate kiemą ar dulkinate kilimą.

Chloruotame baseino vandenyje maudykitės užsidėję vandens nepraleidžiančius plaukimo akinius. Saulėtą dieną nešiokite akinius nuo saulės, kad apsaugotumėte akis nuo ultravioletinių spindulių. Akiniai neleis akims išsausėti ir vėjuotu oru.

Įprasta akių sudirgimo priežastis yra akiųmakiažas. Rinkitės alergijos nesukeliancias kosmetikos priemones. Jeigu viršutinius akių vokus tepate kremu, įsitikinkite, kad jis neerzina akių. Laikykitės atokiau nuo tabako dūmų. Rūkote patys? Jūsų akims būtų daug geriau, jeigu atsisakytumėte šio įpročio.

Patiko? Pasidalink

Lietuvos skyrybų statistika – įspūdinga

Neretai lietuviai sulaukia kritikos, kad yra pakankamai šalti žmonės, gatvėse šypsotis nemėgsta, su naujais žmonėmis susipažįsta atsargiai. Jei pasižiūrėtumėm į skyrybų statistiką, tai mes lenkiame net ir karšto temperamento kupinus kraštus.

ES statistikos tarnybos duomenys rodo, kad mus pagal skyrybų skaičių geba aplenkti tik latviai. Pas mus, deja, daugiau kaip pusė santuokų subyra. Na, o Europoje šeimyniniu gyvenimu labiausiai mėgaujasi bei džiaugiasi airiai, maltiečiai bei italai – jie išsituokti neskuba.

Lietuvoje skyrybų ratas faktiškai įsisuko dar sovietmečiu. 1979 metais susituokė beveik 32 tūkstančiai porų, skirtingais keliais pasuko beveik 11 tūkstančių šeimų. Per visą nepriklausomybės laikotarpį šalyje skyrybų skaičius daugiau mažiau likdavo pastovus. Tik 2007 metais buvo užregistruotas rekordiškai mažas ištuokų skaičius – 9270.

Nurodyti be galo tikslias šio reiškinio priežastis nėra taip paprasta. Nereikia pamiršti ir vieno statistinio rodiklio, Lietuvoje vidutinis ištekančių moterų amžius – 22,8 metų. Jaunystė visada asocijuojasi su žodžiu – kvailystė. Pirminis susižavėjimas, jaunatviškas maksimalizmas susiduria su karčia realybe. Per daug kalbėti apie jaunų šeimų finansinį stabilumą nereikia. O savarankiškas gyvenimas niekada nebuvo lengvas, gal todėl 1993 metais Kaune išsiskirti sugebėjo 52 proc. susituokusių porų.

Skyrybų priežastys

Skyrybų priežasčių yra daug, jos dažniausiai persipina tarpusavyje. Santuokos nutraukimas įvyksta ne dėl vienos konkrečios priežasties, bet jų visumos. Šeimos ekonominiai sunkumai veda prie bendravimo stokos, o žmonės, kurie nesugeba susikalbėti, kartu leisti laiko nenori.

Nepamirškime ir to, kad žmogaus būdo savybės per tam tikrą laiką visada kinta. Vieni įpročiai keičia kitus, o tai gali pradėti erzinti sutuoktinius. Tada tampa sunku puoselėti meilę, paramą ir pagarbą vienas kitam. Atrodo, kad pats stipriausias šeimos garantas – vaikai. Žinoma, jie padeda sustiprinti santuoką, bet neretai ją ir paskatina nutraukti, nes nutrūksta artimas seksualinis ryšys, tenka keisti gyvenimo būdą, atsiranda gyvenimo monotonija, jaučiamas nuobodulys, sutuoktiniai neranda bendrų ir įdomių temų pokalbiams. Nedermingą šeimyninį gyvenimą keičia neištikimybė ar alkoholio vartojimas, o tai yra ne reta skyrybų priežastis.

Panašu, kad šiam gyvenimo tarpsniui reikia gerai pasiruošti. Santuoka nėra žaidimas su visada laiminga pabaiga ir perfekcionizmu jis tikrai nekvepia. Per didelis skubėjimas ir gajus avantiūrizmas pakiša koją. Tada belieka racionaliai apsispręsti – būti kartu ar sukti skirtingais keliais.

Patiko? Pasidalink

Paruoškite savo namus pavasariui tinkamai

Visą žiemą tūnojote už uždarų durų ir nekantriai laukėte šiltesnių orų? Gera žinia, kad oras jau pamažu šyla ir vis smagiau laisvą laiką leisti lauke, bloga žinia ta, kad pavasaris atneša ne tik šilumą, bei linksmybes bet ir nemenką darbų sąrašą. Visi darbai prasideda jau nuo velykinio namų šveitimo. Nuo senų laikų žmonės prieš Velykas iššveičia, išblizgina visus namų kampus, kad sulauktų švenčių švariuose ir gaiviuose namuose. Viskas prasideda nuo spintų vėdinimo, užuolaidų skalbimo ir baigiasi kur kas rimtesniais darbais.

Daugiabučių namų gyventojai suskumba patikrinti vamzdynų būklę

Daugiabučių namų gyventojai suskumba patikrinti vamzdynų būklę. Dažniausiai nemalonų siurprizą gali iškrėsti vamzdžių sujungimai, todėl nuo jų derėtų pradėti vamzdyno tikrinimo darbu. Įsitikinus, kad niekur niekas nevarva, nelaša ir nėra jokios rizikos galima tiesiog džiugiai laukti švenčių, o jei atradote kokį nors broką pasidžiaukite, kad pastebėjote jį pačiu metu ir viską sutvarkykite nieko nelaukdami. Išlaidų atžvilgiu bus daug geriau, jeigu pakeisite vamzdžių sujungimus vos pamatę, kad jie gali kelti problemų. Tiesa tokie patikrinimai atima šiek tiek laiko, tačiau jeigu įvyktų nelaimė ne tik laiko, bet ir santaupų netektumėte kur kas daugiau. Nuosavų būstų savininkai taip pat patikrina savo namo vidaus būklę, tačiau kur kas daugiau darbų jų laukia už durų.

Grėbiami pernykščiai lapai, ruošiami sodinukai, purenama dirva, alyva, aliejais tepamos lauko terasos, pavėsinės, taisomos per žiemą pakrypę tvoros. Iš tiesų tvorų priežiūra tiesiogiai priklauso nuo to, kiek investavote į ją statydami. Žinoma, ne vien tvoros kaina lemia jos tvirtumo, ilgaamžiškumo faktorių. Labai svarbu ir tai, kad tvora būtų pastatyta tinkamai, o tvoros tvirtinimo stulpai būtų įmontuoti kuo kruopščiau. Jeigu dar tik planuojate apjuosti savo namus tvora ir svarstote kiek tai galėtų kainuoti, pasinaudokite internetinėmis programomis, kurios be jokių problemų apskaičiuos jūsų išlaidas. Jums tereikės įvesti planuojamos statyti tvoros matmenis ir medžiagos tipą, kurį ketinate pasirinkti. Taip galėsite paeksperimentuoti ir pasižiūrėti kokia būtų skirtingų medžiagų tvoros kaina.

Kai veja bus paruoša vešėti

Kai veja bus paruoša vešėti, gėlynuose savo eilės pražysti lauks gėlės, tvoros žibės ir stovės tvirtai, lauko terasoje auš puodelis arbatos bus daug maloniau sulaukti pavasario. Nemažos dalies žmonių problema yra darbų atidėliojimas, o tada visų jų suspaudimas, sugrūdimas į vieną laiką. Taip pavasariniai darbai virsta kankyne, rodos, kad jie niekada nesibaigs ir su kiekvienais metais šiltųjų metų laiko laukiama vis mažiau. Pavasaris ima asocijuotis su nesibaigiančiu darbymečiu, kuriam nebus nei galo, nei krašto. Tačiau jeigu išmoksite tinkamai planuotis laiką, sudėlioti savo darbus laike ir sąžiningai juos vykdyti darbai nevirs didele problema. Pripažinkite, juk tikrai geriau sugaišti šiek tiek laiko ir patikrinti būsto vamzdyną, vamzdžių sujungimas, nei vėliau ašaroti dėl sprogusio vamzdžio. Lygiai taip pat žymiai geriau apžiūrėti žiemą iškentėjusią tvorą ir ja pasirūpinti, nei per ilgai delsus suvokti, kad jos išgelbėti nebe pavyks ir teks namus apjuosti nauja tvora. Tvoros kaina nėra milžiniška, tačiau tai visai nebūtinos papildomos išlaidos, jeigu senoji jūsų tvora dar būtų galėjusi kuo puikiausiai tarnauti, jeigu tik nebūtumėte pagailėję laiko ja tinkamai pasirūpinti.

Esant gražiai dienai, šviečiant saulei tokie lauko darbai gali tapti visai malonūs, pagalvokite jūs leidžiate laiką gryname ore ir rūpinatės tuo, kas jums svarbu, kas nemalonaus čia gali būti?

šaltinis: Aptverkite savo namus pačia kokybiškiausia tvora

Patiko? Pasidalink

Fiksuoto kiekio atsargu kontroles modelis

Proceso – tos, kurios dalyvauja gamybos, vežimo procesuose.
Ciklo – likutis atsargų, esantis naujam užsakymu ciklui.
Patikimumo – jos dalyvauja sudarant patikimumo fondą. Jis sudaromas tada, kai norima apsisaugoti nuo tiekimo sutrikimų. Tačiau reikia įvertinti ar reikia jį turėti galima patikrinti lyginant konstantinį dydį (fondo turėjimą, to sąnaudas su sustabdytos gamybos nuostoliais – materialiais – nepatirtas pelnas, marketinginiais – pablogėjęs patikimumas, įvaizdis).
Sezono atsargos – jos pačios atsiranda, jų poreikis egzistuoja, jas galima paimti – priklausomai nuo sezono. (Bulvės, bikini, miškas, paimamas tik žiemą).

Fiksuoto kiekio atsargu kontroles modelis:

EOQ – ekonominis užsakymų dydis.

Saugojimo galimybes
Atsivežimo keliu galimybes
Vartojimo intensyvumas
Užsakymo vykdymo laikas
Perkraustymo galimybes

Fiksuoto intervalo atsargų kontrolės modelis:

Paskaičiuojame likutines ciklo atsargas ir daromas naujas užsakymas kas tam tikrą pastovų laiką. Yra trūkumų, mums kaip įmonei: jeigu ciklo atsargos bus didelės, kinta užsakymų kiekiai ir jeigu atsiranda labai mažas užsakymas jis bus ekonomiškai nenaudingas (transportavimo kaina). Bet reikia daryti užsakymą, nors ir mažesnį, kad pateisinti savo egzistenciją, kad parodyti kad vis dar esam sistemoje, dirbam.

Logistikos tiekimo grandis

Kanalas – tai logistikos grandinės dalis, jungianti gamintoją ir vartotoją. Tai valdoma logistikos grandies dalis. Geografinė produkto ekspansija – kuo didesnė geografinė aprėptis, produkto pateikimas kuo toliau nuo vartotojo.

Gamintojo/tiekėjo tikslai:

Patekti į paskirstymo kanalą (arba sukurti kanalą)
Užtikrinti minimalius paskirstymo ir sandėliavimo kaštus
Vystyti santykius su tarpininkais ir vartotojais (Pastovūs santykiai labai svarbu)
Sulaukti grįžtamąjį ryšį iš vartotojų (ir tarpininkų)
Kontroliuoti paskirstymo strategiją (Suinteresuotas gamintojas daryti įtaką kainai ir t.t.)
Susitarti dėl išskirtinių teisių su tarpininkais
Minimizuoti saugojimo kaštus (minimizuojant atsargas)
Gauti pakankamą pelno dydį (pakankamas bet ne per didelis, nes gamyba yra grandinės pradžia ir visi kiti dar užsimeta savo antkainį ir produktas gali tapti per brangus)

Tarpininkų tikslai:

Savalaikiai ir dažni užsakymai (Užsakinėjama laiku, kai reikia ir kai gali pateikti gamint.
Aptarnauti daug gamintojų, siekiant užtikrinti vartotojams pakankamą pasirinkimą (Gimdo konkurenciją)
Tenkinti vartotojų poreikius
Vystyti santykius su gamintojais ir vartotojais
Efektyviai transportuoti ir sandėliuoti
Išskirtinio aptarnavimo kontraktai
Gauti pakankamą pelno dalį

Vartotojų tikslai:

Kuo įvairesnis prekių asortimentas (Vartotojui rūpi tik pirkti ir rasti)
Kuo įvairesnis pardavėjų pasirinkimas (Pasirinkimo galimybė)
Apsipirkti patogioje vietoje (Tinkama vieta)
Laiku rasti norimas prekes (ir patogus laikas yra sėkmė)
Galimybė atsiskaityti įvairiais būdais (pirkimas į kreditą ir t.t.)
Galimybė grąžinti netinkamas prekes (Vartotojo interesas)
Turėti pakankamai informacijos sprendimų priėmimui (turi žinoti ką perka ir galėti įvertinti)
Mokėti tinkamą kainą.

Paskirstymo variantai:

Gamintojas  Pašto sistema  Vartotojas (Paskirstymas su tarpininkais, paštu)

Pašto sistemos panaudojimas yra labai vertingas, privalumai:

Globalus tinklas, leidžianti pasaulinę prekybą
Pašto sistema turi išankstinę optimizaciją

Trūkumai:

Atsiskaitymai (Netobulos valiutos)
Fiziniai draudimai (Draudžiama įvežti)

Gamintojas  Firminės parduotuvės  Vartotojas (Pasitelkiant firm. Pard. Didžiulės išlaikymo ir paskirstymo išlaidos po pasaulį)

Gamintojas  Išvežiojamoji prekyba  Vartotojas (Kibinas.lt, nereikalingos investicijos į nekilnojamąjį turtą, tačiau apribojamas siūlomas asortimentas)

Gamintojas  Mažmeninė prekyba  Vartotojas (Atsiranda tarpininkas, kuris pats rūpinasi produktų pristatymu, užsakymu bei rinkos tyrimais, vartojimas)

Gamintojas formuoja mažmenines (mažas – brangias) siuntas mažmenininkui, pats gamintojas turės juos aptarnauti, vežioti prekes. Jį galima atpiginti pridedant vieną tarpininką (žr. sekantį).

Gamintojas  Didmenininkas  Mažmenininkas  Vartotojas (Didesnės – pigesnės siuntos, jis aptarnauja mažmenininkus, susidaro atskiri srautai)

Gamintojas  Prekybos agentas  Didmenininkas  Mažmeninikas  Vartotojas (Būdingas rinkoms,

Gamintojas  Agentas  Pramoninis paskirstytojas  Pramoninis vartotojas  Vartotojas (Būdinga globaliam verslui ir tiekimo sistemai)

Bendrosios paskirstymo strategijos:

„Intensyvus“ Patogi tarpininkų dislokacija, labai daug tarpininkų, maisto, buitinės būtinumo prekės.
„Atrankinė strategija“ Pasirenki tarpininkus pagal tam tikrus kriterijus, atsirenki. Labiau taikoma šiek tiek išskirtinėm prekėm
„Išskirtinė strategija“ Pagal griežtus kriterijus pasirenkamas vienas tarpininkas ir per jį vyksta platinimas. Automobiliai, brangios prekės, išskirtinės. Kriterijai siejami su tarpininko patikimumu rinkoje ir su juo vardu. Monopolizuojasi ir gauna aiškią poziciją rinkoje.

Kiek logistinių kanalų gali turėti firma? – Tiek kiek gali suvaldyti ir kontroliuoti, tol kol jie neša naudą. Paštas, agentas, didmenininkas, mažmenininkas, gamintojas – gamintojui. Reikia sukurti tokią situaciją, kad vartotojas galėtų ateiti iki bet kurio logistinio taško, kur jau yra produktas ir būtų galimybė jį įsigyti, žinoma su to taško sąlygom (ar pirkti vieną pakuotę arba visą paletę, bet jis galėtų tai padaryti).

Patiko? Pasidalink

Tinkamo matininko paieškos Kaune

Artėjantis pavasaris lietuvio sąmonėje visada signalizavo didelių darbų pradžią. Geodeziniai matavimai papuola į šią darbų sferą ir daugelis Kauno gyventojų, kai saulė nušildo sniegą, pradeda aktyvią tinkamų matininkų paiešką.

Pradžioje atsakykime sau į gan elementarų klausimą – ar Kaune sudėtinga atlikti geodezinius matavimus? Faktas, kad ne. Tikrai egzistuoja ne viena ir ne dvi įmonės, kurios atlieka šiuos ir panašius darbus, bet ne visada lengva išsirinkti, o darbus norisi kuo greičiau pradėti bei pabaigti.

Panašu, kad tinkamo matininko paieškoms mes niekada laiko neskiriame. Griebiamės pirmo pasitaikiusio šiaudo ir tikimės, kad viskas bus tvarkoj. Ar taip elgtis tikrai yra racionalu? Žinoma, kad ne, bet atlikti racionalius pasirinkimus ne visada būna lengva.

Jei žmogus ruošiasi atlikti geodezinius matavimus ir nori šiek tiek sutaupyti, greičiausiai, pavasario laukti nedera. Sutaupyti padės šaltasis metų laikotarpis. Suprantama, kad šaltuoju metų laiku matininko darbas yra sudėtingesnis, bet sumažėjusių užsakymų skaičius lemia ir mažesnę darbų kainą. Įmonės negali egzistuoti be darbo, o Kaune konkurencija nemaža, darbų šiltuoju metų laiku netrūksta, visko atlikti nespėja, kaina kyla. Elementari logika, juk sutaupo tas, kas neskuba.

Geri santykiai su kaimynais irgi padeda sutaupyti. Daugelio žemės sklypai ribojasi su kitų žmonių valdomis, o jie gal dar nėra atlikę geodezinių matavimų? Pasiūlykite bendradarbiauti, o matininkai garantuotai sumažins darbų kainą. Beje, taip galima išvengti ir konfliktų su kaimynais, nes visi kartu dalyvausite nustatant savo sklypų ribas.

Keli patarimai kaip ieškoti matininko/geodezininko

Šie keli patarimai tikrai leis sutaupyti pinigų, o dabar pažiūrėkime, kas išlaidas tik padidins. Neretai susižavime pasiūlymais, kurie savyje slepia žodį – pigu. Maža kaina signalizuoja, kad darbai bus atlikti nekokybiškai. Matininkas neturi užtektinai patirties, o gal net ir teisės dirbti. Neretai žmonės skundžiasi neįvykusiais darbais, papildomomis išlaidomis ir dideliu galvos skausmu. Visada pasidomėkite įmonės licencija. Licencija nurodo, kad matininkas turi mažiausiai 3 metų darbo patirtį, o tai garantuoja, kad jūsų užsakymas bus atliktas profesionaliai, o įmonė prisiims visą atsakomybę, jei įsivels netikėtos klaidos.

Kaune pavasarį surasti įmonę, kuri atlieka geodezinius darbus nesudėtinga. Sunkiau gali būti su pasirinkimu. Neskubėkite, apsvarstykite visas galimybes, tada tikrai suvoksite, kuris variantas yra geriausias.

Patiko? Pasidalink

KRŪMŲ IR SMULKAUS MIŠKO PAŠALINIMAS FREZOMIS

Medžius galima versti ir sprogdinimu. Sprogstamas užtaisas čia naudojamas 20-30% mažesnis negu sprogdinant kelmą. Kad medžio liemuo mažiau nukentėtų, užtaisas dedamas giliau po kelmu ir taip nereik naudoti spacialių frezų.

Kertant mišką, dažniausiai medžiai pjaunami kilnojamais grandininiais pjūklais ar frezomis su elektriniais arba vidaus degimo varikliais (CNIIME-K,5, „DRUŽBA“ ir kiti).

Didesniuose plotuose ir tankiau kaip 25%’ augantieji krūmai ir smulkus miškas nupiaunami mechanizuotu būdu. Siam darbui galima sukonstruoti jvaiirius mechanizmus. Pavyzdžiui, traktorlaus priešakyje pagal žemės paviršių galima jmontuoti judančius juos arba diskinius pjūklus. Plonastiebius krūmus geriau piauti dideliu greičiu, nes dėl inercijos stiebai nespėja nulinkti. Kai piovimo greitis mažas, peilis stiebą paglemžia, bet jo nenupiauna. Krūmus, medelius ir bet kurią kitą medžiagą lengviau piauti, kai peilio ašmuo juda ne iik jam statmena, bet dar’ ir išilgine kryptimi; kitalp sakant, kai peilis piauna slydimu. Pavyzdžiui, pjaunant medi skersai sluoksnių be slydimo (pleišto veikimas), lyginamasis piovimo pasipriešinimas būna nuo 120 iki 190 kg/cm², piaunant slydimu nuo 13 iki 27 kg/cm².

Krūmapjovė – žemės freza

Dabar krūmams ir smulkiam miškui piauti dažniausiai naudojama krūmapjovė – žemės freza D-174A (58 pav.), sumontuota traktorlaus S-80 priešakyje, panašiai kaip ir buldozeris. Pric traktoriaus vikšrinės eigos išilginitp sijų šarnyriškal pritvirtintas rėmas 3, kuris priešakyje per rutulinę atramą 2 iremtas krūmipiov(‘s darbo organą — pivišto formos verstuvą 1. Verstuvo iipaČioje priveržti pakeičiami horizontalūs peiliai, kurie pjauna slydimu, nes „kampas tarp jų horizontalioje plokštumoje 60°.

Kelmų rovimas

Kai kelmų yra daug, galima naudoti specialią kelmams įrauti pritaikytą ekskavatoriaus strė!ę. Apipuvę ke:mai išverčiami bėginėmis arba rotorinėmis akėčiomis, kitaip kalbant frezomis.

Yra visa eilė ir dar kitokią priemonių kelmams rauti, tačiau pati efektyviausioji — rautuvas-rinktuvas. čia traktoriaus S-80 priešakyje, panašiai kaip buldozeris arba krūmapiovė, sumontuota atspari, 1,47 m pločio verstuvė; verstuvės apačioje išsikiša 4 dantys. Verstuvės Ęrėmas kilojamas traktoriaus užpakalyje sumontuota vieno būgno gerve D-269. Rautuvas-rinktuvas tinka taip pat medžiams versti, akmenims rinkti, šaknims išdraskyti, krūmams, akmenims, rąstams, kelmams sustuimti j krūvas ir t. t. Per ^,pamainą juo galima išrauti apie 200 kelmų, 30-40 cm skersmens. Agregatą aptarnauja traktorininkas ir vienas darbininkas. Kelmą išrovus, reikia nuo jo nukratyti žemes, kurios suverčiamos j kelmo duobę. Kelmų mediena vertinga vietinė žaliava kurui. Pušiniai kelmai tinka terpentinui, smaloms, lakams, kreozotui, acto rūgščiai, medžio spiritui ir kitoms medžiagoms sausu varymu (destiliacija) gaminti. Spygliuočio visos medienos tūrio ketvirtadalj sudaro kelmas su šaknimis. Šaknyse medienos būna daugiau kaip pačiame kelme. Iš 1 ha spygliuočių kirtavietės apytikriai galima gauti apie 35-65 ktm kelmų medienos.

Panaši tema apie frezas: ŠIENAUJAMOSIOS MAŠINOS arba kitaip kalbant frezos

Patiko? Pasidalink

Miesto transporto tobulinimas, eismo organizavimo pertvarkymas

Miesto transporto tobulinimas, eismo organizavimo pertvarkymas bei perspektyvių naujų transporto priemonių ir sistemų pritaikymas ir įgyvendinimas suteiks Visiems miestų gyventojams galimybę greit ir patogiai keliauti, apskritai pagerins gyvenimo sąlygas ir net paskatins atsisakyti šiandien tokių įprastų ir reikalingų automobilių.

Daugelio stambių pasaulio miestų oras užterštas degimo produktais dešimteriopai smarkiau negu leidžia nustatytos normos. 1972 m. Los Andžele fotocheminių junginių koncentracija viršijo leistinas normas 64 kartus. Niujorke, Tokijuje, Čikagoje ar Los Andžele dėl užteršto oro apie 20 proc. vaikų serga ūmiomis arba chroniškomis kvėpavimo ligomis.

Didžiųjų Japonijos miestų — Tokijo, Osakos ir kt. — oras tiek užterštas, kad juo kvėpuoti visą laiką būtų pavojinga gyvybei, todėl šių miestų gyventojai yra priversti kas valandą pirktis gurkšni gryno oro, kuris pardavinėjamas gatvėse iš specialių automatų. reguliuojantys eismą policininkai naudojasi deguonies aparatais.

Los Andžele, labiausiai nuo smogo kenčiančiame JAV mieste, periodiškai sustabdomas transportas — antraip gyventojams grėstų nuolatinis pavojus užtrokšti.

1968 metais JAV paskelbta kova su oro teršimu. Nuo 1969 metų Europoje ir JAV nustatytas maksimalus leistinas įvairių kenksmingų priemaišų kiekis variklių išmetamose dujose, įvairiose šalyse šis kiekis skirtingas, tačiau kasmet paskelbiami vis griežtesni apribojimai. Mūsų šalyje pagal valstybinį standartą kontroliuojamas anglies monaksido kiekis benzininių variklių išmetamose dujose. Tam naudojami specialūs dujų analizatoriai, kurie parodo, kaip sudega benzinas, kokia yra išmetamų dujų sudėtis. Šiais prietaisais aprūpintos visos automobilių transporto įmonės. Be to, VAI griežtai kontroliuoja automobilių techninę būklę.

Ką mano automobilių supirkėjai

Pasak automobilių supirkėjų Panevėžyje – svarbiausias būdas, leidžiantis sumažinti oro teršimą, yra tobulinti patį automobilį, siekti, kad kuras jo variklyje visiškai sudegtų. Keičiama degimo kameros forma, tobulinama karbiuratoriaus konstrukcija, bandoma kuro mišinį pašildyti, dujų išmetimo sistemoje įmontuojami reaktoriai, kuriuose anglies junginiai visiškai sudega. Automobilius bandoma aprūpinti neutralizatoriais, kurie kai kurias dujas padaro nekenksmingomis, nors kol kas tai mažai tepadeda. Visos šios priemonės geros, tačiau jas panaudojant suvartojama daugiau kuro.

Bandomi ir sėkmingai eksploatuojami vidaus degimo varikliai, vartojantys suspaustas arba suskystintas gamtines dujas. Angliavandenilių jie išmeta 10 kartų, anglies oksidų 3 kartus mažiau. Tokių variklių degimo produktuose daug mažiau kietų dalelių, švino, o sieros beveik visai nėra.

Naudotas šaltinis: Transporto priemonių tobulinimas ir supirkimo sferoje

Patiko? Pasidalink

Kad trumpos proginės suknelės paieškos būtų sėkmingos

Labai smagu, kai atsiranda proga, kada galima užsidėti trumpą suknelę. Jausmas nepakartojamas, atrodo, kad visas pasaulis tau guls po kojomis ir labai didelių pastangų nereikėto, nes su trumpa suknele visi tave pastebėjo.

Šaunu, tik šiam momentui dera tinkamai pasiruošti, o proginių suknelių pasirinkimas dabar yra pakankamai platus. Galima elgtis labai paprastai ir keliauti į parduotuvę, ten surasti sau priimtiniausią variantą. Šiame žingsnyje, deja, yra vienas minusas. Apie proginę suknelę tada dažniausiai galvojame kaip apie pakankamai universalų rūbą, kurį dar ne vieną sykį pavyks užsivilkti. Taip nutinka ne visada, o pats rūbas nors ir puošnus neretai tai progai visiškai netinka.

Siuvėjai čia padėti gali, tik susiduriame su dviem labai elementariomis problemomis, tai laikas ir kaina. Pasiūti, išsirinkti medžiagą, nuspręsti dėl detalių ir t.t. reikalauja ne vienos ir tikrai ne dviejų valandų, o dar pagalvokime ir apie kainą. Ne pats pigiausias ar protingiausias pasirinkimas.

Su racionalumu ir kaina labiausiai draugauja suknelių nuomos salonai. Čia variacijų yra pakankamai daug, galima rinktis ir pakankamai gerai visame pasaulyje žinomų mados namų rūbus, o gal šiek tiek menkiau. Svarbiausia tai, kad pinigų išleisite šiek tiek mažiau ir tikrai nereiks rūpintis tolimesne suknelės gyvenimo vaga. Ji nedulkės spintoje, nes pasitaikius kitai progai, dar viena moteris ar mergina ja pasipuoš.

Dažnos klaidos

Svarbu tik nepadaryti vienos pakankamai dažnos klaidos, išsinuomoti suknelę nelabai tinkamai progai. Žinoma, kad kiekvienai moteriai galva geba nuo pasirinkimo bei spalvų, raštų ir faktūrų apsisukti, nuomos atveju nepamirškite kur einate.

Puošnias ir princesės stiliaus sukneles palikime didelėms vestuvėms, o kitomis progomis geriau pasirinkime niekada nesenstančią klasiką su lengvu romantikos prieskoniu. Žinoma, galima atrodyti ir pakankamai elegantiškai bei rafinuotai. Svarbu tik nesumaišyti progos, šios klaidos taip greitai pamiršti nepavyks ir tada net nenorėsite daugiau užsivilkti trumpos suknelės, nes bijosite ir vėl suklysti.

Klaidų merginoms bei moterims visada padeda išvengti salono darbuotojos. Bendraukite, nuoširdžiai bei atvirai, pasakykite kokie jūsų lūkesčiai ir kur ketinate praleisti vakarą, jos gebės parinkti ne vieną variantą, kuriuo nusivilti neturėtumėt.

kita tema: Pamergių suknelių svarba

Patiko? Pasidalink

Upių ir jūrų transporto tarifai

Upių transporto tarifai yra nustatomi pagal:
· susisiekimo rūšį;
· vežimo rūšį;
· išsiuntimo rūšį.

įvairios krovinių gabenimo sąlygos reikalauja skirtingų eksploatacinių sąnaudų vežamo krovinio vienetui, todėl upių transporto tarifų sistema yra skirstoma j keturias grupes:

skystų (piltinių) krovinių gabenimo tarifai;
sielių ir plaustų buksyravimo tarifai;
laivų ir kitų objektų buksyravimo tarifai.

Sausakrūvių krovinių gabenimo tarifiniai jkainiai yra nustatomi vienai tomai krovinio, jskaitant transportavimo nuotolj. Jie paprastai yra didesni, negu gabenant kitų rūšių krovinius.

Sielių ir plaustų buksyravimo tarifai nustatomi 1 m3 plukdomos miško medžiagos. Sielių dydis turi tiesioginės jtakos tarifų dydžiams – didėjant jų matmenims tarifai mažėja. Prireikus tūrio matavimo vienetai yra paverčiami svorio matavimo vienetais.

Savaeigių arba nesavaeigių laivo buksyravimo tarifai yra nustatomi pagal buksyruojamų laivų vandens talpą tonomis vienam kilometrui.

Pagal krovinių išsiuntimo būdą upių transporto tarifai yra diferencijuojami šitaip:
a) krovinių partija iki visiško laivų pakrovimo. Tai vienarūšiu kroviniu visiškai pakrautas laivas, plaukiantis j vieną paskyrimo uostą;
b) konteineriai;
c) surinktinių krovinių partijos. Partijų dydis didesnis nei 20 tonų, tačiau mažesnis už visišką laivo pakrovimą;
d) mažos krovinių partijos (iki 20 tonų).

Krovinių gabenimo surinktinėmis partijomis ir konteineriais tarifai yra 1-2, o vežant mažomis partijomis 1,5 karto didesni, negu gabenant krovinius partijomis iki visiško laivo pakrovimo.

Yra daugybė išimtinitt upių transporto tarifų (didesnių ir mažesnių). Pavyzdžiui, smėlio, skaldos, žvyro vežimo tarifai yra mažesni negu gabenant kitus sausakrūvius krovinius.

Jūrų transporto tarifai yra taikomi gabenant krovinius linijiniais laivais, tai yra laivais, plaukiojančiais reguliariais reisais tarp nustatytų jūrų uostų.

Čarterinių krovinių gabenimo kaina yra fiksuojama jūrų Iaivininkystės ir užsakovo krovinio išsiuntėjo sutartyje – čarteryje. Gabenimo kaina priklauso nuo daugybės veiksnių:
· krovinių gabenimo atstumo;
· krovinių pobūdžio;
· sezoniškumo;
· pakrovimo arba iškrovimo darbų apimties;
· vienalytis ar surinktinis krovinys.

Tačiau vežimo kainos pagrindą sudaro atitinkamos rūšies krovinių gabenimo tarptautinės rinkos kainos.

šaltinis kita tema: Krovinių gabenimo tarifai

Patiko? Pasidalink

REKLAMA IR RĖMIMAS

Reklama tai tarsi žmonių poveikio forma, kuria siekiama, kad jie pirktų jūsų siūlomus gaminius.

Naujai atsiradusiai įmonei būtina reklama, jei norite kad klientai sužinotų apie siūlomą produkciją. Norint reklamai išleisti kuo mažiau lėšų bei teisingai ją parinkti reikalingas reklamos planas. Reklamos tikslas – atkreipti potencialių klientų dėmesį į tai, kad atsirado nauja firma ir kokie yra jos privalumai prieš kitas tokio tipo firmas. Tai mūsų reklamos pagrindinė užduotis. Akcentuosime kokybišką darbą klientui patogiu laiku ir už jam priimtiną kainą, taip pat pabrėšime, kad taikomos įvairios nuolaidos.

Į potencialius vartotojus kreiptis galima įvairiomis reklamos priemonėmis: skelbimais, klipais, reklaminiais plakatais, lapeliais, suvenyrais, bukletais ir t.t. kadangi pagrindinis reklamos tikslas yra padidinti pardavimą, o tai mūsų manymu geriausia daryti šiais reklamos kanalais: televizija – nes čia greitai galima pateikti daug įvairių vaizdų, palankių produkto pristatymui; radijas – čia reklama trumpa ir aiški – tačiau labai brangi; spauda; išoriniai reklaminiai skydai ir įvairios kompiuterinės priemonės. Žinodami kad efektyviausias veiksmas norint pritraukti klientus yra reklama – pirmiausia išsinagrinėjome kaip tai daro mūsų konkurentai.

Pastebėta, kad nė vienas iš jų nesireklamuoja per radiją ir tuo labiau per televiziją. Populiariausia reklamos skleidimo priemonė yra spauda. Ko gero televizija ir radijas tokiam smulkiam verslui ypač pastebimos naudos ir neduotų, o be to yra ir per brangus būdas reklamuotis. Tačiau pradžioje mes reklamuosimės ir ten, kadangi reikia visuomenę supažindinti su naujai susikūrusia įmone ir mūsų produktais. Bet vėliau dėmesį sukoncentruosime kuriant patį reklaminį pranešimą, kad jis kuo daugiau būtų įsimintinas ir patraukiantis dėmesį.

Taip pat reklamuosimės kabindami reklaminius pranešimus daugiabučių namų laiptinėse. Taip pat naudosime reklamą ant firmos transporto priemonių.

Preliminariais paskaičiavimais reklamos išlaidos didžiausios turėtų būti gruodžio -balandžio mėnesiais, kai paklausa atslūgsta. Reklamos išlaidos sezono metu svyruoja nuo 60 iki 100 Lt. ir sudaro apie 600 Lt., o ne sezono metu jos svyruoja nuo 100 iki 150Lt. ir sudaro apie 500 Lt. Taigi viso per metus reklamai numatoma skirti apie 1 160Lt.

Reklama turi savo pliusų ir minusų, tai iliustravau lentelėje:

8 LENTELĖ

REKLAMOS PLIUSAI IR MINUSAI

PLIUSAI	MINUSAI
Reklama padeda apsispręsti pirkėjui	Reklama – lėšų švaistymas
Informuoja visuomenę apie naujas prekes	Reklama gali būti žalinga sukurdama nenaudingus poreikius
Sumažina prekių paieškų kaštus	Reklama gali būti žalinga sukurdama nenaudingus poreikius
Įveda į rinką naujus gamintojus	Reklama priimtina vieniems gali būti nepriimtina kitiems
Naujų poreikių ugdymas	Reklama priimtina vieniems gali būti nepriimtina kitiems
Reklamą remia komunikacijos institucijos	Reklama gali iškreipti turimas žinias
Reklama padeda gerinti produktų kokybę	Reklama gali iškreipti turimas žinias

9 LENTELĖ

REKLAMOS SKAIČIAVIMŲ LENTELĖ

Reklamos kanalas	Mėnesiai												Viso
Reklamos kanalas	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	Viso
Televizija	50	50	50	50	–	–	50	40	–	–	50	50	390
Radijas	20	20	15	–	15	–	20	–	15	15	–	20	140
Spauda	45	30	35	25	20	30	20	20	20	30	20	35	330
Reklaminiai skydai	150	–	–	–	–	–	–	150	–	–	–	–	300
IŠ VISO:	265	100	100	75	35	30	90	210	35	45	70	105	1160

kitas šaltinis: Verslo plano tikslai ir galimybės ir perspektyvos

Patiko? Pasidalink

Nekilnojamo turto rinkos dalyviai

Pagrindiniai nekilnojamojo turto rinkos dalyviai yra:

Pirkėjai ir pardavėjai.

Tai plačiausia kategorija, į kurią įeina tiek privatūs asmenys, tiek firmos, investuotojai, statybos bendrovės. Visi jie turi skirtingus interesus, finansines galimybes, tačiau jie panašūs tuo, kad pasirodo rinkoje norėdami pirkti ar parduoti specifinį nekilnojamojo turto objektą.
NT plėtros specialistai.

Tai gali būti matininkai, planavimo specialistai, architektai. Pagrindinė jų paskirtis – paversti žemės sklypą patraukliunekilnojamojo turto objektu. Šie planavimo specialistai sukuria naujusnekilnojamojo turto objektus, atlieka suformuotų nekilnojamojo turto objektųpadalinimus, nustato galimą žemės sklypo panaudojimą, planuoja infrastruktūrą. Taip atsiranda konkurentabilus, turintis savo rinkos vertę žemės sklypas.
NT brokeriai.

Brokeriai vykdo nekilnojamojo turto pirkimą – pardavimą, nekilnojamojo turto marketingą, reklamuodami ar sukurdami kitokių pateikimo potencialiam pirkėjui ar investuotojui strategiją, ir t.t. Brokeriai randa pirkėjus ir pardavėjus rinkoje ir suveda juos kartu. Kaip ir vertintojai, brokeriai gali specializuotis tam tikrose nekilnojamojo turto rinkose, nes jie renka ir analizuoja daug informacijos, kurių galima pritaikyti tik tam tikros paskirties nekilnojamajam turtui. Komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto brokeriai turi analizuoti gyventojų skaičių, jų pajamas, ekonomines sąlygas, finansų ir mokesčių įstatymų Gamybinės paskirties nekilnojamojo turto brokeriai specializuojasi gamyklų, sandėlių, servisų pardavime, surinkdami informaciją apie vietovės ekonominę bazę, transportavimo sistemą, gamybos žaliavų tiekimo galimybes, darbo rinkos situaciją. Gali būti ir žemės ūkio paskirties žemės brokeriai, kurie turi išmanyti žemės dirbimą, augalininkystę ir gyvulininkystę, žemės ūkio produktų rinką, valstybės dotacijas ir t.t.
Kadangi nekilnojamasis turtas yra brangus, didesnėdalis jo pirkimo išlaidųyra finansuojama imant kreditą. Tiek privačios, tiek ir valstybinės struktūros gali būti įtrauktos finansuojant nekilnojamąjįturtą. Bankai, įvairūs investicijųfondai, draudimo bendrovės siūlo paskolas būsto atnaujinimui, gyvenamojo nekilnojamojo turto pirkimui, dideliųkomercinių statiniųfinansavimui, naujoms statyboms kaip užstatąpriimdami nekilnojamojo turto objektus. Investuojant ar finansuojant nekilnojamąjįturtąsvarbu ištirti rizikos faktorius, teisingai įvertinti užstatomąobjektą, siūlyti palankias ir lanksčias kredito vykdymo sąlygas.
Vertintojųpaslaugomis naudojasi beveik visi nekilnojamojo turtorinkos dalyviai. Priešperkant ar parduodant nekilnojamąjįturtąir pardavėjas, ir pirkėjas nori žinot jo vertęrinkoje. Investuotojai priešfinansuodami projektą nori žinoti jo investicinęvertę(naudojimo pajamųvertę). Brokeriai taip pat nepradės pardavinėti nekilnojamojo turto nežinodami jo rinkos vertės ir jos galimųpasikeitimųartimiausiu metu. Todėl vertintojųparuošimas apima nemažai finansinių žinių, jis turi išmanyti brokerio, statybininko darbą, žinoti su nekilnojamuoju turtu susijusius teisinius aktus ir be abejo nekilnojamojo turto vertinimo būdus.

Daugiau galite pasiskaityti: Nekilnojamo turto rinkos klasifikavimas

Patiko? Pasidalink

Nekilnojamo turto rinkos klasifikavimas

Priklausomai nuo sutarties dalyvių poreikių ir galimybių, nekilnojamo turto rinka yra lokalizuota ir segmentuota. Nekilnojamo turto rinkos segmentacija – tai jos padalinimas į vienarūšes pirkėjų grupes. Remiantis segmentavimu gali būti išskiriami nekilnojamo turto požymiai atitinkamam jo klasifikavimui.

Nekilnojamo turto rinką galima klasifikuoti pagal tokius skirtingus požymius:

Pagal geografinį veiksnį: kiekvienas regionas, rajonas gali atstovauti atskirai rinkai, skirtinguose miesto rajonuose gali būti skirtingos rinkos sąlygos.

Pagal kainą: brangaus nekilnojamojo turto rinka, masinė, palyginus su nebrangaus nekilnojamo turto rinka.

Pagal investavimo motyvus: pajamas duodančio nekilnojamo turto rinka, nekilnojamo turto rinka su vertės padidėjimo potencialu, mokesčių priedanga.

Pagal nuosavybės teisės tipą: neapribotos nuosavybės teisės; servitutai; teisės į žemės gelmes; teisės į nuomą, teisė dalyvauti kondominimuose (teisinė nuosavybės forma, pagal kurią objektas dalijamas į privačios nuosavybės elementus bei bendros nuosavybės elementus); ūkininkavimo teisė; operatyvinio valdymo teisė; uzufrukto teisė ir kitos nuosavybės teisės.

Vienas iš pagrindinių rinkos specializuotų segmentų, susijusių su nuosavybės teise, yra:

Ūkinės paskirties nuosavybė, įtraukiant miškus, laukus, sodus, tvenkinius ir t. t.

Gyvenamosios paskirties nuosavybė, įtraukiant didelių kvartalų nuosavus namus su žemės priklausiniais, individualūs gyvenamieji namai, butai pastoviam, sezoniniam ar laikinam gyvenimui.

Komercinės paskirties nuosavybė, įtraukiant ofisus, prekybos, sandėliavimo patalpas, aukštos technologijos objektai, biznio parkai, moksliniai – techniniai parkai.

Nekilnojamo turto rinkos įtaka efektyviai ekonomikos plėtrai

Optimalus ir efektyvus nekilnojamojo turto išteklių panaudojimas – pagrindinis besikuriančios nekilnojamojo turto rinkos pranašumas. Fiziniai asmenys bei kompanijos, valdančios nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisėmis, turi potencialų turto šaltinį. Toks turtas gali duoti kapitalą, kurį ekonomika didina ir plėtoja. Ekonomikos galimybė realizuoti šią nepanaudotą vertę – tiesioginė nekilnojamojo turto rinkos efektyvumo funkcija.

Nekilnojamojo turto rinkos plėtra taip pat padidina darbo jėgos mobilumą šalies viduje, kadangi žmonėms lengviau persikelti gyventi į regioninius centrus, kur yra daugiau laisvų darbo vietų, jei jie turi galimybę įsigyti gyvenamąjį plotą. Kita vertus, tai padeda sumažinti ekonominę kvalifikuotų specialistų profesionalų, kurie ieško darbo ir gyvenamojo ploto kitose šalyse, migraciją iš šalies.

Išsivysčiusios rinkos ekonomikos šalyse pagrindinė nekilnojamojo turto rinkos funkcija – žemės ir statinių paskirstymas ir perskirstymas – yra bene svarbiausias įnašas į ekonominės gerovės kūrimą. Rinka yra priemonė, užtikrinanti galimybę naudotis nekilnojamuoju turtu ir garantuoja jo pasirinkimą pagal rūšį, vietą, valdymo ir naudojimo sąlygas visuose ūkio sektoriuose. Efektyvi nekilnojamojo turto rinka daro įtaką ekonomikos plėtrai tokiose srityse:

Gamybinė veikla. Daugeliui gamybinės veiklos sričių reikalinga žemė. Vystantis ir klestint šalies ekonomikai, reikalingas mechanizmas, užtikrinantis gamybos sektoriui galimybę efektyviai naudotis žemės resursais. Tai reiškia, jog žemė turi būti perskirstoma iš tų, kurie ją naudoja neefektyviai, tiems, kurie naudoja produktyviau. Rinkos sąlygomis įvairios šalys siekia gauti reikiamus resursus ir šiame procese vyksta nekilnojamojo turto perskirstymas. Suprantama, jog efektyviau dirbantys turto naudotojai yra turtingesni ir turi galimybę pasirinkti bei įsigyti jiems reikalingus objektus. Valstybės vaidmuo rinkos reguliavimo srityje turi būti minimalus ir užtikrinti teisingumą, bei vienodas galimybes visiems rinkos dalyviams. Bet kokia didesnė valstybės intervencija gali pakenkti rinkos pusiausvyrai, iškreipti resursų perskirstymo mechanizmą ir sumažinti jo efektyvumą.

Aprūpinimas būstu.

Kintanti užimtumo ir darbo vietų pasiūlos situacija reikalauja optimalaus darbo jėgos dislokavimo, atitinkančio darbo jėgos paklausą. Atvira būsto rinka skatina darbo išteklių geografinį mobilumą. Efektyvi nekilnojamojo turto rinka taip pat užtikrina galimybę pasirinkti pageidaujamos rūšies būstą pageidaujamoje vietoje ir pageidaujamomis sąlygomis. Žmonėms, norintiems įsigyti nuosavą būstą, rinka gali pasiūlyti finansinius resursus palankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, panaudojant turto įkeitimo mechanizmą. Būsto rinkos aktyvumas yra plačiai pripažįstamas kaip šalies ekonominės plėtros barometras ir ekonominės gerovės rodiklis.

Investicijos. Brandi (išplėtota) nekilnojamojo turto rinka, sudarant galimybes investuoti į turtą, gali veikti kaip turto saugojimo priemonė, tais atvejais kai nekilnojamojo turto kainos didėja. Nekilnojamasis turtas yra viena iš konkurencingų investavimo priemonių. Galimybė investuoti į nekilnojamąjį turtą padidina investicijų portfelio asortimentą. Minėta, kad nekilnojamasis turtas turi tokių bruožų – ilgaamžiškumas ir nejudamumas, kuriais nepasižymi kitos investicijų rūšys. Šios savybės leidžia naudoti nekilnojamąjį turtą ilgalaikio aprūpinimo tikslais, pavyzdžiui, pensijų ar paveldėjimo.

Nekilnojamojo turto, kaip turtinių išteklių mobilizavimas.

Savininkas nekilnojamąjį turtą gali turėti jo nevaldydamas ir nenaudodamas. Tai atvejai, kai nekilnojamasis turtas naudojamas kaip užstatas. Turto kaip užstato naudojimas susieja tarpusavyje nekilnojamojo turto rinką ir finansų sektorių. Šalies ekonomikai tai gali turėti ir teigiamos ir neigiamos įtakos. Galimybė naudoti nekilnojamąjį turtą kaip užstatą leidžia firmoms ir būsto savininkams dalį savo turto panaudoti investicijoms arba vartojimui didinti ir daro teigiamą įtaką ekonomikai. Neigiamas poveikis atsiranda tada, kai dėl nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio turtas kaip užstatas negali garantuoti reikiamų finansinių išteklių norint investuoti ir vartoti. Ekonominės krizės sąlygomis turto kaip užstato naudojimas gali dar pabloginti situaciją, padidinti infliaciją ir sukelti kitų neigiamų reiškinių. Dėl šios priežasties vyriausybė turi stebėti nekilnojamojo turto rinką ir, tais atvejais, kai rinkos situacija pradeda kenkti šalies makroekonominės politikos tikslams, imtis veiksmų ją koreguoti.

Santykis su finansų sektoriumi.

Bankininkystės sistema gali būti pernelyg priklausoma nuo nekilnojamojo turto rinkos. Nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis tokiais atvejais lemia, kad užstatyto turto vertė, palyginti su išduota paskola, tampa mažesnė ir nevykdomi skoliniai įsipareigojimai. Šie reiškiniai gali sukelti ne tik atskirų finansinių institucijų, bet ir visos šalies finansų sektoriaus krizę. Tai rodo būtinybę reguliuoti nekilnojamojo turto rinkos ir finansų sektoriaus ryšį.

Patiko? Pasidalink

Racionalus nuotekų tvarkymo problemų sprendimas

Racionalus nuotekų tvarkymo problemų sprendimas – ne tik reikiamo nuotekų išvalymo užtikrinimas, bet kartu ir minimalios išlaidos, o taip pat kitų esminių rodiklių pasiekimas. Tokiais esminiais rodikliais yra: nuotekų tvarkymo sistemų (tinklų ir valymo įrenginių) statybos kaštai, skaičiuojant vienam gyventojui; eksploatacinės išlaidos, skaičiuojant vienam gyventojui ir kt.

Nuotekų tvarkymo sistemų visapusiška analizė

Nuotekų tvarkymo sistemų visapusiška analizė ir teisingos išvados yra galimos tik naudojant sistematizuotą ir vieningą vertinimo metodiką. Tokia vertinimo metodinė priemonė Lietuvoje paruošta 1998 m. Tai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Vandenų švaros asociacijos paruoštos „Nuotekų valymo įrenginių technologijų bei projektinių sprendimų ir įrangos vertinimo rekomendacijos“ [57].

Sumažėjus nuotekų srautams, daugelis neprižiūrimų, apleistų valymo įrenginių laikinai yra pajėgūs sulaikyti ir kaupti nuotekų teršalus ir išleisti į vandens telkinius iki normatyvinių reikalavimų lygio išvalytas gyvenviečių nuotekas.

Tokia situacija padėjo formuotis nuomonei, kad sudėtingesnės, kvalifikuotesnės priežiūros reikalaujančios, mechanizmus turinčios nuotekų valyklos yra nereikalingos, kad pakanka paprastesnių, visiškai arba beveik be priežiūros veikiančių ir elektros energijos nereikalaujančių ,,gamtinio valymo” įrenginių (tokių nėra arba tai – upės ir ežerai).

Daugelyje gyvenviečių buvo pradėta esamus intensyvaus valymo įrenginius pertvarkyti į ekstensyvaus valymo įrenginius, nenaudojančius elektros energijos ir, tariamai, nereikalaujančius jokios arba bent kiek sudėtingesnės priežiūros.

Deja, neretai tokie pertvarkymai, pagrįsti praktikoje nepasitvirtinusiomis prielaidomis, naujai sukurtomis, nerealiomis technologinėmis schemomis, nedavė lauktų rezultatų. Daugelyje gyvenviečių esamų intensyvaus valymo įrenginių, pirmiausia, su aerotankais ir papildomo valymo aerotvenkiniais, pertvarkymas į ekstensyvaus valymo įrenginius kainavo keletą kartų brangiau negu būtų kainavęs esamų intensyvaus valymo įrenginių pertvarkymas juos modernizuojant, o pertvarkyti įrenginiai veikia blogai, nepakankamai išvalo nuotekas. Didelės pertvarkymams išleistos lėšos tapo nuostoliais, klaidomis, kurių ištaisymui vėl reikia nemažų lėšų. Ryškūs tokios neproduktyvios veiklos pavyzdžiai – nuotekų valyklų Rumšiškėse (Kaišiadorių r.), Želvoje (Ukmergės r.), Eigirgaloje ir Linksmakalnyje (Kauno r.) ir kitur pertvarkymas, atsisakius valymo aktyviuoju dumblu.

Įvairių techninių sprendimų, panaudotų Lietuvoje pertvarkyti esamus intensyvaus valymo įrenginius į ekstensyvaus valymo įrenginius, patirtis yra pateikta atitinkamuose šio leidinio skyreliuose.

Mažų nuotekų kiekių tvarkymo tendencijos ir kryptys Europos Sąjungoje

Lietuvai, kaip ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims, ruošiantis tapti Europos Sąjungos (ES) nare, būtina derintis prie reikalavimų, numatytų atitinkamuose šios ES dokumentuose, bei Lietuvos derybinėje pozicijoje, – taip pat įvertinant šalies ekonominę būklę ir turimą techninį potencialą, nuotekų tvarkymo būklę, patirtį ir tradicijas, esamą gamtinę aplinką, tai yra, vietos sąlygas.

Užsienio šalių patirties ir vietinės kilmės naujovių diegimas Lietuvoje gali būti sėkmingas tik atlikus profesionalių esamų įrenginių techninį ir ekonominį vertinimą, naujų technologijų efektyvumo stebėjimus, patikrinus jas praktinėmis sąlygomis.

Pagrindinės nuostatos nuotekų tvarkymo srityje yra išdėstytos 1991 m. gegužės 21 d. ,,Europos Tarybos direktyvose 91/271/EEC dėl miesto nuotekų valymo” [19].

Pagrindiniai Europos Sąjungos reikalavimai vandens valdymui yra pateikti 2000 m. spalio 23 d. ,,Bendrojoje vandenų politikos direktyvoje (Framework for community action in the field of water policy) 2000/60/EEC”.

Šaltinis: Nuotekų valymo įrenginių kiekių tvarkymo būklė Lietuvoje

Patiko? Pasidalink

Blogo spausdintuvo nėra – tik netinkamas pasirinkimas

Išsirinkti asmenį kompiuterį – nemenkas iššūkis. Ką jau kalbėti apie papildomus komponentus, kad ir spausdintuvą. Įsigyti jį galima visur, bet išsirinkti ne taip paprasta. Greičiausiai dėl to, kad nesugebam logiškai įvertinti savo poreikių.

Rašaliniai spausdintuvai

Rašaliniai spausdintuvai vilioja savo kaina. Už labai nedidelę pinigų sumą, namuose galėsite džiaugtis visais spausdinimo malonumais. Per daug gerai, kad būtų tiesa? Neklystate. Situacija yra visiškai kitokia. Tereikia kelių mėnesių ir suprasite, kad pasirinkote neteisingai.

Kiekvienas asmuo prieš įsigydamas naują rašalinį spausdintuvą privalo pasidomėti ir kasečių kaina. Jei ji labai didelė, tada verta gerai susimąstyti ar šis pirkinys yra būtinas. Žinoma, kad rašalo kasetes galima ir pačiam užpildyti, nesunku įsigyti ir neoriginalias, tai gali padėti tinkamai apsispręsti. Visą informaciją dera susirinkti, o šiais laikais, tai padaryti be galo paprasta.

Lazeriniai spausdintuvai

Dar ne taip senai jie buvo be galo brangūs ir inovatoriški. Dabar situacija yra šiek tiek kitokia. Net ir žinomi gamintojai išleido ekonominės klasės lazerinius spausdintuvus, kad juo žmonės drąsiai galėtų naudotis namuose.

Jų lyginti su rašaliniai nedera, nes lazerinis prietaisas čia dažniausiai laimės. Ne visais atvejais, bet jei tekstinių dokumentų tenka spausdinti daug ir dažnai. Kito varianto faktiškai nėra. Lazeriniai spausdintuvai ne tik dirba sparčiai ir kokybiškai, bet yra mažai jautrūs popieriaus kokybei. Rašalo čia nėra, tad nereikia baimintis, kad jis uždžius.

Multifunkciniai įrenginiai

Neretai girdime, kad universalūs daiktai yra blogis. Kas tinka viskam, netinka niekam. Kartais reikia daryti ir tam tikras išimtis. Multifunkcinis įrenginys ne tik geba spausdinti, bet ir skenuoti bei kopijuoti. Kai kuriems žmonėms šių funkcijų reikia. Sutaupoma vieta ir ant darbo stalo, nes visi prietaisai telpa viename, nedideliame įrenginyje.

Spausdintuvas čia gali būti rašalinis ar lazerinis. Kiekvienam pagal jo norus. Kainos nesikandžioja, o kokybės užtenka daugeliui. Žinoma, jei turite specifinių poreikių, tada skenerį pirkite atskirai, jis turės daugiau funkcijų ir platesnes galimybes. Panaši situacija ir su spausdintuvais. Blogo gaminio nėra, tik prastas arba neteisingas pasirinkimas.

Patiko? Pasidalink

Efektyvi miestų apsaugos priemonė yra apgalvotas jų išplanavimas

Efektyvi miestų apsaugos priemonė yra apgalvotas jų išplanavimas, gatvių ir kelių rekonstrukcija, tinkamas eismo organizavimas. įkūrus pėsčiųjų zoną Niujorko centre, smalkių koncentracija ten sumažėjo tris kartus, o Vienos miesto centre — 70 proc Jau minėjome, kad automobiliai dujų ir kitų žalingų medžiagų išmeta mažiau, jei nereikia dažnai kaitalioti greičio, stabčioti ar vos vos slinkti. Dideliuose miestuose padidinti automobilių judėjimo greitį gali padėti koordinuotas eismo reguliavimas, skirtingo lygio sankryžos.

Tie, kieno buto langai išeina į judrią gatvę, puikiai žino, kokį nesiliaujanti triukšmą kelia pravažiuojančios mašinos. Daugelis galbūt sakys, kad prie automobilių gausmo, burzgesio ir bilsmo miestiečiai jau priprato, tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tikrųjų nuolatinis triukšmas erzina, trukdo susikaupti, dirbti, ilsėtis ir, suprantama, kenkia sveikatai: silpnina klausą, didina nervingumą, kraujospūdį. Triukšmo supamas žmogus miega neramiai, nuolat prabunda, o keldamasis jaučiasi pavargęs. Vos trisdešimties metų sulaukęs triukšmingojo Niujorko gyventojas girdi kaip perpus už jį vyresnis afrikietis, kuris gyvena ramiai, nevarginamas civilizacijos triukšmo.

Intensyvus automobilių eismas Šiauliuose

Pasak automobilių supirkimas Šiauliuose, didžiausias „triukšmadarys“ šiuolaikiniame mieste — intensyvus automobilių eismas, kuris sukelia 30 proc. viso miesto triukšmo. Sumažinti automobilių srautą gatvėje — ne išeitis, nes ir vienas netvarkingas sunkvežimis ar autobusas gali sukelti 90-100 decibelų triukšmą, prilygstantį pramoninio šaltinio skleidžiamam.

Vadinasi, svarbiausia priemonė triukšmui sumažinti tai kaip, nors prislopinti automobilių variklių gausmą. Ypač — didelių, galingų mašinų, kurios ir pajudėdamos iš vietos, ir greitai ar lėtai važiuodamos kone riaumote riaumoja. Visų automobilių varikliams įrengti efektyvius slopintuvus brangiai kainuoja, be to, ir degalų tada sunaudojama daug daugiau. Kaip pritildyti automobilio variklį — sunkus galvosūkis konstruktoriams, bet spręsti jį reikia ilgai neatidėliojant.

Automobiliui važiuojant, triukšmą skleidžia ne tik burzgiantis variklis, bet ir padangos, per silpni ar netvarkingi duslintuvai, kėbulas, ypač jeigu krovinys į jį pakrautas kaip pakliuvo ar nepritvirtintas. Dar pernelyg garsiai bilda nelabai tobulos konstrukcijos sunkvežimių priekabos.

Šiuo metu gaminami tarybiniai automobiliai kelia tokio stiprumo triukšmą: lengvieji automobiliai 83-86, sunkvežimiai 86-92, autobusai 82-90 decibelų. Leistina norma gyvenamojo rajono teritorijoje dieną yra 55 decibelai (tokį triukšmą penkiasdešimties metrų spinduliu skleidžia vienas sunkvežimis ZIL-130 važiuodamas 60 kilometrų per valandą greičiu).

šaltinis: Miesto transporto tobulinimas, eismo organizavimo pertvarkymas

Patiko? Pasidalink

DPF filtro valymas/keitimas

Kuras

Vairavimo įpročiai

Dažnai užduodami klausimai

Kai norite išvengti bet kokio fizinio krūvio

Kai nenorite patirti papildomų išlaidų, skirtų pakavimo priemonėms įsigyti

Kai norite sutaupyti daug laiko

Daugiau info apie frezas

Gervės (žiūrėti paveiklsiuką)

Šalin dulkes nuo akių

Profilaktikos priemonės

Skyrybų priežastys

Daugiabučių namų gyventojai suskumba patikrinti vamzdynų būklę

Kai veja bus paruoša vešėti

Fiksuoto kiekio atsargu kontroles modelis:

Logistikos tiekimo grandis

Paskirstymo variantai:

Keli patarimai kaip ieškoti matininko/geodezininko

Krūmapjovė – žemės freza

Ką mano automobilių supirkėjai

Dažnos klaidos

REKLAMOS PLIUSAI IR MINUSAI

REKLAMOS SKAIČIAVIMŲ LENTELĖ

Pirkėjai ir pardavėjai.

NT plėtros specialistai.

NT brokeriai.

Nekilnojamo turto rinkos įtaka efektyviai ekonomikos plėtrai

Aprūpinimas būstu.

Nekilnojamojo turto, kaip turtinių išteklių mobilizavimas.

Santykis su finansų sektoriumi.

Nuotekų tvarkymo sistemų visapusiška analizė

Mažų nuotekų kiekių tvarkymo tendencijos ir kryptys Europos Sąjungoje

Rašaliniai spausdintuvai

Lazeriniai spausdintuvai

Multifunkciniai įrenginiai

Intensyvus automobilių eismas Šiauliuose